Maisto kainos ir minimalus atlyginimas: kur Europoje algos pasivijo kainų augimą

Per pastaruosius penkerius metus maisto kainos Europoje sparčiai kilo, tačiau daugumoje iš tyrimo šalių minimalus darbo užmokestis augo dar greičiau.

Malta tapo viena iš išimčių. 

Nepaisant išaugusio atlyginimo, minimalią algą gaunantis darbuotojas ten už savo popierinį užmokestį gali nusipirkti apie 6 proc. mažiau maisto nei prieš penkerius metus. 

Prastesnėje padėtyje atsidūrė ir Prancūzijos bei Ispanijos darbuotojai.

Eurostato duomenimis, Europos Sąjungoje maisto ir nealkoholinių gėrimų kainos nuo 2021 m. rugpjūčio iki 2026 m. rugpjūčio šovė į viršų 34 proc. 

Bendrijoje didžiausias šuolis užfiksuotas Vengrijoje (57 proc.), Bulgarijoje (54 proc.) ir Rumunijoje (53 proc.). 

Mažiausiai kainos kilo Kipre – 21 proc.

Lygintose 35 Europos šalyse mažiausias maisto kainų augimas užfiksuotas Šveicarijoje – vos 5 proc.

Išimtimi tapo Turkija, kur maisto ir nealkoholinių gėrimų kainos per tą patį laikotarpį padidėjo net 752 proc. 

Šį neįtikėtiną šuolį lėmė ilgametė aukšta infliacija ir staigus liros nuvertėjimas, branginęs importuojamas prekes.

ES mastu maisto kainos kilo dar iki Rusijos invazijos į Ukrainą 2022 m. vasarį. 

Karas šį spaudimą tik sustiprino – pabrangino energiją, trąšas bei transportavimą, o tai tiesiogiai atsispindėjo parduotuvių lentynose. Didžiosiose ES ekonomikose maistas brango taip: Prancūzijoje – 25 proc., Italijoje – 30 proc., Vokietijoje – 34 proc., Ispanijoje – 35 proc.

Kaip kito minimali alga?

Mėnesinis minimalus atlyginimas (prieš mokesčius) per šiuos penkerius metus taip pat augo daugelyje šalių.

Vengrijoje užfiksuotas didžiausias MMA augimas ES – net 93 proc. Vokietijoje alga kilo 46 proc., Ispanijoje – 29 proc., Prancūzijoje – 20 proc. 

Visi pokyčiai skaičiuojami vietinėmis valiutomis.

Plačioje imtyje ryškiausias augimas vėlgi užfiksuotas Turkijoje – 823 proc. Minimalus atlyginimas daugiau nei dvigubai šovė į viršų ir Serbijoje (103 proc.) bei Juodkalnijoje (102 proc.).

Pirkimo galia: kur žmonės išgalėtų nusipirkti daugiau?

Didesnis atlyginimas ne visada reiškia, kad žmogus gali leisti sau daugiau maisto. 

Analizėje lyginta, kiek maisto produktų už minimalią mėnesinę algą (bruto) buvo galima įsigyti 2021 m. rugpjūtį ir 2026 m. rugpjūtį (neįvertinant išlaidų mokesčiams, būsto nuomai ar komunaliniams mokesčiams).

Tik trijose iš 26 lygintų šalių minimalią algą gaunančių žmonių perkamoji galia, vertinant pagal maisto kainas, sumažėjo. 

Didžiausias smūgis teko Maltai (-6 proc. pirkimo galios). Po jos rikiuojasi Ispanija (-5 proc.) ir Prancūzija (-4 proc.).

Didžiausią maisto pirkimo galios šuolį padarė Serbija ir Juodkalnija – net 37 proc. Tai reiškia, kad jei 2021 m. rugpjūtį darbuotojas galėjo įsigyti 100 maisto krepšelių, tai 2026 m. rugpjūtį – jau 137.

Daugiau nei 20 proc. pirkimo galios prieaugį užfiksavo Kroatija, Albanija, Rumunija, Vengrija, Bulgarija ir Lietuva.

Airijoje maisto pirkimo galia paaugo 10 proc., Vokietijoje – 9 proc., Graikijoje – 7 proc., Belgijoje bei Nyderlanduose – 6 proc., Portugalijoje – 3 proc.

Turkijoje, nors maistas pabrango 752 proc., o alga kilo 823 proc., realus pirkimo galios prieaugis siekia 8 proc. 

Nors 2021–2022 m. Turkijos gyventojai buvo praradę turėtą pirkimo galią, nuo 2024 m. pradžios minimali alga vėl aplenkė maisto kainų šuolį.

Šaltinis: Euronews