Ar Lietuvos žmonės bijo reikšti nuomonę?

Gyvename demokratijoje, nuomonės reiškimo laisvė įtvirtinta Konstitucijoje ir už trukdymą tai daryti numatyta atsakomybė. Todėl yra politikų, atvirai reiškiančių prokremlines antivalstybines idėjas ir laisvai dalyvaujančių rinkimuose, priešingai, yra ir žmonių, nedrįstančių reikšti valstybės stiprinimo idėjų.

Kas čia įvyko su ta visai mažai reikšminga kunigo nepagalvotai „numesta“ fraze Koks pasauliečių reikalas, ką kunigas sako? Čia Bažnyčios reikalas, ką nori, tą sako, argi ne taip?

Taip ir yra, ką nori, tą sako, bet jei yra laisvė kalbėti netiesą, yra laisvė tą netiesą ir demaskuoti. Jei kritikuoji tu, kritikuos ir tave. Bijai vilko - neik į mišką. Žmonės greitai surado apklausą, ją publikavo Saulius Skvernelis, neva apklausa tai įrodo.

Rašau neva, nes apklausa yra apie tai, ar žmonės mano, kad bijo, o ne apie tai, ar bijo. Kaip rekreacijos katedros absolventė, dirbusi su apklausomis pasakysiu, kad toks klausimas gal net tiksliau rodo, kad yra baimių, nes būtent tie, kurie bijo, mano, kad ir kiti bijo, o į tiesmuką klausimą ir neatsakytų. Tad norint galima nesikabinėti prie netikslumų, o aptarti tas baimes atvirai neneigiant.

Dar daugiau, pasakysiu jums, kad jautriam žmogui iš tiesų yra ko bijoti dėl to nuomonės reiškimo. Ir aš bijau, nes visada gaunu piktų išpuolių, ir dabar gausiu. Tik nelendu iš baimės po suolu, o ruošiuosi kalboms. Nepriimu tų baimių kaip kažko nenatūralaus. Tiesiog tai yra ir nieko nekaltinu. Svarbu, ką darau su baimėmis. Nebus taip, kad nebus ko bijoti.

Taip, reikia suprasti, kad neapgalvotos mūsų frazės visada gali būti išnaudotos priešų, bet jeigu pasiduosi baimėms, jos tiesiog neleis gyventi. Viena yra aišku - visi turime galimybę kalbėti ir rašyti viešai „vėjus“ ir su tuo pasveikinkime mūsų jauną demokratiją.

Tiesiog, jei norime laisvės, susimokame tuo, kad tenka patiems įdėti pastangų norint atskirti pelus nuo grūdų, ištirti reiškiamas nuomones, o ne aklai tikėti ir pasitikėti lengvai mėtomais savais „supratimais“.

Tokia yra demokratijos kaina, kurią dauguma, neabejoju, sutinka mokėti ir iškęsti psichotraumas nuo viešų barnių vietoj to, kad būtų sodinami į kalėjimą. Ir tai nėra tokia jau savaime suprantama duotybė, tai Rusijoje gerai žino V. Kara-Murza šeima, A. Navalno artimieji ir pasekėjai, daugelio kitų nužudytų ir kalinamų šviesuolių draugai ir giminės. Šia teise laisvai gali naudotis mažuma Žemės gyventojų ir mes tarp jų.

P. S. Šmeižtas, kvietimas susidoroti, neapykantos ir neramumų kurstymas nėra nuomonė. Tai - smurtas. Ir kai kam tai atskirti dar reikia išmokti.

Apmokėta iš Seimo narės Rasos Petrauskienės parlamentinei veiklai skirtų lėšų. Užs. Nr. 315451