FAZ: Bundesveras išleidžia daug pinigų naikintuvams ir tankams. Lankstūs dronai būtų pigesni ir efektyvesni
Didelė amerikiečių karinių ekspertų bendruomenė dabar diskutuoja, kaip 1,8 trilijono dolerių investicijos galėjo lemti tokį vidutinišką rezultatą - naikintuvą, kuris gali atlikti daug dalykų, bet nieko iš tikrųjų gerai.
F35 buvo suplanuotas ir suprojektuotas devintajame dešimtmetyje. Tačiau per pastaruosius keturis dešimtmečius daug kas pasikeitė karinių technologijų ir taktikos srityje.
„Pilotuojami koviniai orlaiviai yra nereikalingi bepiločių orlaivių amžiuje“, - sakė Elonas Muskas. Galbūt šiandien jis mums ne taip patinka, kaip prieš kelerius metus, tačiau jis turi gerą patirtį vertinant technologinių paradigmų pokyčius.
Kita vertus, Bundesveras tiki „moderniausiu pasaulyje naikintuvu“. Po karo Ukrainoje Vokietijos vyriausybė užsakė 35 tokius naikintuvus už maždaug 10 mlrd. eurų - kitaip tariant, už dešimt procentų specialiųjų lėšų, skirtų tam, kad Bundesveras vėl taptų „tinkamas karui“.
Taigi ar Bundesveras investuoja naujosios eros milijardus į tinkamas ginklų sistemas? Ir ar Vokietijos gynybos politika nepraleidžia istorinės progos sumaniai pasinaudoti esminiais kariavimo pokyčiais naujos pradžios metu?
Atsakymų padeda ieškoti blaivus žvilgsnis į netolimos praeities mūšių laukus.
Akivaizdžiausias pokytis - bepiločių orlaivių atsiradimas.
Per trumpą laiką rusų bepiločiai lėktuvai eliminavo ketvirtadalį visų brangių A1 Abrams tankų, kurių Ukrainos kariuomenė taip skubiai prašė amerikiečių.
O puikūs Ukrainos kariuomenės gynybiniai rodikliai būtų neįsivaizduojami be nuoseklaus dronų padalinių dislokavimo.
Savo ruožtu dronai yra esminio pokyčio pavyzdys. Paprastai juos labai lanksčiai valdo labai nedaug karių.
Tai suteikia karui sausumoje didžiulę dinamiką ir taip pat keičia žmonių svarbą sąveikoje su ginklų sistemomis.
Nes itin dinamiškame mūšio lauke net ir greičiausi naikintuvai vėluoja.
Ateityje nedidelė grupė gerai apmokytų karių ant lengvų visureigių keturračių galės įveikti visą šarvuočių batalioną. Kalbant tiesiai šviesiai, vienas žmogus pamažu pakeis tanką.
JAV kariuomenės inovacijų laboratorijose įsitvirtino kareivio, kaip „geležinio žmogaus“, įvaizdis.
Ateities kareivio kovinis kostiumas galės atremti daugumą įprastinių kulkų. Kareivis bus tiksliau įspėjamas apie galimas atakas. Jo dronas pakils nuo peties ir ekrane pateiks mūšio apžvalgą.
„Geležiniai vyrai“ yra sujungti į tinklą vienas su kitu. Kareivis nešiojasi lengvuosius ginklus, kurių ugnies galia sunaikina dideles ginklų sistemas.
Tai bus bėginiai ginklai, kurių sviediniai dėl elektromagnetinės energijos išvysto milžinišką skvarbiąją galią, arba lazeriniai ginklai, prieš kuriuos šiandieniniai kulkosvaidžiai veikia kaip Napoleono pėstininkų muškietos.
Geležinis kareivis yra realus ateinančio dešimtmečio taikinio įvaizdis. Yra technologijų, leidžiančių perkelti karinę galią iš brangių didelių ginklų sistemų į lanksčius žmonių kovinius vienetus.
Tam nebereikia radikalių raidos šuolių, o reikia laipsniško tobulėjimo. Techninės plėtros negalima sustabdyti. Vienintelis klausimas: kas ją skatins ir anksčiau bei protingiau už kitus panaudos naujoviškas technologijas?
Tai puiki galimybė NATO.
Nors Rusija investuoja dideles sumas į ginkluotę, palyginti su bendruoju vidaus produktu, Putino ginklų inžinieriai negali konkuruoti su bendra Vakarų pasaulio inovacine galia.
Tačiau NATO nepakankamai išnaudoja savo struktūrinį pranašumą karinių inovacijų srityje. Kitos 31 NATO valstybės narės per daug pasikliauja JAV inovacine galia.
Be to, Vakarai per daug savo karinių mokslinių tyrimų išlaidų investuoja į praeities ginklų sistemas. Ir galiausiai tiki, kad gerai žinomi karinio pramoninio komplekso goliatai sukurs geriausias ateities ginklų sistemas.
Tačiau naujos kartos „Leopard“, „Leclerc“ ar „Challenger“ tankai nesugebės sustabdyti Rusijos puolimo, kad ir kiek energijos gamintojai skirtų laipsniškam tobulinimui. Vakarų inovacijų darbotvarkė turi atitikti pokyčius karyboje.
Ši darbotvarkė apima pažangius, lengvus ginklus ir apsaugos sistemas. Dažniausiai jas kurs ne gerai žinomi ginklų gamintojai, o pradedančiosios gynybos įmonės, kurių kūrimo ciklai trumpi.
Ukrainos bepiločių orlaivių novatorių ekosistema šiuo atveju yra daug geresnė mokomoji medžiaga nei pėstininkų kovos mašinų „Puma“ kūrimas, kurio metu labai vėluojama.
Reikia iš esmės permąstyti viešųjų pirkimų institucijų veiklą.
Jos turės mažesnius ir lankstesnius rangovus, taip pat turės keistis pirkimo taisyklės. Perkančiosios organizacijos taip pat pirks ginklų sistemas, kurios yra mažiau techniškai brandžios ir bus patobulintos tik mūšio lauke.
Tai jau vyksta su Ukrainos koviniais bepiločiais orlaiviais. Tradiciniam pirkimų vykdytojui ir gynybos politikui toks bandymų ir klaidų metodas gali atrodyti pernelyg rizikingas.
Tačiau tokia yra radikalių inovacijų logika.
© Rusijos tankas
Nėra prasmės išleisti tris procentus bendrojo vidaus produkto ginklams, kurie kareiviams lanksčiose kovos zonose yra mažai naudingi. Bundesverui tai suteikia puikią galimybę.
Būtent todėl, kad pastaraisiais dešimtmečiais jis buvo apkarpytas iki gyvo kaulo, jam gali būti lengviau pradėti viską iš naujo su naujais pinigais ir nauja karių karta.
Vienas iš konkrečių tikslų galėtų būti toks: Iki 2030 m. Bundesveras sukurs šimtą karinių būrių po 40-50 kareivių, taip priartėdamas prie būsimos „geležinės“ kariuomenės įvaizdžio.
Jei Rusija užpultų NATO, 5 000 Vokietijos elitinių karių prie rytinių sienų galėtų smogti daug greičiau ir stipriau nei daugiau F35 lėktuvų.
Pirmą kartą šis įrašas paskelbtas Faustos Šimaitytės asmeninėje Facebook paskyroje
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą