Sonia Gandi: gana politikos!

Sonia Gandi, Radživo našlė, nužudytosios Indiros marti, atsisakė premjerės posto, nors šito norėjo tauta. "Nuolankiai atsisakau garbės formuoti vyriausybę. Man tai pakuždėjo vidaus balsas ir sąžinė. Kreipiuosi į savo šalininkus, kad paremtų mano sprendimą. Taip pat atsistatydino iš partijos pirmininkės pareigų. Mano sprendimas galutinis", - ypatingame Parlamento posėdyje kalbėjo Sonia Gandi. Ne tokių žodžių buvo tikimasi prieš dvi dienas po Nacionalinio Kongreso pergalės rinkimuose. Tuomet buvo džiūgaujama. Pakako vienos dienos, ir tautos džiaugsmą pakeitė liūdesys ir sumišimas. Po daugelį metų trukusių pastangų, pasirengimų, aktyvios politinės kovos, kai valdžios viršūnė buvo jau ranka pasiekiama, didžiausios partijos pirmininkė, premjero Radživo Gandžio našlė, politinių šeimos ambicijų paveldėtoja, pasuko iš nusibrėžto kelio ir pasakė: "Gana politikos!" Nepaisant šalininkų prašymų ji savo sprendimo nepakeitė. Ar jos negraužė kaltės jausmas, kad atsisakė paimti į savo rankas tautos likimą? Juk tų žmonių gyvenime taip mažai kas pasikeitė per daugelį amžių? Ji tik pajuto palengvėjimą. Būdama partijos pirmininkė, Sonia Gandi iš tikrūjų buvo kiek nuošaly nuo pagrindinės partijos veiklos. Kai netikėtai atsidūrė įvykių centre, nustebo. Jai vėl prieš akis iškilo vaizdai, kuriuos taip norėjo ištrinti iš atminties.

Sonios Gandi anyta Indira gandi žuvo nuo separatistų kulkos 1984 metais. Nuotraukoje - su sūnumis Radživu (Rajiv) ir Sanjay.

Du tragiški paveikslai

Ji prisimena, kaip gražų rudens rytą, jai ramiai geriant kavą, sode buvo nušauta jos anyta Indira Gandi. Kitas paveikslas, kurio ji negali ištrinti iš atminties, - vyro Radživo Gandi žūtis. Tai taip pat įvyko tuomet, kai namie ramiai žiūrinėjo šeimos nuotraukas. Tamilų teroristė uždėjo Radživui ant kaklo vainiką gėlių... tarp jų ir bombą. Iš jo nieko neliko.

O ji taip bijojo dėl jo, prašė nesivelti į politiką. Daugelį metų jie nedalyvavo politikoje, buvo laimingi...

Jiedu susipažino 1966 metais graikų restorane netoli Kembridžo universiteto miestelio. Ji, statybų verslininko dukra iš Turino, dirbo padavėja. Į universitetą atvyko norėdama išmokti anglų kalbos. Jis norėjo tapti inžinieriumi. Sonia iš pradžių nežinojo, kad besidomintis jos pažiūromis įdegęs ir jautrus 22 metų vaikinas yra Indijos Vyriausybės vadovės sūnus. "Pastebėjau jo vidinį grožį. Jis buvo kitoks nei visi, išmintingesnis", - vėliau kalbėjo Sonia Gandi. Indira Gandi neįsivaizdavo, kad sūnus galėtų vesti katalikę, tačiau likimas lėmė, kad ji atvyko oficialaus vizito į Londoną ir sutiko susipažinti su Sonia. Jeigu prieš tą pirmąjį susitikimądar turėjo abejonių, dabar jos visos išnyko. Abi moterys iš karto viena kitai patiko. Radživas su palengvėjimu atsiduso. 1967 metais įvyko jųš sužadėtuvės. Po metų - kuklios vestuvės Delyje.

Nuotaka pasirinko anytos vestuvinę suknelę - rožinį medvilnės sarį, Džavahalalo Neru, pirmojo Indijos premjero ir Indiros tėvo, nuaustą kalėjime kolonijiniais laikais. Vestuvės buvo pasaulietiškos, tačiau apranga, smilkalai, gestai, kalba...viskas Soniai buvo nepažįstama ir nauja. Ji įėjo į šį pasaulį. Iš pradžių nedrąsiai, abejodama, tačiau drauge ir pasitikėdama. Vyro meilė, jo šeimos geranoriškumas teikė jai tvirtybės. "Anksčiau Indija man siejosi su gyvatėmis, drambliais ir džiunglėmis. Net gerai nežinojau, kur ji yra", - sakė Sonia. Iš pradžių ji ilgėjosi, tėvų, Italijos. Iš pradžių buvo visai nutraukusi ryšius su tėvyne, tačiau kai suleido šaknis Indijoje, vėl pradėjo bendrauti su senais pažįstamais. Sonia pradėjo darytis vis panašesnė į aplinkinius. Šviesius plaukus nusidažė juodai, pradėjo mokytis indų kalbos, atsisakė europietiškų drabužių. Iš pradžių sarį vilkėdavo tik retsykiais, o dabar sako neįsivaizduojanti, kad kitados mūvėdavo džinsus.

Tipiška indė

Oficialiai Sonia neišsižadėjo katalikų tikėjimo, tačiau faktiškai tapo inde. Ji gyveno kaip tipiška indė, vyro šešėlyje, rūpinosi namais, vaikais. Jų turėjo du - sūnų Rahulą ir dukrą Prijanką.

Ar Soniai to pakako? Pakako. Nors spauda per daug ja nesižavėjo, rašė apie Sonią kaip apie bespalvę asmenybę, kurią labiausiai domina pirkiniai brangiose parduotuvėse. Ji buvo laiminga. Jos vyras buvo "Indian Airlines" avialinijų pilotas. Per 14 jo darbo metų Sonia jaudindavosi dėl kiekvienos oro permainos. Tačiau ne jis žuvo per lėktuvo katastrofą, o jo jaunesnysis brolis Sanjajus. Aštuntojo dešimtmečio pabaigoje jis buvo pagrindinis motinos patarėjas. Ir nors buvo laikomas cinišku ir karštakošiu, per vieną barnį smogė motinai į veidą, ateityje turėjo užimti jos vietą prie valdžios vairo. Iki Sanjajo mirties Radživas nesidomėjo politika, tačiau vėliau politika pati jį "susirado". Iš pradžių pamažu, tačiau tolyn vis labiau jį traukė šalies reikalai. Nepaisydamas žmonos maldavimų, negalėjo, o gal ir nenorėjo atsiriboti ir ištarti "ne". O tai dabar sugebėjo padaryti Sonia.

Kaltinama dėl vyro žūties

Ateidamas į politiką Radživas paklausė ne žmonos, o motinos Indiros balso. O jos svajonė buvo sukurti indiškų Kenedžių dinastiją, kurie turėtų įtaką šalies politikai, ekonomikai ir valdymui. Ne tik dėl šeimos ambicijų, bet ir siekiant išsaugoti Indijos vienybę. Galiausiai nuo separatistų rankos turėjo žūti ne tik Indira, bet ir Radživas.

Indira atėjo į valdžią po tėvo Džavaharlalo Neru mirties 1966 metais. Jis jaunystėje glaudžiai bendradarbiavo su Indijos dvasios tėvu Mahatma Gandžiu, nepriklausomos valstybės teoretiku ir kūrėju. Indiros su M. Gandžiu nesiejo giminystės ryšiai. Gandi pavardę ji pasiėmė ištekėjusi už Ferozio Gandžio. Jis mirė 1960 metais. Buvo kilęs iš žemesnės nei Indira parsų kastos.

Indira buvo nedrąsi, be patirties, todėl atrodė, kad jai bus per sunki valdžios našta. Netrukus pasireiškė jos karinga lyderio prigimtis. Buvo sakoma, kad ji yra vienas vyras tarp visų Kongreso - jos vadovaujamos partijos - moterų. Ji nebuvo lengvo būdo. Spauda ją vadino "imperatoriene", nes buvo aukšta ir neprieinama. Vieni ją vadino deive, kiti - demonu.

Įsakiusi kariuomenei šturmuoti Auksinę šventovę Amritsare, kur slėpėsi separatistai, ji pasirašė sau mirties nuosprendį. Po kelių mėnesių ją nušovė apsaugininkai sikai. Tą pačią dieną Radživas sutiko pradėti vadovauti Vyriausybei ir buvo prisaikdintas. Sonia taip išsigando, kad kaipmat atsiėmė vaikus iš valstybinės mokyklos ir pradėjo juos leisti į gerai saugomą privačią. 1989 metais, kai žlugo Rusijos rinka, į kurią keliavo didžioji dalis Indijos eksporto, Indiją apėmė ekonominis sąstingis ir infliacija. Radživas ir Kongresas prarado valdžią.

1991 metais, norėdamas susigrąžinti valdžią, Radživas kreipėsi pagalbos į žmoną. Sonia labai nenoriai, tačiau laikui bėgant sutiko. Kartu su dukra Prijanka, kuri yra labai panaši į senelę Indirą, važinėjo po kaimus ir miestelius ir įtikinėjo žmones balsuoti už Radživą. Tuomet atgijo ir sustiprėjo jos priešiškumas svainei Sanjajo našlei Manekai. Maneka, sikų kilmės "šeimos gėda", jau 1984 metais pradėjo politinę kampaniją "Gandi prieš Gandžius", bandydama per šeimos kritiką susikrauti politinį kapitalą (tai daro iki šiol). Tragiškiausia buvo tai, kad padėdama vyrui ir pritardama jo politiniam aktyvumui Sonia buvo kaltinama, esą savotiškai prisidėjo prie jo žūties. Niekada sau to neatleido. Kai praėjus dviem dienom po jo žūties į jos duris pasibeldė politikai ir paprašė, kad eitų į politiką, ji atsisakė. Sonia pasirinko labdaringą veiklą.

Nesusigundė valdžios žiedu

Tačiau 1997 metais pakeitė nuomonę ir ėmė vadovauti krizę išgyvenančiam Kongresui. "Vikšras išsirito iš kokono, drugelis ištiesė sparnus", - apie jos sensacingą apsisprendimą dalyvauti politikoje rašė spauda. Tačiau drugelis, kuris laikui bėgant vis labiau priminė Indirą Gandi, nenuskrido ten, kur tikėtasi. Kalbama, kad Sonia pasitraukė iš politikos todėl, kad negalėjo suburti daugumos koalicijos, reikalingos Vyriausybei formuoti. Taip pat sklinda kalbos, kad po nacionalistų priekaištų dėl jos kilmės Sonia pradėjo baimintis dėl savo ir vaikų gyvybės. Drugelis nuskrido. Nesusigundė valdžios žiedu. Kaip ilgai Indija leis Soniai mėgautis laisve?

Paruošta pagal "Respublikos" priedą "Brigita"