Žiuljeta Binoš: "Moters grožis beginklis"

"Vakarų ekspreso" inf.

2013-03-08 16:59

Ji gimė Paryžiuje skulptoriaus ir aktorės šeimoje. Didžiausiu gyvenimo nusivylimu vadina savo tėvų skyrybas. [CITATA] Pati brangiausia iš visų prancūzų aktorių. Viena iš penkių prancūzių, pelniusių "Oskarą". Dailininkė ir šokėja, dao meistrė, poetė, išleidusi eilėraščių knygą, dviejų vaikų mama, niekada netekėjusi, atkakliai slepianti savo privatų gyvenimą nuo svetimų akių. Žiuljeta Binoš (Juliette Binoche) šiandien švenčia 49-ąjį gimtadienį.

... Filmavimo aikštelė - ne vieta diskusijoms. Čia tikslas tik vienas - įvykdyti užduotį ir nufilmuoti viską kuo realistiškiau. Aptarinėti reikia iki tol.

Man atrodo, jog įgimto seksualumo neturiu. Šiaip ar taip, niekada savęs nelaikiau seksualia. Nuo pat vaikystės mane domino tik rimti santykiai!

Tiesą pasakius, man jau pakyrėjo visuotinė nuomonė, kad aš filmuojuosi tik dramose. Reikia mokėti įžvelgti vidinį daugelio mano filmų komizmą, bet, žinoma, kur kas paprasčiau prikabinti tokią etiketę...

Kiekvienas darbas tampa nelengvas, kai įdedi į jį dalį savęs.

Kai šoku, aš nevaidinu. O kai vaidinu, netapau paveikslų (Binoš užsiima tapyba ir neseniai pradėjo lankyti baletą. - Red. past.). Kai tapau paveikslus, nešoku ir nesifilmuoju kine. Jeigu tapsiu režisiere, nebegalėsiu nei šokti, nei tapyti, nei filmuotis. Visa tai nesvarbu. Galiu bet kuriomis priemonėmis išreikšti savo aistrą gyventi.

Eilėraščių rinkinys gimė iš klausimų, kirbančių mano viduje. Bet kuri meno rūšis, kuria užsiimu, - tai būdas peržengti tam tikrus vidinius barjerus, išsisakyti. Tapyba, rašymas, šokis, - viskas atsako į tam tikrus klausimus: apie mus, apie žmogų, apie tai, kaip viskas vyksta... Nes keista, kad susitinkame, egzistuojame tam tikrą laiką labai arti vienas kito, ir staiga viskas baigiasi.

Mane kaitina noras pažinti žmogų, analizuoti - iš ko mes padaryti, kurlink einame... Asmenybės stebėjimas - tai mano aistra. Čia esama tam tikro pamišimo, bet tai - mano. Aš ir save bandau pažinti, taip pat ir savo filmais.

Atsisakau kai kurių vaidmenų todėl, kad nenoriu kartotis. Daryti iš naujo tai, ką jau padariau.Antras "Anglas ligonis" manęs nevilioja. Praeitį reikia palikti praeityje.

Niekas, išskyrus tave, negali ir neturi spręsti, ką tau daryti toliau. Man nesunku atrasti sau ką nors nauja, nes aš dirbu su įvairiausių šalių režisieriais, nepanašiais vienas į kitą. Judėti - štai kas mane domina.

Aš noriu dirbti su drąsiais režisieriais, kurie už sėkmę pasiryžę sumokėti dalimi savęs: savo sielos, kūno, o ne tik idėjomis.

Jeigu gali pakelti svorį, tu jo nebejauti. Kartais padarai ką nors taip lengvai ir laisvai, kad ir pats stebiesi. Bet kad tai įvyktų, reikia įdirbio.

Naujas vaidmuo - kaip naujas vaikas. Kai jau turi vaikų, tu lyg ir žinai, su kuo teks susidurti. Bet naujas vaikas tokį įsitikinimą paneigia. Jis turi savų poreikių, o tai reiškia, kad viską teks pradėti nuo pradžių.

Moters grožis trapus, beginklis, priklauso nuo daugybės aplinkybių. Tačiau žmogiškoji esmė nesikeičia nuo gimimo. Ji priklauso tik tau. Esu tikra, jog mes liekame tokie patys, kokie buvome penkerių metų. Nors gyvenimas daro viską, kad taptume blogesni. Ir iš vidaus, ir iš išorės.

Didžiausias mano gyvenimo nusivylimas? Kai sužinojau, kad mano tėvai niekada negyvens kartu.

Laikui bėgant, o ypač gimus vaikams, tapau minkštesnė, kantresnė. Anksčiau buvau gal pernelyg pasipūtusi, užsispyrusi, tiesmukiška. Tačiau sau pateisinti galiu pasakyti, jog visada stengiausi būti sąžininga. Aš nuoširdžiai bandžiau viską daryti teisingai. Bet ne visada pavykdavo.

Niekada nenorėjau būti žvaigžde. Niekas tuo netiki, bet tai tiesa. Man tik pakako atkaklumo neiti į kompromisus ir daryti tik tai, ką maniau esant reikalinga.

Apskritai tai man sekėsi, nors tikriausiai neverta nubraukti ir tam tikrų mano vaidybinių sugebėjimų. Jie pravertė.

Kas dar pavyko? Vaikai! (Ž. Binoš turi 13 metų dukrą ir sūnų, kuriam šį rudenį sukaks 20 m. - Red. past.) Nors čia mano nuopelnas minimalus. Aš jau seniai priėjau prie išvados: arba tau sekasi su vaikais, arba ne.

Neauklėju vaikų kaip nors ypatingai. Tik stengiuosi su jais praleisti visą savo laisvą laiką.

Aš nė sekundei nepamirštu, kad kiekviename iš mūsų gyvena vaikas. Kad jį reikia išklausyti, rūpintis juo, leisti jam gyventi, kvėpuoti ir džiūgauti. Kad suprastum tą vaiką, turi pajusti švelnumą - švelnumą pačiai sau. Reikia išmokti priimti savo silpnybes ir trūkumus - ir tada tą patį bus lengviau padaryti savo vaikų atžvilgiu. Ir kitų žmonių.

Siuzana Betson - mano asmeninė trenerė, būties meistrė! Aš ieškojau mokytojo aktoriaus darbui, to, kuris mane bartų, provokuotų, priremtų prie sienos, kuris matytų toliau, nei galiu matyti aš. Siuzana turi gebėjimų analizuoti ir suprasti tokios akivaizdžios intuicijos dėka. Ji mano orientyras. Mes dirbame kartu jau daugiau nei dešimtmetį - tada, kai jaučiu būtinybę.

Čži Sin Vanas moko mane ciguno. Jis gydytojas ir kaligrafas, gyvena Londone. Jo dėka supratau, kad kūnas - tai ne tik raumenys, bet ir energija. Jo rūpestis man suteikė sparnus.

Mano tikrieji mokytojai - vaikai. Iš jų aš geriausiai sužinau, kur mano ribos. Jie žino, kaip priversti mane sutrikti.

Pirmoji meilės istorija man nutiko, kai buvau aštuoniolikos. Iki tol lankiau mergaičių pensioną ir tam tiesiog neturėjau laiko - net galvoti apie tai. Nors kartais svajodavau apie nuostabų princą.

Būdama maždaug šešiolikos metų aš flirtavau su mintimi apie savižudybę. Man atrodė, kad tai nuostabu.

Manau, kad žmogus, kuris perėjo sunkią vaikystę, turi daugiau vidinės jėgos, pasipriešinimo, gyvybingumo.

Paprastas būdas pasijusti pasaulio dalimi: atsisėdi į mašiną, giliai įkvepi ir nusprendi, kad štai dabar tiesiog praleisi kitus vairuotojus. Todėl, kad jie gal turi savo ritmą, greitį, kokių nors juokingų pranašumo kompleksų. Tada viskas atrodo kitaip. Jūs staiga pastebite, kad viskas klojasi gerai ir net policininkai jums šypsosi.

Aš buvau smalsi, troškau nepriklausomybės, savarankiškumo. Turėjau tūkstančius pomėgių vienu metu: dailė, teatras, stenografija, meno istorija, grigališkasis giedojimas...

Aš dirbau pardavėja. Kiekvienam pradedančiajam teko tai patirti. Įdomiausia tai, kad manyje toliau gyveno tas tikėjimas savimi ir noras eiti pasirinktu keliu, nors nežinojau, kur jis nuves. Kas galėjo pagalvoti? Jis atvedė prie "Oskaro".

Kadaise siekiau tobulybės. Tai buvo klaida.

Aš nenoriu būti amerikiečių aktorė. Ir prancūzų, beje, taip pat. Pirmiausiai noriu būti savimi.

Darau viską, kad nuslėpčiau savo asmeninį gyvenimą, nes tai mano sodas, o kiekviename sode yra gėlių, kurias saugai nuo svetimų.

Šiaip ar taip, gyvenimas - nuostabus dalykas, jis yra daugiau negu tavo profesija, daugiau nei bet kas...

Aš neturiu svajonių. Nėra jokių apgailestavimų dėl praeities. Jokių ambicijų dėl ateities. Turiu tik dabartinę akimirką.

Ž. Binoš didžiausią šlovę atnešė filmai "Anglas ligonis", "Šokoladas", "Paslėpta", "Myliu tave, Paryžiau", "Trys spalvos" ir kt. Už Hanos vaidmenį režisieriaus Entonio Mingelos (Anthony Minghella) filme "Anglas ligonis" aktorė pelnė "Oskarą".
NAUJAUSI FILMAI
2010 m. "Patvirtinta kopija" (Certified Copy);
2011 m. "Niekieno sūnus" (The Son of No One);"Jos" (Elles);
2012 m. "Kosmopolis" (Cosmopolis); "Kitas gyvenimas" (The Life of Another); "Atvira širdimi" (An Open Heart); "Kamilė Klodel" (Camille Claudel 1915";
2013 m. "Audringą vasaros naktį" (A Stormy Summer Night).
***
DOSJĖ
Ž. Binoš gimė Paryžiuje 1964 m. kovo 9 d.
Mokėsi Nacionalinėje dramos meno konservatorijoje.
Kine debiutavo 1985 m. - Žano Liuko Godaro (Jean-Luc Godard) filme "Saliut, Marija!".
1986 m. suvaidino vieną iš geriausių savo vaidmenų Leoso Karakso (Leos Carax) filme "Blogas kraujas".
Būdama 24 metų filmavosi JAV - Milano Kunderos romano "Nepakeliama būties lengvybė" ekranizacijoje (rež. Filipas Kaufmanas (Philip Kaufman)).
1997 m. gavo "Oskarą" už vaidmenį Entonio Mingelos (Anthony Minghella) filme "Anglas ligonis".
Niekada nebuvo ištekėjusi. 1993 m. pagimdė sūnų Rafaelį. Jo tėvas - profesionalus nardytojas Andrė Hola (Andre Halle).
1999 m. pagimdė dukrą Haną (Hanna). Jos tėvas - Benua Mažimel (Benoit Magimel), su kuriuo ji vaidino filme "Amžiaus vaikai".
Ž. Binoš turi ketveriais metais vyresnę seserį Marion Stalens. Ji yra fotografė, dokumentinių filmų režisierė.

TRUMPAI