Šiandien jam būtų sukakę 75-eri metai, tačiau atsisveikinti mums teko anksčiau.
Ir žvakių liepsnelės plazdės ne jubiliato šventės šurmulyje, o tyloje ant gimtinės kalnelio.
Ekonomikos ambasadorius
Bronislovas Lubys gimė 1938 m. spalio 8 d. Plungėje. Chemiją studijuoti pasirinkusį jaunuolį profesijos kelias pirmajam darbui atvedė į Jonavą, kur jis įaugo visam gyvenimui. Iš šios likimo jam paskirtos žemės kertelės ant Neries kranto karjeros medis išsišakojo po visą Lietuvą, sujungdamas Vilnių, Kauną, Klaipėdą, Druskininkus, Šiaulius.
Lietuvai siekiant nepriklausomybės sumaniam gamybininkui buvo parodytas didžiulis visuomenės pasitikėjimas. 1989 m. B. Lubys buvo išrinktas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatu, 1990 m. - Atkuriamojo Seimo nariu. 1992 m. jis tapo ministro pirmininko pavaduotoju, 1992-1993 m. ėjo ministro pirmininko pareigas. 1993 m. išrinktas Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentu.
Begalinis darbštumas, proto įžvalgos ir kryptinga pilietinė veikla šį žmogų pavertė Lietuvoje ir pasaulyje atpažįstamu verslo simboliu. Jis buvo ekonomikos ambasadorius, kurio išmintis įvertinta ir pripažinta toli už Lietuvos ribų.
Apie tai iškalbingai liudija B. Lubio titulai: technikos mokslų daktaras, Kovo 11-osios Nepriklausomybės Akto signataras, apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu, Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino II laipsnio ordino, Belgijos Karūnos didžiojo karininko ordino, Estijos II laipsnio Baltosios žvaigždės ordino ir Lenkijos Respublikos komandoro kryžiaus ordino kavalierius, Tarptautinės Petro Didžiojo premijos laureatas, Rusijos Lomonosovo vardo premijos laureatas, Rusijos Federacijos technologinių mokslų akademijos užsienio narys - akademikas, Kauno technologijos universiteto ir Klaipėdos universiteto garbės daktaras. Už pastangas kurti modernią gamybą jam suteiktas Lietuvos Respublikos nusipelniusio inžinieriaus garbės vardas.
Dr. B. Lubys mokėjo dalintis verslo sukurtais rezultatais ir buvo vienas iškiliausių mecenatų Vakarų Lietuvoje. Ypač stiprus ryšys buvo palaikomas su jaunu Klaipėdos universitetu, kurio moralinę ir materialinę paramą akademinė bendruomenė vertina už nuoseklumą ir pagarbą mokslui.
Šaknys - Plungėje
Ryšį su gimtine dr. B. Lubys puoselėjo remdamas švietimo įstaigas, sportininkus, bažnyčias, vietos verslininkų iniciatyvas, tačiau ypač nuoširdžiai - per Plungiškių draugiją, kuri siekia gaivinti šviesuoliškas Žemaitijos kultūros tradicijas.
Kartu su Žemaičių dailės muziejumi subrandinta mintis Oginskių dvarą prikelti naujam gyvenimui Plungę grąžino į Europos rimtosios muzikos renginių žemėlapį. Dr. B. Lubys buvo tarptautinio Mykolo Oginskio muzikos festivalio pagrindinis mecenatas. Kaskart dalyvaudamas renginio atidaryme jautė didžiulį džiaugsmą dėl Plungės gyventojams suteiktos galimybės gėrėtis garsių kolektyvų atliekamais pasaulinio lygio kūriniais.
Pildant jo valią sugrįžti į Plungę amžinojo poilsio, po staigios mirties 2011 m. spalio 23 d. Plungės garbės pilietis dr. B. Lubys palaidotas Plungės kapinaitėse, ant kalnelio šalia tėvų.
Patirtis - Jonavoje
Nors šį žmogų užaugino ir priėmė amžiams Plungės žemė, jo profesionali ir pilietinė branda neatsiejama nuo Jonavos.
B. Lubys studijavo Kauno politechnikos instituto Cheminių technologijų fakultete ir 1963 m. gavo neorganinių medžiagų inžinieriaus-technologo diplomą. Atėjęs dirbti į antrus metus veikiančią azoto trąšų gamyklą Jonavoje, buvo vienas aktyviausių šios pramonės šakos vystytojų, modernizacijos strategas. Dirbdamas vyriausiuoju inžinieriumi, vėliau - generaliniu direktoriumi, plėtė gamybą, diegė technologijų naujoves.
Kartu su gamybos valdymu B. Lubys derino mokslinę veiklą ir 1993 m. gavo technikos mokslo daktaro laipsnį. Jis buvo daugiau nei aštuoniasdešimties išradimų autorius, Lietuvos Respublikos mokslinės techninės premijos laureatas. Nuolat rūpinosi studijų kokybe, steigė stipendijas studentams, skatino mokslo įstaigas rengti specialistų pamainą pramonės įmonėms.
1994 m. valstybinę įmonę "Azotas" reorganizavus į akcinę bendrovę, dr. B.Lubys buvo išrinktas bendrovės valdybos pirmininku ir prezidentu. Nuo 2001 m. ėjo koncerno "Achemos grupė" prezidento pareigas.
Per 10 vadovavimo metų koncernas išaugo iki 50 įmonių, kurios dirba chemijos pramonės, logistikos, transporto ir krovos, energetikos, žiniasklaidos, leidybos-reklamos ir kitose srityse.
Stiprindamas Lietuvos ekonomines galias koncernas "Achemos grupė" paveikė daugelio įmonių raidą. Jis yra ketvirta pagal dydį nacionalinė verslo struktūra, daranti didžiulę įtaką pramonės rodikliams ir šalies eksporto mastui.
Įžvelgė logistikos svarbą
Pirmaisiais atkurtos nepriklausomybės metais dr. B. Lubio ekonominis pragmatizmas ir gebėjimai įžvelgti šalies jūrinę perspektyvą ne iškart pritapo ilgų kolektyvizmo dešimtmečių paveiktoje visuomenėje. Siūlymai Būtingėje statyti ne tik naftos terminalą, bet ir universalų uostą šalies pramonės poreikiams krypo, kaip atskleidė tolesnė šalies ūkio raida ir atnaujintos Vyriausybės diskusijos apie giliavandenį uostą, teisinga linkme, bet tuomet daugeliui atrodė per daug sudėtingi.
Klaipėdoje ieškodama šalies pramonei prekybos kelio į Vakarus, kartu su dar trimis įmonėmis dr. B. Lubio vadovaujama "Achema", įsteigė pirmąją privačią uosto krovos kompaniją "Bega". Vėliau, išanalizavęs "Achemos" trąšų eksporto į Vakarų Europą galimybes ir Baltarusijos tranzito prognozes, dr. B. Lubys įsitraukė į pagrindinės uosto įmonės - AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos (KLASCO) privatizavimo procesą.
Iš pradžių dėmesį skyrusi užsienio investuotojų paieškoms, Vyriausybė sugebėjo įvertinti ir lietuviško kapitalo jėgas. Kitų įmonių nesėkmingo privatizavimo atvejai patvirtino, kad uosto ekonomikai ir šalies įvaizdžiui KLASCO privatizavimas buvo pats naudingiausias. Koncerno "Achemos grupė" investicijomis sukurtas galingas energetinis užtaisas Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos apyvartą užaugino nuo 6 iki 13 mln. tonų krovinių per metus.
"Achema" yra vienintelė Lietuvos bendrovė, įkūrusi įmones užsienio uostuose. Kartu su partneriais pastatyti trąšų terminalai Liubeke, Vokietijoje, ir Gente, Belgijoje, veikia pelningai, padeda lietuviškai produkcijai patekti į Vakarų Europos laukus.
Išplėtojo uosto verslą
Stiprindamas veiklą Klaipėdoje koncernas "Achemos grupė" perėmė valdyti UAB Krovinių terminalo ir UAB "Nosba" akcijas. Pirmoji įmonė pastatė aukštų technologinių standartų universalų naftos terminalą, antroji, pervadinta į UAB Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalą, šiuo metu baigia statyti universalių keltų terminalą ir yra pasirengusi stiprinti turistinį miesto įvaizdį.
Dr. B. Lubys sieloje buvo romantikas, jautė buriavimo aistrą. Gal todėl koncerno investicijų strategijoje atsirado planas kurti vakarietiško modelio jachtklubus. Įsigiję AB "Klaipėdos laivų remontas" pagrindinį akcijų paketą, įmonės savininkai perėmė valstybės įsipareigojimus Klaipėdos savivaldybei aplink piliavietę sukurti urbanistinį kvartalą su raiškia architektūra. Nors kultūros paveldo reikalavimai ir ekonominė krizė kiek sulėtino teritorijos permainų raidą, pirmojo investicinio etapo metu atstatyti senojo jachtklubo, Ryžių malūno ir keltininko namelio pastatai jau kelerius metus puošia miestą, greta jų vasarą vyksta pagrindiniai kultūriniai renginiai.
Būdama Pilies uosto ir kruizinių laivų terminalo operatorė, įmonė sukūrė patrauklų jūrų turizmo centrą, o neatsisakiusi tradicinės veiklos garsėja istorinių laivų atstatymo meistriškumu. Pastaruoju metu "Klaipėdos laivų remonto" doke antrai jaunystei prikeliamas miesto simboliu vadinamas burlaivis "Meridianas".
Jūrų bendruomenės narys
Dr. B. Lubys puikiai suvokė, kad jūrų verslas yra svarbi tautos būties ir valstybės sėkmės dalis. Valdžios institucijų ir verslininkų susitikimuose jis nuolat pažymėdavo, kad tarp uosto ir miesto interesų neturi būti priešpriešos, nes uostas reikalingas vietos bendruomenei, miesto ekonomikai.
Suprasdamas, kad dėl tranzitinių krovinių ir prekybos rinkų vyksta regionų kova, stengėsi palaikyti stiprius Lietuvos pramonininkų ryšius su Rusijos, Baltarusijos, Kazachstano verslo struktūromis ir valstybinėmis žinybomis, nuolat kviesdavo užsienio šalių delegacijas apsilankyti Klaipėdos uoste. Jis pabrėždavo, kad Lietuvos uostas gerai integruotas į Europos Sąjungos transporto sistemą, yra patikimas partneris klientams, ekologiškai švarus ir saugus, nes krovos kompanijos taiko pažangias technologijas.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos vadovas buvo aktyvus Uosto plėtojimo tarybos ir valstybės Tranzito komiteto narys, nuolat konstruktyvia kritika raginęs valdžios atstovus šalinti biurokratines kliūtis jūrų verslui ir tobulinti teisės aktus.
Viename leidinyje, skirtame užsienio partneriams, jis rašė: "Dalyvavimas tarptautiniame jūrų prekybos tinkle uostą daro priklausomą nuo globalių transporto logistikos pokyčių. Stebėdami konkurencinę aplinką siekiame reaguoti į kintančius poreikius ir tai parodome naujais investiciniais projektais, moderniomis krovos technologijomis, gamybos valdymo tobulinimu. Esame vertinami už tai, kad patyrę specialistai sugeba apžvelgti aplinkybių visumą ir gali pasiūlyti geriausią paslaugos variantą."
Jis ir pats buvo tas, kuris matė ne pavienes detales, o visumą, ir analizavo ne tik tai, kas matoma, bet ir tai, kas gali iškilti jūroje už horizonto.
Parengė Vida BORTELIENĖ
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą