Vieneri Kretingos mero Antano Kalniaus darbo metai

Rajono politikoje nebe naujoką, buvusį Savivaldybės tarybos narį Antaną Kalnių rajono gyventojai meru ketverių metų kadencijai išrinko pirmąkart.

Apie pirmaisiais kadencijos metais nuveiktus darbus, perspektyvas, iššūkius su A. Kalniumi kalbėjomės ištuštėjusiame Savivaldybės pastate, nes per karantiną dauguma Savivaldybės tarnautojų dirba nuotoliniu būdu.

– Per karantiną darbas Savivaldybėje sulėtėjo? – paklausėme mero.

– Pašmaikštausiu – reikalų yra lyg kiaulę pasipjovus. Karantinas parodė šlubuojančias valstybės grandis. Savivaldybė turi spręsti, ką daryti su vaiku, kurio šeima užsikrėtė koronavirusu.

Vaiku pasirūpinti turėtų Vaiko teisių apsaugos tarnyba, tačiau šios Savivaldybei nepavaldžios tarnybos atstovai Savivaldybei pareiškia: „Mes saugome savo darbuotojus.“

Pirmose kovos su koronavirusu fronto linijose stovėti turėtų Visuomenės sveikatos centro specialistai. Deja, informaciją apie naujus užsikrėtimo atvejus, kad nedelsdami galėtume į tai reaguoti, greičiau susirenkame iš draugų, pažįstamų, negu gauname iš Visuomenės sveikatos centro.

Atsiskleidė Savivaldybės, kitų Savivaldybei pavaldžių įstaigų darbuotojai. Buvo ir tokių, kurie pareiškė: „Man karantinas, nedirbsiu.“ Karantinas baigsis, tik ar išmoksime jo pamokas.

– Praėjo vieneri metai, kai vadovaujate rajonui. Ką pavyko padaryti, kokias patyrėte nesėkmes?

– Tapus meru pirma užduotis buvo suburti stiprią, kompetentingą komandą – ir tai pavyko. Mūsų komandos svarbiausias siekis buvo nesustabdyti nė vieno ankstesnės valdžios pradėto projekto.

Nešokinėti prie naujų darbų, kol tebėra jų daug nebaigtų. Atėję radome sustojusią didžiausią savivaldybėje Kretingos sporto ir sveikatingumo komplekso statybą. Buvo likę 2018 metais nepanaudoti 800 tūkst. eurų. O tai buvo signalas, kad šios statybos rangovas „LitCon“ galimai turi problemų.

Tarybos valdančiojoje daugumoj svarstėme, ką daryti: nutraukti sutartį su „LitCon“ ar tartis, kad „LitCon“ statybą užbaigtų, ir Savivaldybė nepatirtų papildomų išlaidų dėl rangovo keitimo.

Buvo nuspręsta, kad „LitCon“ turi tęsti ir užbaigti statybą. 2019 metais pasisekė, „LitCon“ darbų atliko už didesnę sumą negu buvo suplanuota. 2019 metų gruodį su „LitCon“ atstovais sutarėme, kad 2020-ųjų sausį jie darbus tęs ir užbaigs apie vidurvasarį.

Darbų bebuvo likę už 870 tūkst. eurų, kai komplekso statybos kaina – per 6 mln. eurų. Rangovas buvo įvykdęs visus konkursus statybai užbaigti reikalingoms medžiagoms pirkti, suradęs darbams atlikti subrangovus.

Kodėl 2020 metų pradžioje statybą paliko – tebėra neįminta mįslė.

Dabar rengiamas projektas likusiems nebaigtiems darbams. Parengus projektą, skelbsime konkursą naujam rangovui išaiškinti.

Keičiant rangovą, yra galimybė pakoreguoti dar neįrengto baseino projektą, kuris per statybos laikotarpį paseno. Keistume vaikų baseinėlį šiek tiek, atsirastų sauna, sumontuotume modernius vandens filtravimo įrenginius, paprastas lempas keistume į LED‘o.

Jeigu Savivaldybės tarybos nariai visam tam pritars. Tai kainuotų papildomai, tačiau sutaupytume ateityje eksploatuodami baseiną.

Apmaudu, kad dar negalime ištaisyti klaidų Šeimos slėnyje (vaidinamojoje žvyrduobėje). Ten įrengtą vaikų žaidimų aikštelę gausiai lyjant semia vanduo. Tereikėjo apie pusmetrį paaukštinti aikštelės sankasą.

Tačiau šis poilsio objektas buvo padarytas už ES paramos pinigus, kuriuos gaudama Savivaldybė įsipareigojo 5 metus nuo projekto užbaigimo nieko ten nekeisti.

Bankrutavo nakvynės namus statęs rangovas, tačiau Savivaldybės administracija tam kelio užkirsti negalėjo. Dabar vyksta nebaigtų statybos darbų pirkimo konkursas, tad netrukus turėtų paaiškėti naujas rangovas. Planuojame nakvynės namus atidaryti šį rudenį.

Esame viena iš nedaugelio šalies savivaldybių, kuri po savivaldos rinkimų, keičiantis valdžiai, sugebėjo panaudoti sodininkų bendrijų keliams tvarkyti skirtus pinigus. Jų dar paprašėme papildomai, gavome ir panaudojome.

Čia didelis mūsų komandos nario, administracijos direktorės pavaduotojo Povilo Černeckio nuopelnas.

Kretingos stadione statomoje futbolo treniruočių aikštėje išaiškinome broką, kurį aikštę statanti įmonė „Alkuras“ turėjo ištaisyti. Taip pasiuntėme žinią visiems mūsų savivaldybėje dirbantiems rangovams, kad broko netoleruosime.

Džiaugėmės Jauryklos parko nauju rangovu – bendrove „Arkosta“, kurios vadovai geranoriškai priėmė visas pastabas, pasiūlymus, taisė ir mažiausias pastebėtas klaidas.

Pastauninko parke rangovas kai kur pasavivaliavo, nepaisė projekto. Teisinosi, kad norėjo geriau padaryti, tačiau, kaip įsitikinome, turėjo pasitikėti projektuotojais. Šį pavasarį rangovas „Plungės lagūna“ grįš į Pastauninko parką ir broką pašalins.

Su Savivaldybės administracija pavyko nuspręsti dėl efektyvesnio administracinių patalpų panaudojimo.

Iki liepos pabaigos turėtų išsikraustyti paskutiniai gyventojai, įstaigos iš buvusio bendrabučio pastato Vilniaus g. 18.

Liepą pirksime šio nusidėvėjusio ir muziejaus-grafų Tiškevičių dvaro rūmų kiemo nepuošiančio pastato nugriovimo paslaugą. Šiemet jį nugriauti kažin ar pavyks, kitąmet tikrai.

Iš pastato Vilniaus g. 8 išsikėlus bibliotekai, čia liko Kretingos miesto seniūnija, kurią turėtume iškelti į J. Pabrėžos gatvėje esančias Civilinės metrikacijos skyriaus patalpas, Švietimo skyrius, kuriam patalpas numatėme Kretingos rajono švietimo centre.

Pastate Vilniaus g. 8 įsikūrusiam Vaiko teisių apsaugos skyriui pasiūlėme patalpas J. K. Chodkevičiaus g. 10.

Ieškome galimybių pastatą Vilniaus g. 8 parduoti investuotojui, suinteresuotam įrengti viešbutį, nes Kretingos centrinėje dalyje viešbučio neturime.

Savivaldybės įstaigas iš pastato J. K. Chodkevičiaus g. 10 planuojame perkraustyti į prie Švietimo centro esantį priestatą, tam pritaikius čia buvusios mokyklos valgyklos patalpas.

Parduodami pastatus Vilniaus g. 8, ateityje – J. K. Chodkevičiaus g. 10 kažkiek išjudintume Kretingos nekilnojamojo turto rinką.

Įvykdę administracinių patalpų panaudojimo pertvarką labiau sukoncentruotume administracijos padalinius, būtų patogiau gyventojams. Sutaupytume lėšų pastatams išlaikyti, uždirbtume pardavę nebereikalingą turtą.

Praėjusiais metais intensyviai dirbome su Susisiekimo ministerija, bendrove „Lietuvos geležinkeliai“ dėl pėsčiųjų perėjos per geležinkelį Kretingoje, ties Palangos gatve, įrengimo.

Derybose pavyko sustabdyti jau parengtą projektą, pagal kurį apsauginė sienelė palei geležinkelį Kretingą būtų padalijusi į dvi dalis, be galimybės pereiti geležinkelį kretingiškių įprastoje vietoje.

Sutarėme, kad projektą skaidome į dvi dalis. Vykdant pirmą dalį, sienelė bus pradėta tverti nuo Bajorų stoties pusėn. Per tą laiką bus nuspręsta dėl perėjos įrengimo ir daromas jos projektas.

Svarstomi du perėjos variantai: viadukas virš geležinkelio arba požeminis tunelis, kuriuo būtų patogiau judėti senyvo amžiaus, negalę turintiems žmonėms (požeminė perėja būtų apšviesta, su vaizdo stebėjimo kameromis.) Tačiau įrengti požeminę perėją gali sutrukdyti techninės kliūtys.

Už perėjos projektą mokės Savivaldybė. Projektas turi būti padarytas šiemet. Perėjai statyti turime gauti Valstybės investicijų programos lėšų, jų skirs ir „Lietuvos geležinkeliai“.

Kol nebus perėjos, tol apsauginės sienelės ties Palangos gatve nestatys – tą sutarėme tvirtai. Rengiamas Kretingos miesto stadiono atnaujinimo projektas. Prieš projektavimą išklausėme sporto bendruomenės pageidavimus, siūlymus dėl stadiono rekonstrukcijos, į juos bus atsižvelgta.

Renovuojant bus įrengtos dengtos su sėdimomis vietomis tribūnos žiūrovams, tualetai, atnaujinta didžioji futbolo aikštė, bėgimo takai, įrengtos tinklinio, krepšinio aikštelės bei šuolių į tolį ir aukštį, ieties metimo sektoriai. Stadiono rekonstrukcija kainuos apie 2,5 mln. eurų, iš kurių 40 arba 50 proc. kofinansuoti turės Savivaldybė.

Kitąmet turėtų būti parengtas kartu su rangos darbais Pranciškonų gimnazijos stadiono sutvarkymo projektas, kuriam jau pritarė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Valstybės politika dėl savivaldybių prisidėjimo yra teisinga.

Tą patvirtina ir mūsų Savivaldybės patirtis: kai prisidėjome prie bibliotekos, Sporto ir sveikatingumo komplekso statybos, Salantų gimnazijos, renovacijos darbai šiuose objektuose vyko ir vyksta sparčiau, sklandžiau.

Kai tenka prisidėti Savivaldybės biudžeto pinigais, atsakingiau turime spręsti, reikia mums to objekto ar ne.

Salantų gimnazijos renovacija vyksta sėkmingai, pernai panaudojome visus tam skirtus 390 tūkst. eurų.

– Tęsiate buvusiųjų pradėtus darbus, o opozicija kaltina, kad nepradedate naujų savivaldybės vystymo perspektyvai svarbių projektų.

– Keista iš opozicijos girdėti tokius kaltinimus, kai Savivaldybė dirba pagal Strateginį planą, kuris šiandieną apima laikotarpį iki 2022-ųjų.

Nėra naujų projektų? Vardinu: Pranciškonų gimnazijos stadiono, Žiemos sodo rekonstrukcijos, parko Kretingoje, vadinamojo lapyno teritorijoje, sutvarkymas.

Planuose – Kretingos motobolo bazės renovacijos projektas. Planuojame darbus, pokyčius kaimų seniūnijose, kaip antai, Jokūbavo, Baublių bendruomenių pageidavimu, kultūros įstaigas sukelti po vienu – mokyklos stogu, taip turėti vieną kiekvienos bendruomenės centrą.

Ištaškėme pinigus renovuodami pastatą Grūšlaukėje, kai šios gyvenvietės kultūros įstaigoms taip pat užtenka vietos mokyklos-daugiafunkcio centro pastate.

– Ar nenusivylėte valdančiąja koalicija?

– Iš 18-os valdančiosios koalicijos narių vieną praradome – koaliciją paliko Stasys Kaniava. Gal ir gerai, kad pasitraukė žmogus, kuris savo asmeninius interesus kėlė aukščiau visuomeninių.

Manau, kad valdančioji koalicija dėl to tik sustiprėjo. Valdančiojoje koalicijoje būna visko – aštrių diskusijų, kartais ir barnių. Pačioje pradžioje sutarėme, kad nuomonėms išsiskyrus, kiekvienas sprendimą priima, balsuoja pagal savo įsitikinimus, sąžinę. Negali būti ir nebus jokio vieningo priverstinio balsavimo.

Tuo galėjote ne kartą įsitikinti, kai buvo ir nepritariančių valdančiųjų daugumos sprendimui.

– Opozicijos, netgi kai kurie valdančiųjų atstovai yra pareiškę, kad dirbate ir administracijos direktorės darbą, imate valdžios vadžias į vienas rankas. Kaip reaguojate į tai?

– Vienas pats nedirbu. Kaip jau sakiau, nuo pat pradžių šiose pareigose man svarbiausia buvo ir yra dirbti komandoje.

Gal iš šalies ir atrodo, kad kartais sprendžiu vienas. Taip nėra. Kiekvieną rytą susirenkame keturiese: meras, vicemeras, direktorė, jos pavaduotojas ir svarstome, sprendžiame. Gal aš daugiau komunikuoju apie mūsų komandos darbą ir taip užgožiu direktorę. Direktorė yra aktyvi, iniciatyvi ir kompetentinga.

Štai jos rūpesčiu sparčiai pasistūmėjo dviračių tako į Palangą statybos procesas. Jai pavyko susodinti prie vieno stalo visus suinteresuotus žemės pardavimu dviračių takui tiesti ir rasti kompromisą.

Manau, kad iki šių metų pabaigos turėsime dviračių tako projektą, o 2021 m. bus pradėti jo tiesimo darbai. Direktorė dirba daug, gal aš daugiau reiškiuosi, tokia mano prigimtis. Būnu ir karštakošis, išsišoku, paskui atsiprašau.

Tą jau teko daryti ne kartą taryboje, jos komitetuose. Dėl savo išsišokimų išgyvenu, ir ilgai. Esu žmogus, turiu silpnybių.

– Jums priekaištaujama, kad valdžios pozicijas Kretingoje užima klaipėdiečiai. Ką pasakytume apie tokį teiginį, kad visuomeninio rinkimų komitetas „Kretingos kraštas“, kuriam atstovaujate, turi „pilkąjį kardinolą“ iš Klaipėdos?

– Pažiūrėkime, koks automobilių srautas kiekvieną dieną yra iš Kretingos į Klaipėdą. Beje, administracijos direktorė gyvena ne Klaipėdoje, o Klaipėdos rajone.

Mano patarėjas Albertas Barauskas – klaipėdietis. Džiaugiuosi, kad jis sutiko dirbti mano komandoje. Tai savo darbą išmanantis specialistas, reikalingas ir Savivaldybės administracijos skyriams.

Laikas išaugti iš tų marškinėlių: „Kretinga–Klaipėda“. Mes turime save matyti viename Klaipėdos regione, tiek turizmo, tiek verslo, tiek infrastruktūros išvystyme.

Dėl „pilkoji kardinolo“ pasikartosiu, kad Antanas (Antanas Kalnius, – aut. past.) vienas nedirba. Aš bendrauju, tariuosi ir su mane į merus iškėlusiu „Kretingos kraštu“.

Džiaugiuosi, kad bet kada galiu paskambinti savo kolegoms ir mes bendraujame ryšio priemonėmis arba suvažiuojame. Kai reikia man pagalbos, aš ją gaunu iš kiekvieno „Kretingos krašto“ nario. Tuo mes esame stiprūs, gal ir išsiskiriame iš kitų rajono politinių organizacijų.

Apgailestauju, kad šiemet teko atidėti „Kretingos krašto“ idėją – dalyvaujamojo 1 proc. biudžeto projektų, kuriuos parengė gyventojai, vykdymą. Žmonės patikėjo, kad ir jie gali skirstyti Savivaldybės biudžeto pinigus, spręsti, kaip juos geriau panaudoti.

Ateityje, manau, gyventojai skirstys ne vieną, gal ir 3 ar 5 biudžeto procentus. Tą rajone darome pirmą kartą, tai nauja demokratijos apraiška, ir respublikoje jos pionieriai yra alytiškiai.

Apmaudu, kad dėl COVID-19 ekstremalios situacijos suvaldymo esame priversti stabdyti Rotušės aikštės sutvarkymo procesą.

Be miesto centro atnaujinimo projekto nebus vizualinio, architektūrinio, inžinerinio vientisumo tvarkant visą miestą: centre pradėta pertvarka plistų tolyn į kitas Kretingos gatves, mikrorajonus.

Viliuosi, kad krizė dėl koronaviruso neužsitęs ir sustabdytiems projektams lėšų biudžete atsiras dar šiemet.

– Kokie jūsų pomėgiai, ar beturite jiems laiko? Buvęs meras Juozas Mažeika – užkietėjęs žvejys, jo pirmtakas Valerijonas Kubilius – medžiotojas. 

– Dviratis ir slidės. Dviračiais keliaujame visa šeima, važinėju ir vienas, tada numinu daugiau kilometrų. Važiuodamas dviračiu daugiau pamatai. Neseniai pravažiavau Karteną, Kūlupėnus. Kalnuose su šeima slidinėjame kiekvieną žiemą, praėjusią žiemą prie mūsų komandos prisijungė marti.

– Kaip pasikeitė gyvenimas šeimoje, kai tapote meru?

– Mažoji dukra mažiau mane bemato, grįžtu vėlai vakare. Jai 12 metų, toks amžius, kai turėčiau jai skirti daugiau savo laiko. Abu sūnūs, marti dabartinių mano pareigų nesureikšmina. Žmona irgi. Mero pareigos yra laikinos. Ketveri kadencijos metai prabėgs greit. Dirbu ir stengiuosi dirbti taip, kad nenuvilčiau mane meru išrinkusių ir visų rajono gyventojų.