Valentinas Greičiūnas: "Visais savo gyvenimo metais esu patenkintas"

Šia proga pakalbinome sukaktuvininką ir tikimės, kad pavyko išgirsti ir vieną kitą nežinomą faktą:

APIE GIMTADIENĮ. Dabar jau pasiekiau tokį amžių, kai gimtadienio proga kažkokių didelių pramogų nebeorganizuojam.

GIMTADIENIO DOVANA. Šunelis vardu Reksis. Tai buvo labai geras draugas. Kažkokių kitokių ypatingų dovanų vaikystėje neįsiminiau.

APIE PRIETARUS. Mokykloje po penktosios klasės baigimo kiekvienais metais laikydavome egzaminus. Pamenu, kartą bažnyčioje esu mintyse prašęs padėti man ištraukti tokį ir kitokį egzaminų bilietą. Ir mano laimei, egzamino metu, aš ištraukiau tai, ko prašiau. Tai buvo vienintelis toks kartas.

ANTRASIS VARDAS. Nors esamuose mano oficialiuose dokumentuose tai neužfiksuota, antrasis mano vardas yra Kazimieras.

DUOMENYS. Mano ūgis - šimtas devyniasdešimt centimetrų, kol aktyviai žaidžiau krepšinį, svėriau 88-90 kilogramų. Kai baigiau sportuoti, prisidėjo dar 10 kilogramų. Batų dydis - 46.

VAIKYSTĖS SVAJONĖS. Labai traukė inžinierinės specialybės. Įstojau į Kauno politechnikos institutą, Chemijos fakultetą. Vėliau tęsiau studijas jau Klaipėdoje. Įsigijau inžinieriaus-statybininko specialybę. Patiko tikslieji mokslai, matematika.

APIE AUKLĖJIMĄ. Vaikystėje buvau auklėjamas reikliai. Teko ir beržinės košės paragauti.

PIRMASIS SIDABRAS. Sidabro medaliu baigiau mokyklą. Aukso medalio negavau tik todėl, kad iš lietuvių kalbos egzamino gavau ne penketą, o ketvertą.

PIRMASIS VAIDMUO. Teko ne tik sportuoti. Žinomas aktorius ir režisierius Napoleonas Bernotas buvo mane pakvietęs į dramos būrelį. Mokykloje statė Aleksandro Fadejevo "Jaunąją gvardiją". Vienas vaidmuo ir man ten buvo patikėtas. Po to muzikos mokytojas Antanas Grudzinskas pakvietė į mokyklos chorą.

APIE MANKŠTĄ. Mano toks amžius, kad raumenų auginti jau nebereikia. Reikia išjudinti kojų, rankų, pečių, kaklo sąnarius. Kiekvieną rytą nusiskutu barzdą, pusvalandį atlieku mankštą, tada lendu po dušu.

APIE KELIONES. Per paskutines dvi kelionės lankėmės Afrikoje: Botsvanoje, Pietų Afrikos Respublikoje, Namibijoje. Su didžiausiu malonumu keliavome po nacionalinius parkus dalyvavome ir safariuose. Nesu fotografas, bet po pirmosios kelionės įsigijau truputį vertingesnį fotoaparatą ir pavyko įamžinti įdomių kadrų. Gamta ten yra natūrali, žvėrių niekas nešeria, egzistuoja natūrali atranka. Namibijoje mažiau žvėrių, bet ypatinga gamta. Nuostabios kopos. Mes džiaugiamės aukštąja Nidos kopa, bet ten kopų dydį ir mąstą sunku nusakyti. Reikia pačiam pamatyti.

APIE MAISTĄ. Niekada nevalgiau grybų, nelabai mėgstu ir egzotinių patiekalų. Patinka valgyti kuo įvairesnį maistą. Jeigu yra saldumynų - neatsisakau, bet galiu apsieiti ir be jų. Vaisiai patinka įvairūs. Iš daržovių labiausiai mėgstu pomidorus.

NAMAI. Mėgiamiausia vieta namuose - darbo kambarys.

APIE DRAUGUS. Nuo mokyklos laikų likome draugais su Elena Montvydiene ir Albinu Montvydu. Likimas mus suvedė ilgam. Nesam vieni kitiem įkyrūs, bet vieni kitų neužmirštam.

APIE METŲ LAIKĄ. Labiausiai patinka pavasaris. Atbudimas, gamta, žaluma, optimistiškai nuteikia ilgėjančios dienos.

TOBULA MOTERIS turi būti tokia, kokia yra Irena Greičiūnienė.

TOBULAS VYRAS turi žmonai talkinti namų ruošoje. Mes su žmona daug metų tvarkome namus kartu.

APIE IDEALUS. Žaidžiant už Kauno "Žalgirį" trumpai teko žaisti su Stasiu Stonkumi. Tai buvo įdomus krepšininkas.

APIE AUTOMOBILIUS. Šiuo metu važinėju "Audi". Pradėjau nuo "Pobedos". Vairuotojo pažymėjimą turiu nuo 1957 metų. Vairuoju nuo 1959-ųjų. Su Kelių policija niekada neturėjau jokių incidentų.

APIE KITUS PRIE VAIRO. Labiausiai nervina rūkantys vairuotojai.

PIRMOJI PERGALĖ. Pirmąją rimtesnę sporto pergalę Klaipėdoje pasiekėme 1962 metais, kai "Maisto" (dabartinis "Neptūnas") komanda tapo šalies čempionu.

APIE TRENERIUS. Kuo daugiau trenerių globoja, tuo geriau, nes iš kiekvieno išgirsti ką nors naujo. Mane treniravo tokie įvairiapusiški ir patyrę treneriai, kaip Vytautas Kulikauskas, Zenonas Sabulis, Raimondas Sargūnas, Vytautas Bimba, Valerijus Grišnovas, Stepas Butautas, Vladas Knašius. Negaliu nepaminėti 1-osios vidurinės mokyklos fizinio lavinimo mokytojo Jono Urvakio.

Man labai keista, kai šiuolaikiniai treneriai ant lentelės žaidėjams paišo žaidimo schemas. Yra patarlė "ko neprivalgei, tai ir neprilaižysi". Galbūt tam tikroje situacijoje, likus kelioms sekundėms, kai žūtbūt reikia rezultatyviai užbaigti ataką, kuri lems pergalę, galima kažką pabraižyti ar sudėlioti. O šiaip tai žaidėjai turi būti kūrybingi.

APIE SPORTO NAUDĄ. Mano asmenybės vystymąsi ir karjerą 50 procentų lėmė sportas. Jo dėka aš gana jaunas buvau paskirtas į atsakingas pareigas. Būnant 23 metų mane pakvietė tapti naujo mėsos kombinato statybos direktoriumi. Sportas ugdo valią, pareigingumą, atsakingumą, charakterį, sportuojant atsiskleidžia ir žmogaus, kaip organizatoriaus, savybės. Sporto dėka susitikau savo būsimąją žmoną Ireną, kuri tuo metu "Žalgirio" sporto rūmuose dirbo medicinos sesele.

PASIŪLYMAS. Ant baseino, kuris dabar yra šalia Vytauto Didžiojo gimnazijos, galėtų būti pakabinta lentelė su Jono Urvakio pavarde. Mes moksleiviai, kartais per fizinio lavinimo pamokas, kartais ir po pamokų jo vadovaujami čia iškasėm atvirą plaukiojimo baseiną.

NAUDINGAS PATARIMAS. Visiems sakau: sportas jeigu ir nepadės, tai tikrai nepakenks.

APIE "NEPTŪNĄ". Galime pasidžiaugti, kad uostamiesčio krepšinio komandai nusišypsojo laimė dalyvauti tokio aukšto rango varžybose. Tačiau nei psichologiniu, nei sportiniu požiūriu "Neptūnas" netapo lygus kitoms Eurolygos komandoms. Matyt, įvyko per daug staigus šuolis. Jei būtume patekę į "Top-16", ko gero, būtume tapę patrankų mėsa.

APIE NUMERĮ. Dažniausiai žaisdavau 4-uoju numeriu pažymėtais marškinėliais. Žaidžiau gynėjo pozicijoje, bet buvau aukštas, tad tekdavo žaisti ir centrinio puolėjo pozicijoje.

GRAŽIAUSIA SPALVA: Visos spalvos gražios, bet kažkodėl gražiausia - žalia.

APIE PRINCIPUS. Kitiems priversti mane pakeisti asmeninę nuomonę, kai kada lengva, bet šiaip, dirbant vadovaujamą darbą, mėgau išklausyti visų nuomones, bet kas nors turi padėti galutinį tašką. Gal ne visada ir teisingoje vietoje, bet vis tiek tas taškas turi būti padėtas. Kitaip nebus pabaigos ir po pasitarimo išsiskirsčiusi publika nežinos ką veikti.

APIE SAPNUS. Kol mama buvo gyva, visada papasakodavau jai savo sapnus, tai ji surasdavo įvairių paaiškinimų. Bet dabar aš nesistengiu blogų sapnų niekam pasakoti.

APIE PINIGUS. Jie yra reikalingi, be jų negyvensi, pagaliau, ekonominiu požiūriu nebus bendravimo formos. Tačiau reikia būti saikingam. Juk sakoma: turtingas yra ne tas, kuris daug uždirba, o tas, kuris mažai išleidžia. Tokiu principu ir reikia vadovautis.

APIE SENTENCIJAS. Dažnai kitiems kartoju: gerus darbus daryti niekada nevėlu. Jeigu ką nors nori padaryti gero ir šiandien nesuspėjai, padaryk rytoj. Jeigu užmiršai arba negalėjai šiandien pasveikinti draugą, padaryk tai po dienos, po kelių dienų.

APIE KITUS. Nepatinka tie, kurie daug šneka ir nemoka išklausyti kitų. Nemėgstu žmonių, kurie žūtbūt turi pasakyti paskutinį žodį. Labai vertinu punktualumą.

APIE VALDININKUS. Tie, kurie yra nepakantūs žmonėms, negali eiti tokių pareigų. Jeigu tu ir negali realiai žmogui padėti, bet jeigu tu jį išklausai, atsistoji ir jį palydi iki durų, tai jis tą prisimins ilgai.

APIE MISIJĄ. Gyvuoja radikalios teorijos, kad Klaipėda yra laikinai lietuvių okupuotas kraštas. Todėl čia atsirado "Arka" vieningai Lietuvai, Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečio paminklas. Jeigu dar užteks sveikatos ir bičiulių paramos, tai artėja Lietuvos nepriklausomybės šimtmetis. Jeigu pavyks šią datą įamžinti, pastatyti solidų simbolį, būtų puiku.

APIE AKTYVUMĄ. Buvau aktyvus medžiotojas, dabar tapau pasyvesnis. Dalyvauju ROTARY veikloje. Esu dabartinio Susisiekimo ministro visuomeninis patarėjas, asociacijos "Baltijos slėnis" prezidentas. Taip, kad užimtumo užtenka.

APIE KOLEKCIJAS. Turėjau silpnybę įsigyti ir kaupti įvairias meno knygas, albumus. Patinka enciklopedinės knygos. Esu sukaupęs lietuvių rašytojų kūrybos.

GYVENIMO LAIKRODIS. Kiekvienas laikas, kurį aš turėjau, nors buvo ir tam tikrų bangavimų, buvo įdomus. Ir aš džiaugiuosi, kad teko pergyventi įvairius laikus, suprasti ir pažinti nelengvą bei sudėtingą pokario laikotarpį. Visais savo gyvenimo metais esu patenkintas.

APIE ŠYPSENĄ. Nuotraukose, jeigu pastebėsite, niekada besišypsančio manęs nesurasite. Nežinau kodėl, man neišeina, aš nesugebu.

PO 100 METŲ Klaipėda taps vienu iš patraukliausių Lietuvos miestų, į kurį žmonės veršis gyventi.

Kalbino Gintaras TOMKUS

Dosjė

Nuo 1945 m. gyveno Klaipėdoje, baigė 1-ąją vidurinę mokyklą.

1960-1961 m. Klaipėdos statybos tresto inžinierius.

Nuo 1961 m. Klaipėdos mėsos kombinato statybos direktorius, nuo 1965 m. kombinato vyr. inžinierius.

1967-1976 m. Klaipėdos miesto Vykdomojo komiteto pirmininko pavaduotojas, 1976-1989 m. pirmasis pavaduotojas.

1990-1992 m. Klaipėdos vicemeras.

1992-1999 m. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos direktorius, 1999-2000 m. direktoriaus pavaduotojas Šventosios uostui.

2000 m. Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos vykdantysis direktorius, viceprezidentas.

2000-2004 m. LR Seimo narys.

2005-2009 m. AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanija (KLASCO) generalinis direktorius.

2007-2011 m. Klaipėdos miesto tarybos narys.

1989 m. gavo SSRS Ministrų Tarybos premiją už Klaipėdos senamiesčio atstatymą

1998 m. įteiktas LDK Gedimino 4 laipsnio ordinas.

2002 m. suteiktas Klaipėdos miesto garbės piliečio vardas.