Pasaulyje yra atlikta ne viena mokslinė studija, kuri aiškiai įrodė medžių (ir apskirtai augalų) reikšmę miestų ekologinei būklei.
Augalai yra miesto plaučiai, kurie padeda saugoti vietos gyventojus nuo pramoninės ir transporto taršos, saugo statinių paviršius nuo tiesioginių saulės spindulių bei suteikia žmonėms taip reikalingą pavėsį itin karštomis vasaros dienomis.
Todėl kartais sunku suvokti, kodėl tam tikri architektūriniai sprendimai, ypač tie, kurių galima išvengti, turėtų būti svarbesni už miesto perspektyvas ekologijos ir gyventojų sveikatos gerinimo srityje.
Pastaraisiais metais abejotinų sprendimų dėl medžių šalinimo Klaipėdoje netrūko.
Vien ko vertas buvo 2011 metais miesto valdžios planas iškirsti gerą gabalą Girulių miško dėl praktiškai jokios realios problemos neišsprendžiančios geležinkelio atkarpos.
Nors šis pasiūlymas dar nėra oficialiai išbrauktas iš neseniai patvirtinto miesto bendrojo plano, tačiau jo įgyvendinimo, lieka tikėtis, tikriausiai nebus niekada.
Mat už tokį manevrą klaipėdiečiai iki gyvenimo galo neatleistų tai valdžiai, kurie drįstų su šiuo sprendimu sutikti.
Tačiau ne ką mažiau įdomesni projektiniai „viražai“ numatomi jau rekonstrukcijos darbams apjuostame istoriniame Skulptūrų parke.
Besidžiaugiant, kad ilgus metus apleistas parkas pagaliau bus tvarkomas, svarbu nepadaryti nepataisomų klaidų.
2019 metais paprašius, 2020 m. lapkričio 5d. Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu buvo sudaryta priežiūros grupė Skulptūrų parko sutvarkymo projekto sprendinių įgyvendinimo klausimams nagrinėti bei teikti pasiūlymus Savivaldybės administracijai.
Posėdžių metu, darbo grupės nariai teikė įvairias pastabas bei pasiūlymus, tačiau vieningą sutarimą darbo grupė rado praktiškai tik vienu klausimu – nestatyti parko teritorijoje projekte numatytos automobilių parkavimo aikštelės.
Į kitus grupės narių daugkartinius pastebėjimus bei pasiūlymus, kuriais būtų koreguojamas projektas ir nedaromos atskiros projekto dalys (krepšinio aikštelė, vaikų žaidimo aikštelė, renginių, edukacinių užsiėmimų terasa, tvoros statyba, nauji, šiuo metu nesantys takai) siekiant išsaugoti šimtamečius medžius bei žaliąsias dangas, atsižvelgta nebuvo.
Tokia darbo grupės narių, kurių dauguma yra projekto autoriai ir Savivaldybės administracijos darbuotojai, kurie šį projektą įteisino su visais pirminiais projekto elementais, pozicija nestebina.
Todėl konstruktyvūs siūlymai ir balsavimas tokioje darbo grupėje tampa beprasmiais, nekalbant jau apie galimą aiškų interesų konfliktą tarp grupės narių.
Vien šio projekto įgyvendinimui numatyta paaukoti beveik 600 medžių (virš 30 proc. visų parko medžių). Be to, kai kurie projekte numatyti darbai, kaip pavyzdžiui saviraiškos terasos įrengimas su gręžtiniais pamatais, gali sukelti rimtų padarinių vienai didžiausių parko vertybių - šimtamečių ąžuolų alėjai.
Liūdniausia yra tai, kad projekto autoriai ir darbo grupėje esantys Savivaldybės administracijos darbuotojai, kalbant apie buvusių kapinių teritorijos dalį, kalba ne kaip apie parką, o kaip apie kapines, kur reikia atstatyti buvusią kapinių takų struktūrą ir to rezultate sunaikinant sveikus, brandžius medžius.
Šie skirtingi koncepciniai požiūriai į gyvą gamtą ir privertė nuosekliai peržiūrėti visą projektą, iškeliant klausimą – kuo senai sunaikintų ir nesamų kapinių takelių atstatymas, sunaikinant žaliąją gyvąją gamtą, yra labiau vertingas už gamtos paminklais laikomus šio parko šimtamečius medžius?
Taip pat nėra reaguojama ir į pastabas, kad nuo to laiko, kai prieš maždaug 45-is metus tuometinės sovietinės valdžios buvusios kapinės buvo drastiškai sunaikintos, mieste ši teritorija visą šį laikotarpį yra laikoma ir vadinama ne kapinėmis, o Skulptūrų ar Mažvydo parku.
Reikia sutikti, kad kapinių atskiri elementai (pavyzdžiui ties Trilapio gatve) yra išlikę iki šiol.
Yra likusių mirusiųjų antkapių, kurie yra prižiūrimi, yra unikalus Vynerio antkapinis paminklas bei laivo Linkuva atmintinis memorialas.
Šiame parke yra vienas svarbiausių Klaipėdai ir Lietuvos istorijai skirtas paminklas – „Už laisvę žuvusiems“ 1923 m. sukilimo dalyviams, prie kurio sekančiais metais minėsime garbingą 100 metų jubiliejų.
Tačiau būtina suvokti, kad miestiečiai su visais svarbiais esamais paminklais buvusią kapinių teritoriją jau ilgus metus naudoja kaip parką, skirtą pasivaikščiojimui, ramybei ir poilsiui.
Todėl šis keistas koncepcinis požiūris, jog buvusių kapinių takeliai, o ne šimtamečiai medžiai yra pati didžiausia šio parko vertybė, leidžianti šiandien sukurti miesto centre žmogui svarbią ramybės, natūralios gamtos oazę, kurioje gaminamas deguonis, kur karštą vasaros dieną galima rasti atgaivą, kur vėjuotomis dienomis stabdomas pakeltų dulkių ir kenksmingų medžiagų srautas, kur gyvena paukščiai ir kiti gyviai, gali padaryti didžiulę žalą parko infrastruktūrai ir ekosistemai, kurią atkurti vėliau gali būti neįmanoma arba tam prireiktų dešimtmečių ir tapo esmine takoskyra tarp darbo grupės narių.
Todėl šiandieninei projekto sprendinių daliai nepritariančių darbo grupės narių ir vietos gyventojų iniciatyva šią savaitę Savivaldybės administracijai buvo išsiųstas prašymas, kuo skubiau atsižvelgi į šias projekto įgyvendinimo rekomendacijas:
Nevykdyti automobilių aikštelės įrengimo ties K. Donelaičio gatve, nes būtų naikinamas žaliasis plotas ir nukentėtų medžiai.
Aikštelės atsiradimo idėjos šioje vietoje negali tinkamai paaiškinti ir patys projekto autoriai. Neįrenginėti automobilių aikštelės po diskusijų pritarė visi darbo grupės nariai, todėl tikimės, kad pozicija išliks nepakitusi.
Šalia projekte numatytos automobilių aikštelės yra suformuotas atskiras sklypas, kuriame yra apleistas Savivaldybei priklausantis buvęs tualetas.
Prašome imtis priemonių panaikinti šį tualetą ir sutvarkyti teritoriją, o atskirą sklypą prijungti prie visos parko teritorijos.
Nevykdyti renginių terasos statybos darbų. Šios terasos įrengimui reikalingi gręžtiniai pamatai, kurie gali pažeisti parko vienos iš didžiausių vertybių – šimtamečių ąžuolų šaknis.
Renginiams rengti siūlome pritaikyti aikštelę, esančią ties Tautinių kultūrų centru, tai yra toje vietoje, kur ilgą laiką yra susiformavusi tradicija vesti renginius.
Sutvarkyti gynybinio šanso pastatą, maksimaliai siekiant išsaugoti aplink šį pastatą esančius medžius ir ypač brandų klevą.
Siūlome įteisinti šio pastato naudojimą Mažosios Lietuvos istorijos muziejui.
Nevykdyti pirminiame etape vaikų aikštelės ir krepšinio aikštelės perstatymo darbų. Mūsų nuomone, šių dalių pertvarkymo procese būtų sunaikinta daug vertingų medžių ir žalieji plotai. Šios projekto dalies pertvarkymą spręsti atskirai nuo viso parko pertvarkymo projekto.
Nenaikinti medžių eilės, einančios šalia esamos vaikų žaidimo aikštelės iki gynybinio šanso. Jei būtų įrodyta nepriklausomų ekspertų, jog esami medžiai yra blogos būklės, tokiu atveju pašalinus medžių eilę esančią šalia esamos žaidimo aikštelės iki gynybinio šanso, atsodinti ta pačia medžių rūšimi (liepomis).
Neįrenginėti projekte numatytų santykinai brangiai kainuojančių tvorų ties S .Daukanto ir Trilapio gatvėmis, nes tvorų įrengimo procese būtų sunaikinta kelios dešimtys brandžių medžių.
Tuo pačiu būtų sutaupoma apie ketvirtadalis viso projekto lėšų.
Vertinant, kad projekte tvoros kaina buvo numatyta apie 700 000 eur., tai šiuo metu, kelis kartus pabrangus medžiagoms, tvoros kaina gali būti didesnė dvigubai ar dar daugiau.
Kaip alternatyvą stacionariai tvorai būtų galima svarstyti parko ribos liniją formuoti iš tam tinkamų augalų.
Neįrenginėti jokių projekte numatytų naujų takų, išskyrus kvartale, kuriame yra Vynerio antkapinis paminklas su numatyta memorialo statyba, o taip pat prie Klaipėdos visų Rusijos šventųjų cerkvės numatyto tako nuo Trilapio gatvės iki pagrindinio tako nuo Liepų gatvės pusės.
Kelia didelę nuostabą kaip projekto autoriai ir projektą priėmę specialistai prioritetą skyrė naujų takų įrengimui, ko rezultate būtų sunaikinti išlikę ir dar prižiūrimi pavieniai kapai.
Nekeisti esamų takų konfigūracijos, tam, kad nebūtų sunaikinti ar pažeisti želdiniai ir jų šaknynas, išskyrus dalį, kurioje auga kelios obelys.
Vykdant bet kuriuos projekte numatytus darbus(esamų takelių rekonstrukcija, komunikacijų įrengimas ir kt.), siekti išsaugoti medžius, jų šaknyną, medžio išsaugojimą laikant aukščiausiu prioritetu.
Norisi pasakyti ir tai, kad kitos projekte numatytos dalys, dėl kurių nebuvo ginčų, kaip Vynerio antkapinio paminklo su memorialu kvartalo įrengimas(buvusių kapinių akcentas), paminkliniai kryžiai Lietuvos ir Klaipėdos krašto gynėjams, teritorijos ties paminklu „Už laisvę žuvusiems“ ir gynybinio šanso sutvarkymas, o taip pat kiti projekte numatyti darbai (esamų takų dangų sutvarkymas, apšvietimo įrengimas ir t.t.), mano nuomone, yra prasmingas ir gražiausias šio projekto kūrėjų indėlis Skulptūrų parko sutvarkymo projekte.
Arvydas Vaitkus, Klaipėdos m. Savivaldybės Tarybos narys
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą