"Prislėgė žinia, kad iš 10 mln. Haičio gyventojų 7,5 mln. turi išgyventi vos už 2 dolerius per dieną. Šaliai sunku atsigauti po 2010 metais ją nusiaubusio žemės drebėjimo ir po to kilusios choleros epidemijos. Ir šiemet uraganas nusinešė daugybę gyvybių.
Haityje vaikai, nesulaukę 5 metų, miršta nuo bado ir infekcinių ligų. Kad būtų išvengta dviejų trečdalių šių mirčių, UNICEF jau padėjo paskiepyti 3 mln. vaikų nuo daugelio užkrečiamų ligų. Vos už 2 litus galima paskiepyti vieną vaikutį. 2014 m. UNICEF siekia paskiepyti 500 000 žmonių ir 1,5 mln. vaikų aprūpinti maistu", - sakė V. Kochanskytė.
PREKYBA. Miesto turguje vyksta intensyvi prekyba medžio anglimi.
Vargo keliais
Geros valios ambasadorė sakė supratusi, koks geras oras Lietuvoje.
"Čia tavo kūnas priklauso tau. Nuvažiavusi į Haitį turėjau vilties, kad čionykščiai lėti, tingūs, niekur neskubantys žmonės mums beveik neištveriamą karštį jaučia mažiau, nes ten yra gimę. Pasirodė, juos lygiai taip pat slegia ir iškamuoja, kaip ir mus. Jei esi turtingas, turėsi kondicionuotą orą arba šiek tiek gaivesniu juo mėgausies vakare.
Matėme, kaip žmonės dirba laukus ten, kur statūs kalnai, ant pasvirusių terasėlių kapliuoja bulves, kukurūzus, pomidorus, agurkus, salotas, kurie nėra tokie skanūs kaip mūsų krašte išauginti. Tačiau mangai ir avokadai, kurių yra aibė rūšių - nuostabūs, mūsų meliono dydžio. Bananus žmonės auginasi ir miestų kiemeliuose, prie savo skurdžių namelių, kuriuos pavadintum būdomis.
Moterys iš kaimų pėsčiomis keliauja 20-30 kilometrų iki prekybviečių, nes nėra kuo važiuoti. Per kelias dienas matėme vieną kitą mulą, asiliuką, motociklą", - pasakojo misionierė, vos nejautusi kaltės, kad keliavo galingu UNICEF džipu.
Tiesa, liūčių periodu ir visureigiui žvyru užpilti keliai neišvažiuojami. Tarp kalnų keterų iš abiejų pusių vėrėsi prarajos. Lietuviai lankėsi sausrų sezonui baigiantis, tad matė daug išdžiūvusių upių, kurios kitais metų laikais maitina haitiečius žuvimi.
LŪŠNYNAI. Haičio sostinėje Port o Prense trobelės mūrijamos kaip kregždžių lizdai - viena ant kitos.
Pašiurpino badas
"Žemės drebėjimo sugriautoje šalies sostinėje matėme daug namelių: ant keturių kuolų užtemptas celofanas. Kiti lūšnynai ropščiasi į kalną, sulipdyti kaip kregždžių lizdai. Norvegai neva padarė gerą darbą: tas niūrias pilkas gūžtas nudažė žalsva, violetine, rožine spalva.
Tiesa, ne mieste, o kaimo vietovėse žmonių veidai šviesesni, giedresni. Jie užsiaugina kiaulių, ožkyčių, vištų. Augina kavamedžius, arbatą", - sakė V. Kochanskytė.
Lietuviai, gyvenę kukliame viešbutyje, buvo įspėti pirkti geriamą vandenį, nes per užkrėstą plinta choleros bacila. Žmonės taip badauja, jog valgo šunis ir kates. Svečiai buvo įspėti nesinešioti mobiliųjų telefonų, rankinių, vakarais neišeiti į gatvę, nes bus apiplėšti alkanų elgetų. Kiekvienoje miesto kertėje stoviniavo parsiduodančios merginos, aišku, neavinčios aukštakulnių.
Lietuviai nupėdindavo iki italų kavinukės, kurioje buvo ledų ir kitų europietiškų valgių. Šiaip kiekvieną kepyklėlę, krautuvėlę saugo po kelis vyrus paruoštais kovai šautuvais.
Verslesni, energingesni haitiečiai perpardavinėja supirktas daržoves, gatvėse valo batus. Apmirusiame Haityje užsieniečiai investuoja į tekstilės gamyklas, nes čia pigi darbo jėga. Gyventojai, kalbantys kreolų kalba, pasižymi metalo lankstinių ir pjaustinių amatu: iš metalo dirbina vartus, kryžius, puodus, papuošalus.
"Norėjome pamatyti Haičio sostinės Port o Prenso centrą ir buvusią nuostabią kolonistų prancūzų pastatytą katedrą, lygintą su Paryžiaus Dievo Motinos katedra. Gerai, kad išsiruošėme paskutinę viešnagės dieną. Katedros tik sienos likę, o prie jų - iš bado mirštantys žmonės. Prie mūsų automobilio artinosi varguoliai, tiesiantys rankas, išsekę kaip koncentracijos stovyklų kaliniai. Nekilo ranka nei fotografuoti, nei filmuoti, taip buvome prislėgti. Suvokėme: jeigu atsidurtum ten vienas, dingtum amžiams", - sakė Virginija.
PAGALBA. UNICEF dėka įrengtame medicinos centre vaikams ir nėščioms moterims suteikiama būtiniausia pagalba, tačiau trūksta vaistų nuo infekcinių ligų, stiprinančių imuninę sistemą.
Be sveikatos
"Šalyje du šimtmečius diktatūrą keičia diktatūra, ją valdo grupuotės. 80 procentų biudžeto išeina administracijos išlaikymui.
Kodėl haitiečiai neišvažiuoja į toje pačioje saloje esantį turistų rojų - Dominikos Respubliką, kur geri keliai, normalus gyvenimas? Tai ne taip lengva, kai kurie jų tebeturi namus", - sakė pokalbininkė.
Haitiečiai nuo lūšnelėmis kirbančių kalvų, į kurias tenka kopti keletą valandų, leidžiasi į UNICEF įrengtas stovyklas, kur yra dušai, tualetai, skalbykla, namo ant galvų plastikiniuose induose nešasi vandenį.
Atokiau įsikūrusiuose sveikatos centruose teikiama pirminė pagalba, yra generatoriai, šaldytuvai, dirba apmokytos seselės ir pribuvėjos. Tačiau šalies ligoninėms trūksta medikų, įrangos ir lėšų. Tad naujagimių mirštamumas - 59 iš 1 000 vaikų.
Dauguma Haičio gyventojų rizikuoja užsikrėsti maliarija, hepatitu, vidurių šiltine, meningitu. Mažiau nei trečdalis ŽIV sergančių nėščių moterų ir tik 14 proc. iš 10 000 užsikrėtusių vaikų gauna antivirusinį gydymą. Trys ketvirtadaliai 6-23 mėnesių amžiaus vaikų ir beveik pusė nėščių moterų serga mažakraujyste. Tad jie yra visiškai priklausomi nuo humanitarinės pagalbos.
ANT RIBOS. Sostinės ligoninėje aplankytas bado išsekintas mažas berniukas neverkė, tik kniaukė kaip kačiukas. Paimtas ant rankų nugeibdavo kaip augalas.
Gelbėti vaikus
"Nieko gražaus ir nemačiau toje šalyje, išskyrus fantastiškuosius kalnus. Sukrėtė šalies teisinė sistema, suteikianti galimybę lengvai įsivaikinti vaikus. Šeimos, turėdamos viltį, kad bent vienas iš 8 vaikų turės geresnį gyvenimą, juos tiesiog parduoda, kad išgyventų likusieji", - sakė V. Kochanskytė.
Pasak jos, didelė tikimybė, jog daugelis įvaikintųjų išgyvena seksualinę ir psichologinę prievartą, yra mušami, verčiami sunkiai dirbti ar net tampa organų donorais.
UNICEF dėka 2013 m. 80 proc. dėl žemės drebėjimo namų netekusių Haičio gyventojų paliko laikinas stovyklas ir grįžo į savo bendruomenes. Buvo išvalyti vandens tiekimo punktai, pasiekiantys per 50 tūkst. žmonių, didelės rizikos vietovėse nuo choleros paskiepyta per 100 tūkst. žmonių.
"Vaikai - tautos širdis, ir mūsų tikslas yra padėti jiems augti sveikoje aplinkoje, lankyti mokyklas, socialinius centrus ir gydymo įstaigas. Šiais metais planuojama padėti 1,7 mln. vaikų, iš viso - 2,5 mln. žmonių. Vien tas trumpas mūsų susitikimas, parodęs, jog pasaulis domisi, kaip ir kuo haitiečiai gyvena, suteikė jiems viltį, kad sulauks paramos, pagaliau dar bent vieną kartą įkvėps oro", - jaudinamai kalbėjo V. Kochanskytė.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą