4 procentai nuo BVP - krašto gynybai? Ar taip nepamiršime gerovės valstybės idėjos?

Savo kalboje Prezidentas G. Nausėda teigė, kad gerovės valstybės įgyvendinimas yra vienas iš svarbiausių nepriklausomos Lietuvos neužbaigtų darbų. Tačiau tada Prezidentas užsiminė ir apie sudėtingą geopolitinę situaciją pasaulyje bei prakalbo apie svarbą pasiekti susitarimą tarp partijų dėl 2.5 proc. skyrimo gynybai.

Kalbėti apie tai tada buvo nelabai populiaru, žinant, kad Lietuvoje kiekvienais metais didėjo atskirtis tarp labiausiai skurstančiųjų ir turtingųjų. Pagal Valstybės duomenų agentūros duomenis, 2023 metais absoliutaus skurdo lygis Lietuvoje buvo 2,7 proc.

Taigi daugiau nei 77 tūkst. gyventojų gyveno absoliučiame skurde. Pagal agentūros duomenis, 2023 metais skurdo riba buvo 354 eurai per mėnesį vienam gyventojui, o 743 eurai - šeimai, kurią sudarė du suaugę ir du vaikai iki 14 metų.

Pastaraisiais mėnesiais Lietuvoje pradėjo plisti mintis, kad dėl sudėtingos ir vis labiau aštrėjančios geopolitinės padėties Lietuva turėtų krašto apsaugai skirti 4 proc. nuo BVP. Iškart gali kilti klausimas - jei valstybėje yra toks didelis skurdo lygis ir socialinė atskirtis, tai iš kieno kišenės bus finansuojama krašto gynyba?

Juk BVP susidaro iš surenkamų mokesčių, kuriuos sumoka visi valstybės gyventojai. 2024 m. kovo 28 dieną Lietuvos Respublikos prezidentas Gitanas Nausėda, duodamas interviu žinių agentūrai ELTA, teigė, kad 4 proc. BVP skyrimo gynybai mintis yra gera, bet kyla klausimas, ar verslas yra pasiruošęs prisidėti prie šios iniciatyvos? Kodėl prezidentas prakalbo apie verslą?

Matyt, todėl, kad kalbant apie gerovės valstybę, yra svarbu kalbėti ir apie teisingą bei sąžiningą finansinių išteklių pasiskirstymą šalyje. Juk, kalbėdami apie gerovės valstybės siekiamybę, negalime paimti iš labiausiai skurstančiųjų, ir nurėžti lėšas nuo socialinės apsaugos, medicinos ar švietimo sričių. Labai svarbu didinant gynybos biudžetą yra nenuskriausti kitų gyvybiškai svarbių valstybei sričių, kurios yra susijusios su socialiniu teisingumu.

Šalies vadovas minėtame interviu taip pat teigė, kad jis prioritetą teiktų didesniam verslo pelnų apmokestinimui. Tačiau valstybės vadovas kritikavo verslo pasiūlymą didinti PVM, nes, kaip pats teigė, „pridėtinės vertės mokestis yra tik vartotojo, o ne verslo, mokestis“.

Atrodo, valstybės vadovas tikrai mąsto socialiai atsakingai, nes PVM didinimas reikštų tai, kad labiau eiliniai valstybės gyventojai, o ne verslas prisidėtų prie 4 proc. BVP skyrimo krašto gynybai.

Visuomenėje taip pat galima išgirsti kalbų, kad nereiktų šitaip drastiškai finansuoti krašto apsaugos. Galima suprasti kai kurių žmonių abejones. Ar didinant išlaidas gynybai, nebus pamirštos gerovės valstybės idėjos?

Gerovės valstybė apima ne tik saugumą, bet ir socialinį teisingumą, švietimo ir sveikatos sistemos stiprinimą bei investicijas į infrastruktūrą ir kitas sritis, kurios tiesiogiai veikia gyventojų gerovę. Todėl kai kuriems žmonėms gali kilti klausimas, ar nenukentės tam tikrų sričių finansavimas dėl gynybos biudžeto didinimo?

Yra labai svarbus konstruktyvus dialogas tarp valdžios, verslo ir pilietinių organizacijų, kad būtų rasti kompromisiniai variantai, ir nebūtų pamiršti socialiai teisingos valstybės principai, o piliečiai jaustųsi saugūs ir reikalingi valstybei.