Artėjame prie žodžio ir religijos laisvės apribojimų

Kaip simboliška - šiemet kovo 11-ą, Europos parlamentas, kartu su mūsų „liaudyje" taip vadinamų „liberal-komunistų" ( ar panašiai), atstovų balsais, panašu, kad paskelbė Europos Sąjungą laisvą nuo krikščionybės erdve, t. y. Europos parlamentas paskelbė Europos Sąjungą LGBTIQ laisvės erdve ir nelaisvę krikščioniškoms vertybėms bei sveikai nuovokai.

Daugeliui iš mūsų tai nuskambėjo kaip tų, kurie realiai kovojo už Lietuvos nepriklausomybę, vertybių išdavystė.

Mūsų atstovai (?), balsavę „už" - Rasa Juknevičienė, Andrius Kubilius, Vilija Blinkevičiūte, Aušra Maldeikienė, Juozas Olekas ir Petras Auštrevičius - svariai prisidėjo plėtojant komunistinės ideologijos krikštatėvių Karlo Markso ir Fridricho Engelso idėjas ir svajones.

Kažin, ar prieš tai jie pasitarė su savo rinkėjais, tada čia jau būtų rinkėjų problema. Tačiau abejoju, ar tokie pasitarimai buvo, nes daugumos Lietuvos piliečiu nuomonė šiuo klausimu yra kitokia.

Nors Europos Parlamentas negali šiuo klausimu primesti mums savo valios, tačiau Europos „komisarai", jau dabar daro spaudimą šalims (ir ne tik ES valstybėms), kurios nenori paklusti LGBT ideologijai.

Akivaizdu, kad norint tai įgyvendinti, pirmiausia reikės uždrausti Šventą raštą, kuriame smerkiami ne žmonės, bet smerkiamos homoseksualumo ir kitos žmogaus prigimtį griaunančios nuodėmės.

Kam visa tai? Na tikrai, kaip ir Stambulo konvencijos atveju, ne dėl smurto ar tolerancijos problemų, nes tada reikėtų sunerimti, dėl mūsų žiniasklaidos kasdienybės. Juk joje dominuoja smurto propaganda.

Gal, geresniu atveju, tokiu perdėtu uolumu mėginama bent iš dalies pridengti ES nesugebėjimą efektyviai tvarkytis su Covid 19 pandemija ir vis labiau gyvybingų idėjų ES ateičiai stygių.

Deja, bet be pinigų perskirstymo vis mažiau kas ima jungti ES valstybes, siekiant būti kartu. Gal tikimasi, kad žmones, pasimetusius savo tapatybėje, bus lengviau valdyti ir taip bus išugdytas naujasis šviesaus LGBT rytojaus statytojas.

Panašiai ir pas mus Lietuvoje. Covid 19 tema kalba kas nori ir ką nori. Turime dvi oficialias ekspertų grupes, šalia jų yra dar daug mėgstančiųjų šia tema pakalbėti, bet naudos iš viso to nedaug.

Vis labiau pastebima neaukšta vyriausybės kompetencija, jau ne kartą visų aptarinėjama.

Daug tiesos yra Andriaus Užkalnio pasakyme „Jei šita Vyriausybė administruotų laidojimo namus, žmonės nustotų mirti. Jei ši Vyriausybė išvažiuotų dirbti į Sacharą, po savaitės ten baigtųsi smėlis. Jei ši Vyriausybė rūpintųsi Joninių švente, jos būtų lapkritį ir tik žiedinėse savivaldybėse, po lietum ir niekas neateitų."

Vietoj to, kad pasiūlytų žmonėms ir verslui kaip išmintingiau tvarkytis pandemijos sąlygomis, liberali koalicija ėmėsi ideologiškai kovoti prieš krikščionybę Lietuvoje.

Apsimesdami, jog yra nustebę dėl popiežiaus priminimo, kad Dievas negali laiminti homoseksualumo nuodėmės, liberali koalicija pasitelkė visa propagandinį „žiniasklaidos" aparatą, įskaitant ir tik taip vadinamą Nacionalinį transliuotoją, norėdama paskandinti LGBT pasaulėžiūrai palankios informacijos jūroje vieną kitą kitokią nuomonę.

Jie, norėdami įbauginti pasauliečius, ypač dirbančius viešajame sektoriuje, užsipuolė kunigus. To pateisinimui visomis išgalėmis ieškomi pavyzdžiai, įrodantys, kaip pas mus persekiojamos seksualinės mažumos. Imamasi išmėgintos taktikos „pats muša, pats rėkia".

Nors daugeliui žmonių yra visiškai akivaizdu, kad yra priešingai. Geidžiamam tikslui įgyvendinti žadama policijai, panašiai kaip yra islamo valstybėse, suteikti "moralės sergėtojų" įgaliojimus. Tai mažina žmonių pasitikėjimą valdžia ir didina susipriešinimą šalies viduje.

Lietuvos piliečiai surinko virš 300 000 parašų prieš Stambulo konvenciją, tai sustabdė norą ją ratifikuoti šį pavasarį. Tačiau vienalytės šeimos įteisinimo neatsisakyta, gal tik nespės priimti jos iki vasaros.

Tai trumpas atokvėpis. Stebint žiniasklaida - prasidėjo „sisteminis žmonių perauklėjimo procesas" ir jis tęsis bent jau iki rudens, todėl parašai renkami toliau.

Nors Seimo dauguma lyg ir nieko reikšmingesnio be šuniukų, kačiukų ir šeškų „čipsavimo" nepriėmė, tačiau nestigo ryžto šalia žmogaus tapatybės naikinimo pradėti perrašinėti Lietuvos istoriją.

Nežiūrint daugelio žmonių protestų, laisvės kovų dalyvių raginimo ryžtingai atleistas Genocido centro vadovas Adas Jakūbauskas, Lietuvai visada lojalios totorių tautinės bendrijos atstovas.

Tai signalas, kad ši Seimo dauguma, nežada įsiklausyti į visuomenės nuomonę ir sieks jėga primesti savo „naująją" pasaulėžiūrą bei savo (?) Lietuvos istorijos supratimą.

Akivaizdu, kad sparčiai einant šiuo keliu, tuoj pat priartėsime prie žodžio ir religijos laisvės apribojimų bei turėsime „modernų" Lietuvos istorijos supratimą. Robertas Šumanas, ko gero, buvo teisus.

Prisiminkime kokios Lietuvos siekėme ir negalvokime, kad visa tai yra mažiau svarbu nei kasdieniniai mūsų rūpesčiai.