Senojoje Goa bus atidengtas paminklas pirmajam lietuviui, išsilaipinusiam Indijoje

Senojoje Goa bus atidengtas paminklas pirmajam lietuviui, išsilaipinusiam Indijoje

Istoriniame Goa valstijos mieste, šalia didžiausios Indijos katedros, rugpjūčio 23 dieną bus atidengtas paminklinis akmuo Andriui Rudaminai – pirmajam lietuviui, išsilaipinusiam Indijoje.

Jėzuitui A. Rudaminai skirtas balto marmuro akmuo iškils didžiausių Indijoje katalikiškų maldos namų – Sė katedros – kieme. UNESCO saugoma katedra yra Senojoje Goa – mieste, kuris XVI–XVIII amžiuje buvo portugalų kolonijos sostinė

Paminklinio akmens atidengimo ceremonija bus simboliškai pažymėtos 490-osios A. Rudaminos išsilaipinimo Indijoje metinės.

Renginyje dalyvaus Lietuvos ambasadorius Indijoje Laimonas Talat-Kelpša, Goa ir Damano arkivyskupas Fillipe Neri Ferrão, Goa valstijos vyriausybės atstovai.

Andrius Rudamina.

Jėzuitų misionierius Andrius Rudamina į Goa atvyko 1625 metų rugpjūčio 22 dieną.

Gimęs Vilniaus apylinkėse, Rudaminoje (pasak kitų šaltinių – Daugėliškyje, Švenčionių apsk.), jis baigė Vilniaus jėzuitų kolegiją, vėliau studijavo Vakarų Europoje – Vokietijoje ir Belgijoje. Grįžęs į Lietuvą, 1618 metais pasiprašė į Jėzuitų ordiną. Po poros metų buvo išsiųstas tęsti studijų į Romos jėzuitų kolegiją. 1623-iaisiais įšventintas į kunigus.

Visą laiką jautęs pašaukimą vykti į misijas, šį savo troškimą A. Rudamina ne kartą raštu išdėstė Jėzuitų ordino vadovybei, kuri jo prašymą galiausiai patenkino. 1624 metais jis leidosi į Lisaboną, o iš ten 1625 metų pavasarį laivu išplaukė į Indiją, kurią pasiekė po penkių mėnesių kelionės, rugpjūčio 22 dieną.

Tiksli A. Rudaminos išsilaipinimo Indijoje data minima jo mirties liudininko, Fudžou (Kinija) jėzuitų provinciolo Benedicto de Matos laiške Ordino vyresnybei, kurį 1638 metais iš Makao į Romą išsiuntė Azijoje darbavęsis lenkų jėzuitas Albertas Menčinskis. Ji atkartojama ir 1652 metais Vilniuje išleistoje knygoje „O odmiane panstw“ („Apie valstybių kaitą“), kuri saugoma Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje, bei anoniminėje užrašų knygelėje, datuojamoje 1751 metais, kuri išliko Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos saugyklose.