... Jungtinėse Amerikos Valstijose Merdokas bandė nusipirkti laikraštį "The Washington Star", bet nesėkmingai, todėl nutarė įkurti naują leidinį - "The National Star" (vėliau liko "The Star"), skirtą masiniam skaitytojui. Jis pasirodė 1974 m. ir išgarsėjo kaip "sensacijų" šaltinis (pvz., apie į Šiaurės Ameriką plūstančias afrikietiškąsias bites žudikes).
1976 m. Merdokas svarstė galimybę paleisti naują dienraštį Niujorke arba Bostone, bet tuo metu su dalykiniu pasiūlymu į jį kreipėsi leidėja Dorothy Schiff. Ji norėjo parduoti australų verslininkui savąjį "The New York Post". Merdokas leidosi į derybas, kurios truko tris savaites, ir galiausiai už 30 milijonų dolerių laikraštis buvo nupirktas.
"The New York Post" ėmė greitai populiarėti. Vienas jo svarbiausių bruožų tapo šokiruojanti kriminalinė kronika bei aukštuomenės pliurpalai.
Po metų Niujorke įvyko dar vienas sandoris. Merdokas įsigijo kompaniją "New York Magazine", leidusią to paties pavadinimo žurnalą, taip pat laikraščius "Village Voice" ir "New West". Sandoris panėšėjo į negailestingą "prarijimą". "New York Magazine" įkūrėjas ir vyriausiasis redaktorius Clay Felker visomis jėgomis stengėsi surinkti lėšų, kad peršoktų Merdoko pasiūlymą, tačiau šito padaryti nepavyko, nors jį rėmė dauguma darbuotojų. Pastarieji protestuodami išėjo iš žurnalo kartu su savo vadovu.
1981 m. Merdokas Didžiojoje Britanijoje nusipirko kompaniją "Times Newspapers", laikraščio "The Times" ir "The Sunday Times" savininkę. Sudarydamas sandorį magnatas garantavo šių leidinių redakcijos politikos nepriklausomybę - tam buvo įkurtas specialus priežiūros komitetas. Tačiau praėjus metams "The Times" redaktorius Haroldas Evansas pareiškė, kad Merdokas kišasi į redakcijos reikalus, ir išėjo iš darbo.
Darbuotojų samdymo politika, kurios Britanijoje laikėsi Merdokas, padarė jį nekenčiamą vietinių kairiųjų. Verslininkas nenorėjo taikytis su profesinių sąjungų reikalavimais. 1986 m. po spaudos procesų modernizavimo jis atleido keletą tūkstančių darbuotojų.
Jungtinėse Amerikos Valstijose nauju Merdoko ekspancijos žingsniu tapo 1985 m. kino kompanijos "20th Century Fox" įsigijimas. Australo pasirodymas Holivude didelio susidomėjimo nesukėlė, o į jo sandorį buvo žiūrima kaip į neperspektyvią avantiūrą. Tačiau Мerdokui pavyko prikelti "20th Century Fox".
Tikslas
Vienas iš Merdoko tikslų buvo įžengti į amerikiečių televizijos rinką. Pagal JAV įstatymus, svetimšaliai negalėjo valdyti televizijos kanalų, todėl 1985 m. Merdokas gavo JAV pilietybę. Tuomet buvo supirkti regioniniai telekanalai ir vėliau konsoliduoti į ketvirtąjį nacionalinį JAV televizijos tinklą - "Fox Broadcasting". Šios korporacijos pagrindas buvo kompanija "Metromedia", kurią Merdokas išpirko iš Johno Kluge.
JAV įstatymai draudė kompanijoms valdyti televizijos ir laikraščių šaltinius. Įsigijęs telekanalų, Merdokas žadėjo paisyti šios taisyklės ir parduoti dalį laikraščių verslo, tačiau pasinaudojo visomis priemonėmis, kad apeitų įstatymą. Lūžio momentas atėjo tada, kai prieš Merdoką pasisakė politikas demokratas senatorius Edwardas Kennedy.
Garsėjantis liberaliomis pažiūromis Kennedy buvo aktyviai nuodijamas Merdoko laikraščių - ypač "The Boston Herald". Atsakydamas senatorius ėmėsi teisinių priemonių, kurios privertė Merdoką 1988 m. parduoti jo mėgstamą "The New York Post". Beje, laikraštį jis vėl išsipirko 1993 m.
Imperijos plėtimas
2000 m. Merdoko verslo imperija augo toliau. Jo valdžioje buvo televizijos kanalai, kino kompanijos, knygų leidyklos, kabelinės ir palydovinės televizijos tinklai, žurnalai ir laikraščiai JAV, Аustralijoje, Europoje, Lotynų Amerikoje, Azijoje ir Ramiojo vandenyno regione.
2003 m. Merdokas įsigijo dalį stambiausios amerikiečių palydovinės televizijos tinklo "Direc TV" akcijų, bet po ketverių metų sutiko perleisti savo dalį toje korporacijoje Johnui Malone - mainais į jam priklausiusias akcijas "News Corp.".
2003 rudenį JAV Kongrese buvo svarstomas įstatymo projektas, kuris draudė kompanijoms valdyti vietinius televizijos kanalus, apimančius daugiau nei 35 proc.amerikiečių namų. Televizijos tinklas "Fox" tuo metu pasiekė 39 procentus, ir Merdokui teko pasinaudoti visomis su juo bendradarbiavusių lobistų jėgomis, kad situacija būtų sureguliuota. Galiausiai ribą pavyko pakelti iki 39 procentų.
"Pasaulis keičiasi labai greitai. Dideli daugiau nebeturi galios prieš mažuosius. Dabar greitesnis nugali lėtesnį". Rupert Murdoch
2004 m. Merdokas įsigijo elitinio nekilnojamojo turto Niujorko Penktojoje aveniu. Už 44 milijonus dolerių jis nusipirko gyvenamąjį kompleksą, anksčiau priklausiusį Laurance Rockefelleriui.
20 amžiaus paskutiniojo dešimtmečio viduryje Merdokas buvo vienas iš interneto pionierių, tačiau vėliau, kai rinka pasirodė perpildyta ambicingų, tačiau vėliau žlugusių projektų, - atsitraukė. Vėliau magnatas vėl atkreipė dėmesį į interneto galimybes. Jis vienas pirmųjų parodė susidomėjimą skaitmeninės televizijos galimybėmis. Daug pastangų buvo skirta Merdokui priklausiusių britų ir australų laikraščių internetinėms versijoms diegti. 2005 m. už 580 milijonus dolerių jis įsigijo kompaniją "Intermix Media Inc.", kuriai priklauso populiarus "MySpace.com" portalas internete.
Kova dėl WSJ
2007 m. pavasarį Merdoko korporacija pasišovė įsigyti kompaniją "Dow Jones & Co", leidžiančią "The Wall Street Journal" (WSJ). Šis leidinys seniai traukė Merdoko dėmesį. Dar 1977 m., kai tik apšilo kojas JAV, jis pavadino WSJ keliančiu jam daugiausiai pagarbos, o 1980 m. jis ėmė svarstyti galimybę įsigyti šį laikraštį.
2007 m. balandžio 17 d. "News Corp." pasiūlė išpirkti "Dow Jones" aktyvus už 5 milijardus JAV dolerių. Visuomenei šis siūlymas tapo žinomas gegužės 1 d.
Bancroft šeima, kuri valdė daugiau nei 60 proc. balsų "Dow Jones" akcininkų taryboje, iš pradžių atmetė sandorį, bet paskui sutiko apsvarstyti kompanijos pardavimo galimybę.
Kritikai skalambijo varpais, kad "Dow Jones" pardavimo Merdokui atveju laikraštį ištiks kitų leidinių, kuriuos įsigijęs verslininkas pavertė savo finansinių ir politinių užmačių instrumentais, likimas. Vienas iš Bancroft šeimos atstovų aktyviai priešinosi sandoriui su Merdoku - ieškojo investuotojų, kurie padėtų jam supirkti iš giminaičių tiek akcijų, kiek reikia sandoriui blokuoti, tačiau nesėkmingai.
Bancroftai siekė gauti iš Merdoko garantiją redakcijos politikos autonomiškumo, ir jis sutiko, kad būtų įkurtas priežiūros komitetas, analogiškas kadaise įsteigtam perkant Londono "The Times". Kritikai abejojo šio komiteto veiksmingumu.
2007 m. liepos 23 d. "The Wall Street Journal" oficialiai pranešė apie "Dow Jones" pardavimą Merdokui.
Spaustuvė kaip 23 futbolo laukai
2008 pradžioje Merdoko valdoma "News Corp." Didžiojoje Britanijoje, Broksborne, atidarė spaustuvę, kuri per valandą pagamina 70 000 spalvotų laikraščių. "Times", "Sunday Times" ir "The Sun" Didžiojoje Britanijoje leidžiančios "News Corp" spaustuvės plotas prilygsta 23 futbolo laukams. Naujosios spaustuvės pajėgumas daugiau kaip dvigubai viršija ankstesnio "News Corp" spausdinimo centro Vapinge galimybes. Įdiegus pažangiausias technologijas, šioje spaustuvėje dirba trigubai mažiau žmonių - vos 200 žmonių.
"Forbes" 2008 m. duomenimis, Merdokas užima 109 vietą tarp turtingiausių planetos žmonių. Jo turto vertė siekia 8,3 milijardo dolerių.
Triskart vedęs
Merdokas tuokėsi tris kartus. Pirmoji jo santuoka su Patricia Booker tęsėsi nuo 1956 iki 1960 m. ir buvo oficialiai nutraukta 1967 metais. Iš šios santuokos Merdokas turi dukrą Prudence.
1967 m. jis vedė vieną iš savo pavaldinių - "Sydney Daily Mirror" reporterę Anną Torv. Jiems gimė trys vaikai: dukra Elisabeth ir du sūnūs - Lachlanas bei Jamesas.
1999 m. Anna, su kuria jis nugyveno beveik 31 metus, sužinojo apie 68 metų sutuoktinio meilės romaną su 40 metų jaunesne "Star TV" vadovybės darbuotoja Wendi Deng. Skyrybų proceso metu Annai pavyko iš vyro prisiteisti 1,7 milijardo dolerių vertės akcijų ir 110 milijonų grynaisiais.
Po skyrybų, tais pačiais 1999 metais, Merdokas vedė Deng, o ši jam pagimdė dvi dukteris.
Trys Merdoko vaikai - Elisabeth, Lachlan ir James - "News Corp." imperijoje užėmė įvairius vadovaujamus postus. Lechlanas - korporacijos viceprezidentas, Džeimsas - vykdantysis "Star" direktorius.
Spaudoje buvo skelbiama, kad praėjusiais metais kiekvienam iš šešių savo vaikų Merdokas atseikėjo po 100 milijonų JAV dolerių kompanijos akcijomis. Mažiausiųjų dukrelių turtą pasiliko valdyti iki jos sulauks pilnametystės.
Įtikimiausiu jo įpėdiniu laikomas Jamesas. Prieš metus magnatas paskyrė jį "News Corporation" Didžiosios Britanijos, Europos ir Azijos padalinių vadovu.
Tačiau nepaisant garbaus amžiaus ir to, kad dar 1997 paskelbė, jog imperijos šeimyninis akcijų paketas priklauso jo vaikams, 77 metų sulaukęs imperatorius nesiruošia nusiimti karūnos.
"News Corporation" pirmąjį 2007 m. ketvirtį uždirbo 871 mln. JAV dol. grynojo pelno - 6% daugiau nei užpernai tuo pat metu. Pajamos augo 21% - iki 7,5 mlrd. JAV dol.
Dairosi Lietuvoje
"Mus domina Estijos ir Lietuvos žiniasklaidos rinkos, tačiau kol kas neturime konkrečių taikinių", - Estijos verslo dienraščiui šių metų pradžioe sakė Ewanas Miryleesas, "News Corp. Europe" viceprezidentas.
Vienos iš Merdoko jau nupirktos Latvijos televizijos LNT valdybos pirmininkas Andrejus Ekis anksčiau yra sakęs, kad žiniasklaidos magnato įgyvendinti sandoriai Latvijoje - tik pradžia: "Esu įsitikinęs, kad domimasi galimybėmis plėstis į Lietuvą, Estiją ir Baltarusiją..."
Žiniasklaidos degradavimo sąskaita
Nors visą gyvenimą Murdochas buvo tik "News Corporation" savininkas bei leidėjas, tačiau puikiai suvokė, koks galingas politinis ginklas yra žiniasklaida.
Merdoko kritikai tvirtina, kad komercinės sėkmės magnatas pasiekė žiniasklaidos degradavimo sąskaita - aukštos kokybės informacijos šaltinius pakeitęs į pigius, vulgarius masinio vartojimo produktus, o jam priklausančių leidinių ir TV kanalų politinė kryptis motyvuota jo verslo interesų vienoje ar kitoje šalyje.
Merdoko korporacijai priklausančios žiniasklaidos priemonės:
Televizijos kanalai: "20th Century Fox", "Television bTV", "BSkyB", "Fox Broadcasting Company", "Fox Sports Australia", "Fox Television Stations", "Foxtel Premiere" (19,9%), "Star Group Limited", "Sky Latin America", "SKY Network Television New Zealand", "Sky Italia", "Fox International Channels Italy", "STAR TV", "Latvijas Neatkarīgā Televīzija", "TV5 Rīga". Laikraščiai: JAV - "New York Post", "The Wall Street Journal"; Jungtinėje Karalystėje - "The Sun", "News of the World", "The Times", "Sunday Times", "News Corporation Ltd."; Australijoje - "The Daily Telegraph" (Sidnėjuje), "The Sunday Telegraph" (Sidnėjuje), "The Australian" (nacionalinis), "The Advertiser" ir "Sunday Mail" (Adelaidėje), "The Sunday Times" (Perth), "Herald Sun" (Melburne), "Sunday Herald Sun" (Melburne), "mX" (Melbourne, Sidnėjuje ir Brisbane), "The Courier-Mail" (Brisbane), "Geelong Advertiser", "Gold Coast Bulletin", "The Mercury" ir "Sunday Tasmanian" (Hobarte), "Northern Territory News" (Darvine), "The Sunday Territorian" (Darvine); Naujojoje Zelandijoje - "Sunday Star-Times";Papua Naujojoje Gvinėjoje - "Papua New Guinea Post -Courier" ; Fidžio salose - "The Fiji Times"...
Parengė Vilma Skiotienė
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą