Arūnas Tuma: "Vien popierinėmis vizijomis Klaipėdos neužauginsi" (30)

Turėti miestui viziją, tikslus ir priemones, kaip jos siekti, yra gerai. Blogai yra, tada, kai viena strategija keičia kitą, kada jų tikslai atitrūkę nuo realaus gyvenimo, o pasirinktos priemonės kainuoja brangiai (mokesčių mokėtojų apmokamos studijos), bet neatneša laukiamų rezultatų.

Pastaruoju metu viena skambesnių ir daug dėmesio sulaukusi Klaipėdos strategija yra pavadinta „Mėlynuoju proveržiu, prie kurios kūrimo prisidėjo didelė dalis Klaipėdos visuomenės ir apie 300 įvairių sričių ekspertų.

Organizatorių nuotr.

Ji buvo patvirtinta miesto Tarybos posėdyje 2018 metų pavasarį. Tuomet išdidžiai skelbta, kad planuojama įgyvendinti daugiau nei 100 įvairių priemonių.

„Mėlynasis proveržis“ arba miesto ekonominės plėtros strategija „Klaipėda 2030” ( tai yra vienas ir tas pats) numatė labai ambicingus tikslus.

Iki 2030 metų užsibrėžta pasiekti dvigubai didesnį regiono ekonomikos lygį.

Tokiam planui įgyvendinti Savivaldybė su partneriais specialiai įkūrė Strategijos įgyvendinimo valdymo grupę. Kur šiandien ši grupė, kada jie atsiskaitys prieš miesto gyventojus apie savo nuveiktus darbus „Mėlynojo proveržio“ srityje?

Organizatorių nuotr.

Praėjus trims metams nuo „Mėlynojo proveržio“ iškilmingo starto , optimizmo ir entuziazmo kur kas mažiau, galima sakyti išvis nebėra. Netgi didžiausių optimistų akyse. Kas atsitiko, kodėl?

Tikslai neturi ryšio su realiu gyvenimu

Pirmiausiai dėl to, kad laikas, kaip ir daugelis „Mėlynojo proveržio“ kritikų, parodė, jog „Mėlynojo proveržio“ kai kurie tikslai nelabai turi ryšį su realiu gyvenimu.

Rezultatų nepasieksi vien tik politikų lozungais ir savivaldybės administracijos skeptišku požiūriu į visa tai.

Rimtiems proveržiams pasiekti reikalingos didelės ir daug laiko reikalaujančios pastangos, geras ir sumanus kolektyvas. Dabartinis rezultatas, gavosi toks, kad pasirinktos priemonės, tiems tikslams pasiekti, yra brangiai kainuojančios, bet mažai efektyvios.

Organizatorių nuotr.

Studija daug apimanti ir žadanti, bet gulinti ant lentynos.

Štai keletas pavyzdžių. „Mėlynojo proveržio“ strategija skelbia, kad Klaipėdoje iki 2030 metų turi būti įkurta 25 000 naujų darbo vietų, atidaryta 20 000 naujų įmonių.

Darbo vietas kuria verslas

Gražūs skaičiai, bet tik tiek. Visgi ne savivaldybė, o verslas kuria darbo vietas, todėl kyla klausimas ar iš viso galima kelti tokio pobūdžio tikslus, kada verslas valdininkų retorikoje yra „sukčiai ir tik siekiantys asmeninio pelno“?

Kol kas realių pokyčių nesimato, todėl ir tokios strategijos, mano supratimu, pasmerktos žlugti.

Organizatorių nuotr.

Pagaliau, verslo plėtrą įtakoja globalūs pasauliniai ir nacionaliniai reiškiniai, kaip seimo, ministerijų priimami sprendimai, kuriems miesto valdžia išvis jokios įtakos neturi.

Nors labai norint, galėtų ir turėtų, tai daryti.

Bendradarbiaudama su verslu, bendruomenėmis, vietinė valdžia turėtų aktyviai atstovauti jų pozicijas centrinės valdžios koridoriuose, taip padėdama verslui, kuris kuria darbo vietas.

Sukurtos darbo vietos neštų apčiuopiamą naudą ir savivaldybei, tokiu būdu pateisinant tarpusavio bendradarbiavimą.

Organizatorių nuotr.

Tikslai byra kaip kortų namelis

„Mėlynojo proveržio“ grandioziniai tikslai pritraukti milžiniškas tiesiogines užsienio investicijas ( 1,5 milijardų eurų ) bei 200 procentų išauginti čia pagaminamų prekių ir paslaugų eksportą, byra, kaip kortų namelis.

Kai kuriose srityse investicijos traukiasi, o ne didėja. „Yazaki Wiring Technologies Lietuva“ šiomis dienomis pranešė, kad uždaro gamyklą Klaipėdoje ir atleidžia 435 darbuotojus.

Įmonė toliau savo veiklą tęs Serbijoje, o Klaipėda patiria tikrai didelius nuostolius.

Kaip ne kaip, vidutinis atlyginimas įmonėje šių metų kovo mėn. siekė 1533,85 eurus.
Suprantama, kad užsienio investuotojai savo veiklą nutarė perorientuoti ne dėl Klaipėdos mero ar savivaldybės administracijos kaltės.

Organizatorių nuotr.

Veiklą nutraukė Lietuvoje, o ne Serbijoje

Įmonės vadovai švelniai pakomentavo, kad tokį sprendimą įtakojo situacija pasaulinėse automobilių gamybos rinkose, bet veiklą nutraukė Lietuvoje, o ne Serbijoje, nes svarstė kurią iš 2 įmonių uždaryti.

Todėl, strategijos autoriai ir iniciatoriai neturėtų likti užsimerkę ir toliau užsispyrusiai tvirtinti, kad viskas gerai, o pripažinti, kad kai kurie strategijos tikslai jau seniai prasilenkia su realybe ir būtina juos visiems kartu persvarstyti.

Šilta vieta tol, kol pinigai teka upeliu

Peržiūrėti reikia ne tik tikslus, bet ir kai kurias pasirinktas priemones.
Štai viešoji įstaiga „Klaipėdos ID“ labai dažnai viešai pristatoma, kaip pagrindinė organizacija, kurios tikslas pritraukti į miestą naujas investicijas, inovacijas, įmones, gabius žmones.

Šios įstaigos veikla brangiai kainuoja miestiečiams, nes reikia pripažinti, kad per savo gyvavimo metus, ji taip ir nesukūrė modelio, kaip išsilaikyti pačiai, todėl dosniai kiekvienais metais yra finansuojama iš savivaldybės biudžeto.

Tai yra iš visų mokesčių mokėtojų.

Organizatorių nuotr.

Tačiau jos veiklos rezultatai kol kas yra sunkiai pamatuojami, nes vadovas keletą metų šiltoje kėdėje sėdėjo kol pinigai upeliu tekėjo.

Jis net nesiteikė savivaldybės  administracijai teikti ataskaitas apie nuveiktus darbus.

Pinigai ištaškyti, o rezultato nėra. Užtat kitos savivaldybės įstaigos „Klaipėdos šventės“  vadovas, kurio darbo rezultatais miestas daug metų džiaugėsi, padėkos jo adresu liejosi, pinigus pati įmonė užsidirbdavo ir dar į miesto biudžetą pervesdavo, neįtiko ir buvo nurašytas, nes nesutapo politinės nuomonės.

Organizatorių nuotr.

Keliai išsiskyrė, kaip ir išsiskyrė su ką tik paskirtu nauju šios įstaigos direktoriumi, kuris kaip niekad skaidriai laimėjo konkursą, šioms pareigoms užimti.

Kodėl savivaldybė taip greitai atsisveikino su perspektyviu vadovu?

Tik nereikia skleisti pasakų, kad kažkas geresnę algą pasiūlė, kaip bandoma įteigti klaipėdiečiams.

Klaipėdos miestas, ar jo įmonės, tai ne dviejų asmenų šeima, kur šeimyniniai barniai ne visada lieka viešumoje pastebėti.

Ar taip pas mus yra daromi „proveržiai“, nesvarbu kokiomis spalvomis juos pavadinsi?

„Mėlynuoju proveržiu“ labai stipriai užsimota pakeisti ir Klaipėdos demografines tendencijas.
Iki 2030 metų mieste turi atsirasti net 40 000 gyventojų daugiau. Vėl gražiai skambantis lozungas, kuriam realybė negailestingai prieštarauja.

Statistikos departamento duomenimis, 2020 metais Klaipėdoje naujakurių buvo mažiau, negu išvykstančių iš uostamiesčio.

Organizatorių nuotr.

2020 m. mūsų miestą, kaip gyvenamąją vietą pasirinko 3020 žmonių, o iš jo išvyko 3957. Per metus paradome tūkstantį klaipėdiečių, todėl galime nebesvaigti, kad staiga jų ims daugėti dešimtimis tūkstančių.

Vien reklamos neužtenka

Ir vėl gi norisi nuoširdaus ir savikritiško požiūrio, įvertinant, o kas padaryta, kad pas mus žmonės važiuotų ir norėtų gyventi.

Vien viešųjų ryšių ir miesto reklamos čia tikrai neužtenka. Ne paslaptis, į kai kuriuos miesto vaikų darželius ir progimnazijas ar gimnazijas vaikams labai sunku patekti.

Kiek pastaruoju metu mieste statoma naujų būstų? Išskyrus pavienius atvejus, praktiškai naujo gyvenamojo ploto vystymas beveik sustojęs.

Ar iš tiesų planavimo ir projektavimo procedūros mieste vykdomos sklandžiai ir efektyviai?

Ar viskas padaryta iš savivaldybės administracijos pusės, kad tai vyktų paprasčiau, nesudarant papildomų barjerų? Tikrai, kad ne.

Organizatorių nuotr.

Kas trukdo statyti socialinius namus, kur žmonės po 6-7 metus eilėje laukia?

Kas trukdo įsisavinti apleistus, ar šiaip neišnaudotus plotus gyvenamajai statybai?

Per laiką, kol esu Tarybos narys, taip niekas ir nepasistūmėjo, kad tie plotai būtų tinkamai panaudoti gyvenamajam būsto statybai.

Ir vėl mėginama  pabėgti nuo savo duotų rinkiminių pažadų, taip vadinamų „proveržių“, miestiečius raminant, kad viskas bus įgyvendinta jau naujai ruošiamame 2021-2030 metų „proveržyje“.

Koks "Mėlynojo proveržio" likimas

Natūraliai kyla klausimas, koks likimas laukia „Mėlynojo proveržio“, prie kurio kūrimo prisidėjo tikrai daug žmonių, buvo panaudota daug intelektinio ir finansinio potencialo?

Pagaliau, „Mėlynasis proveržis“ numatė ir daug reikalingų bei naudingų miesto bendruomenei dalykų, ne viskas nuėjo šuniui ant uodegos, kai ką pavyko ir įgyvendinti.

Strategijų rašymas nėra pigus dalykas, jis irgi kainuoja mokesčių mokėtojų pinigus.

Nesinorėtų, kad strateginiai dokumentai mieste būtų rašomi ir dedami tiesiai į stalčių.

Arba taptų tik politikų rinkiminių kampanijų lozungais.

Gyvename protingame mieste ir esame pajėgūs patys atsakingai planuoti savo miesto ateitį.

Bet tam reikia ne šūkių ir deklaracijų, ne biurokratinio mąstymo ir plaukimo pasroviui, o pamatuotų, realių ir nuo mūsų pačių priklausančių savalaikių sprendimų.


.
Komentatorių nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.

 

Raktažodžiai
Jis ne tik uz parkingo pabrangima balsavo, bet ir anksciau uz pozemini parkinga aiksteje prie jo viesbucio, kuris pabrangino proekta dvigubai! Pastatys pozemini parkinga uz miesto pinigus o vietas ten bus tik jo viesbucio klientams! Va toks cia isverstaskuris. Tik apie savo nauda galvoja, o cia makaronus kabina miestieciams ... Neuzmirskite tokius barygas kaip Tuma ir Vaitkus per miesto rinkimus!
Uosto baryga, 2021-05-07 03:43
Manipuliatorius, tas Tuma, taryba miesto centrą dar labiau apmokestino, lygtais tas dustų nuo automobilių. Pripažinkite, kad jus valdo kiti interesai.
Niekas juo netiki, tuo Ostapo Benderio personažu, 2021-05-06 23:46
Viena sako, kita daro. Išversta škūra. Ignoras.
de facto, 2021-05-06 21:59
Sidebar placeholder