Struktūrų persekiota Rasa Kazėnienė: Kai bando užčiaupti, reikia kalbėti

Struktūrų persekiota Rasa Kazėnienė: Kai bando užčiaupti, reikia kalbėti

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto bendruomenė Kovo 11-osios proga paskelbė Lietuvos valstybei 2019 metais labiausiai nusipelniusį asmenį, kuriam skirtas „Metų valstybės kūrėjo“ apdovanojimas.

Juo „už drąsą ir pilietiškumo pavyzdį, viešinant ir ginant principinę poziciją dėl įkalinimo įstaigų būklės“, tapo Rasa Kazėnienė.

Kandidatais į minėtą apdovanojimą gali tapti nepriekaištingos reputacijos politikai, valstybės tarnautojai, visuomenininkai, verslo atstovai, iniciatyvūs piliečiai ar organizacijos. Kandidatus nominuoja VU bendruomenės nariai - studentai, dėstytojai, darbuotojai ir alumnai, o renka speciali komisija.

„Metų valstybės kūrėjas“ šiemet buvo paskelbtas Kovo 11-osios paminėjimui skirtame renginių cikle „Pirmieji“. Deja, į apdovanojimo ceremoniją Rasa Kazėnienė atvykti negalėjo, dėl to simbolinė apdovanojimo plyta jai bus įteikta vėliau.

„Man šis apdovanojimas buvo didelė staigmena. Likau labai maloniai nustebinta. Tas apdovanojimas - įvertinimas to, ką su šeima dariau visus tuos trejus metus, už tai, kad tiek vargome, tiek daug paaukojome.

Sąžiningi žmonės tai vertina. Apdovanojimu turėčiau per pusę pasidalinti su šeima. Jei iš jos nebūčiau turėjusi tokio palaikymo, tikriausiai nebūčiau galėjusi būti tokia stipri, nes nebūčiau turėjusi užnugario, pagrindo po kojomis, su kuo pasitarti, strateguoti. Tas pagrindas po kojomis yra labai svarbus, kai papuoli į tokią mėsmalę“, - „Vakaro žinioms“ sakė R.Kazėnienė.

Moteris šiuo metu yra Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus pavaduotoja, atsakinga už turto valdymą bei veiklos organizavimą.

„Naujausiomis žiniomis, prie mūsų įstaigos bus prijungtas Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorius. Tai labai džiugu, nes galėsime išskaidrinti dar ir kitą įstaigą“, - teigė R.Kazėnienė.

Ji džiaugėsi, kad per trejus metus sistema gerokai išsiskaidrino, tačiau neslepia, kad dar yra kur padirbėti.

„Labai sunku visą sistemą išskaidrinti, kai neišsiskaidrina patys aukščiausi pareigūnai, kai nekeičiamas požiūris į darbą ir darbo metodai. Linkiu naujai Kalėjimų departamento valdžiai sėkmės tęsiant darbą toliau“, - kalbėjo pašnekovė.

Nors ji buvo pirmoji šalyje, kuriai buvo suteiktas pranešėjo statusas, sako, kad jis visiškai niekuo nepadėjo, tokią naujovę numatęs įstatymas yra smarkiai taisytinas.

„Statusas tėra formalus, kaip ir visas įstatymas. Žinau, kad tokį statusą turiu, tačiau juo nesinaudoju, o ir galimybių jį pritaikyti saugikliams savo gyvenime nėra. Įstatymas yra gerokai tobulintinas“, - įsitikinusi R.Kazėnienė.

Kaip ji vertina naująjį VSD skandalą, kai pranešėjo statusą dabar jau turintis VSD darbuotojas Seimo narį Vytautą Baką slapta informavo apie galimai neteisėtą VSD veiklą, tačiau paaiškėjo jo tapatybė? R.Kazėnienė sako, kad tapatybės atskleidimas žmogui negali padaryti didelės žalos.

„Kai praneši apie neteisėtą veiklą, gali įsivaizduoti, kad niekas nežinos, kas tai pranešė. Tačiau informacija vis tiek nutekės. O mano atveju net ir nebuvo kitos išeities, kaip tik pačiai išsiviešinti. Tačiau kai apie neskaidrią veiklą pranešusiam žmogui klijuojamos „kurmio“ etiketės... Kai tave bando užčiaupti, tik didesnis kalbėjimas, o ne nutylėjimas yra veiksmingesnis. Tylėti tikrai nereikia, tik reikia nusiteikti, kad lengva nebus, nes įstatymas tavęs neapsaugos“, - konstatavo R.Kazėnienė.

Faktai

2017 m. pavasarį R.Kazėnienei pranešus apie pažeidimus Kauno tardymo izoliatoriuje, kur dirbo buhaltere, ir jiems pasitvirtinus, pradėti auditai ir kitose įkalinimo įstaigose. Pirmiausiai jis baigtas Pravieniškių pataisos namuose, o su šokiruojančiais audito rezultatais buvo supažindinti ir „Vakaro žinių“ skaitytojai. Valstybei padaryta žala - maždaug milijonas eurų.

Tačiau R.Kazėnienė vėliau turėjo atsimušinėti nuo įmonės „Niklita“ ieškinio. Ją moteris įvardijo kaip galimai neskaidriai veikusią įmonę, vėliau tą patvirtino ir valstybės institucijų auditai. Tačiau moteris vis tiek buvo verčiama paneigti tai, ką patvirtino valstybės institucijos. Galų gale teismą laimėjo.

R.Kazėnienė - pirmoji, kuriai suteikta pranešėjo apsauga pagal pernai įsigaliojusią tvarką. Moteris pranešėjos statuso siekė norėdama nutraukti bylinėjimąsi su „Niklita“. Pernai įsigaliojęs Pranešėjų apsaugos įstatymas skirtas apsaugoti asmenis, pranešusius apie korupciją ar kitokius pažeidimus valstybės įstaigose.

Pranešėjų statusą turinčius asmenis draudžiama atleisti iš darbo, pažeminti pareigose, sumažinti atlyginimą, bauginti, priekabiauti, grasinti susidoroti.

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder