Buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga

Buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga: žinau, kokias klaidas padarėme per pandemiją

(2)

Artėjant prezidento rinkimams, po truputį ima aiškėti, iš ko rinkėjams galbūt teks rinktis. Kol kai kurie politikai dar slapukauja ir nesako, ar kandidatuos, „valstiečių" partija pristatė savo kandidatą.

Tai buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. Interviu „Vakaro žinioms" politikas papasakojo, kokių įstatymų, būdamas prezidentu, nepasirašytų ir prisipažino apie klaidas, padarytas ministraujant, kai pasaulį užklupo pandemija.

A.Veryga partijos buvo pristatytas kaip geriausias kandidatas, kuris turi politinį stuburą ir užtikrintą nepažeidžiamumą, aiškią Lietuvos viziją, su tradicinės šeimos puoselėjimu, palankios infrastruktūros šeimoms regionuose kūrimu, ko šiandien siekia absoliuti Lietuvos gyventojų dauguma.

„Su tokiu prezidentu Lietuva būtų laisva ir vieninga, o ne ieškanti priešų šalies viduje ir už jos ribų", - pranešime cituojamas partijos pirmininkas Ramūnas Karbauskis.

Jis vėliau sakė, kad A.Verygos konkurentas rinkimuose būtų tik prezidentas Gitanas Nausėda.

Apie tai, kaip ruošiasi prezidentinei kovai rinkimuose, kurie vyks jau mažiau nei po metų, „Vakaro žinios" kalbėjosi su pačiu Aurelijumi Veryga.

- Kandidatuoti prezidento rinkimuose buvo jūsų paties idėja ar partija pastūmėjo?

- Jeigu žmogus pats nesutiktų, partija negalėtų liepti. Taip, tai yra partiečių sprendimas deleguoti mane. Žinoma, apie tai su manimi buvo kalbama ne vieną mėnesį ir aš sutikau dalyvauti. Esu politikas, tam žmonės ir eina į politiką, kad atstovautų tam tikras pažiūras, būdami tam tikrose politinėse pozicijose.

- Prezidento pareigos paliečia visą šeimą. Žmonai tektų rimta atsakomybė taip pat. Gavote šeimoje pritarimą?

- Dalyvavimas politikoje mano šeimai nėra naujiena, tad jie savotiškai jau yra pripratę. Taip, jie vengia viešumo ir tai yra jų apsisprendimas. Gerbiu tai ir neverčiu jų dalyvauti politikoje su manimi. Mano žmona tikrai nesiruošia mesti savo mylimo darbo. Yra įvairių variantų, kaip prisiimti reikalingas pareigas.

- Sakote, kad jūsų privalumas - politinė priklausomybė. Bet Lietuvoje gyventojai prezidento rinkimuose mieliau palaiko nepartinius kandidatus.

- Suprantu nuostatą, kad Lietuvoje politinės partijos yra nemėgiamos, žmonės jomis nepasitiki ir galbūt labiau palaiko tuos kandidatus į prezidentus, kurie yra nepartiniai.

Bet štai ir dabar matome, kiek problemų turi prezidentas. Vyksta nesutarimai su valdančiąja dauguma, kyla visokių konfliktų dėl užsienio politikos, dabar dėl krašto apsaugos ministro, su premjere mėnesiais nebendraujama. Tai nėra gerai valstybei ir diplomatijai. Visgi, prezidentui labai svarbus vaidmuo tenka užsienio politikoje. Todėl manau, kad tas partiškumas bent dalį tokių problemų leistų nuimti.

Be to, kai žmogaus deleguojamo kokios nors politinės jėgos, privalumas yra tai, kad žmonės žino tos politinės jėgos pažiūras, žino, kaip partija balsuoja vienais ar kitais klausimais. Tai taip pat įneša daugiau aiškumo apie kandidatą.

- Šiemet dalyvavote savivaldos rinkimuose dėl Kauno mero posto. Likote antras su 12,48 proc. palaikymu. Tuomet jau buvo kalbų apie prezidento rinkimus? Gal tai buvo tam tikra repeticija?

- Ne, tuomet dar apie tai nekalbėjome, labai rimtai ruošėmės mero rinkimams, o artėjančius prezidento rinkimus buvome palikę ateičiai. Bet net ir nelaimėti rinkimai yra tam tikras įdirbis. Kad ir kur paskui dalyvautum, tai jau tampa tam tikru indėliu ateičiai.

- 2019 m. apklausos rodė, kad labiausiai gyventojai iš politikų nepasitikėjo R.Karbauskiu ir jumis. Ar galite vis tiek tikėtis pakankamo palaikymo dabar?

- Manau, kad dabar nesame tokioje pačioje duobėje - šiandien yra politikų, kuriais labiau visuomenė nepasitiki. Bet štai pandemijos metu pasitikėjimas kaip tik buvo išaugęs. Paskui, kai priartėjo rinkimai ir dabartiniai valdantieji ėmė virti peklą ir juodinti, kad dalis žmonių patikėjo, neva kiti geriau žino, kaip valdyti pandemiją.

Dėl to reitingai vėl pasikeitė. Taip, reitingai tam tikra prasme yra svarbu, bet į politiką einame tam, kad įgyvendintume tam tikras idėjas.

Todėl buvusios kadencijos reitingų nesureikšminčiau. Štai pažiūrėkime į dabartinės Vyriausybės reitingus, kurie niekada nėra buvę tokie. Bet Vyriausybė dirba ir niekur nesiruošia eiti.

- Ne paslaptis, kad iki šiol dalis gyventojų piktinasi pandemijos metu priimtais sprendimais. Dalis jų iki šiol nagrinėjami teismuose. Iš šiandieninės perspektyvos matote, kad kažką buvo galima daryti kitaip, kažkur buvo padarytos klaidos?

- Žinoma, kad taip. Natūralu, kad kai susiduri su kažkuo, kas yra visiškai nepažįstama, ir visas pasaulis galvoja, kaip tai spręsti, padarai klaidų. Tik dabar, atsisukus atgal, galima pasakyti, kas gerai darė, kam labiau pavyko, kam ne.

Po pirmos bangos buvome vertinami kaip vieni geriausiai susitvarkę, paskui į pandemijos valdymą buvo įvelta politika, nes tai sutapo su rinkimais Lietuvoje.

Tikrai yra dalykų, kurių nekartotume. Pavyzdžiui, vaikų neleidimas į ugdymo įstaigas padarė labai didelę žalą. Manau, tai buvo didžiausia klaida, bet dabar laiko atgal neatsuksi.

Net ir sveikatos paslaugų apribojimas, kuris supykdė žmones, buvo padarytas ne iš didelio mūsų noro. Juk buvo prasidėjusi tokia situacija, kad medikai ėmė nedarbingumo lapelius, nebėjo į darbą, bijodami užsikrėsti ir numirti.

Negalėjome leisti, kad sistema sustotų, reikėjo sprendimų. Netobuli tie sprendimai buvo, bet veikėme pagal tuo metu buvusias aplinkybes ir taip, kaip tuomet atrodė teisingiausia.

Šiandien gal jau sugalvotume kažkokį kitą sprendimo variantą.

Beje, žmonės dažnai painioja, ką darė buvusi, o ką - dabartinė Vyriausybė. Prievartiniai elementai, tokie kaip vakcinacijos, Galimybių pasai, yra ne mūsų, o dabartinės Vyriausybės darbai.

Bet kartais žmonėms atrodo, kad aš esu atsakingas ir už šiuos dalykus.

- Kaip apibūdintumėte save, kaip vadovą? Plačiai buvo aptarinėjama situacija kai pandemijos pradžioje Skirmantas Malinauskas paliko premjero komandą ir viešai teigė, kad dėl nesutarimų su jumis.

- Man sunku save vertinti, nes tai nebūtų objektyvu. O istorija su S.Malinausku buvo įdomi. Jis buvo atsakingas už komunikaciją ir tai buvo krizinė komunikacija. Jam reikėjo krizę raminti, o ne pilti žibalo ant ugnies. Koks komunikatorius pats kaitiną krizę?

Tuo metu visų nervai buvo įtempti, ir žmogus galbūt persitempė, pradėjo daryti dalykus, kurie nebuvo derinti nei su Operacijų vadovu, nei su kitais.

Pats pradėjo viešai kažką aiškinti ir elgtis ne kaip komunikatorius, o gal labiau kaip žurnalistas, kuris nori iškelti kažkokias temas ir kažką pakritikuoti. Žurnalisto darbe tai natūralu, bet tuo metu jo funkcija buvo ne ta.

Teko atsisveikinti. Nes negalima per krizę dar labiau audrinti žmonių. Komunikacija per krizę turi vykti iš to paties šaltinio, tuo pačiu metu, kad visi gautų vienodą informaciją.

- 2009-2012 m. buvote ministro pirmininko Andriaus Kubiliaus visuomeninis patarėjas narkotikų, alkoholio ir tabako vartojimo prevencijos klausimais. Bet po ketverių metų į Seimą kandidatavote jau su valstiečiais. Konservatoriai nepasiūlė?

- Tiesą sakant, neatsimenu, kad jie man būtų siūlę kur nors kandidatuoti, ir nežinau, kaip būtų susiklostę. Konservatoriams esu rašęs dalį programos, kuri buvo susijusi su priklausomybių prevencija, bet jie tų siūlymų neįgyvendino.

Kitą kartą pasinaudojama mokslininkais, visuomenininkais, parodant juos kaip programos rašytojus. Bet jei tu tos programos neįgyvendini, tai yra veidmainystė. O šiandien, matant, kad konservatoriai yra nebe konservatoriai, o liberalai, man net teoriškai su jais būtų nepakeliui.

Kai man buvo pasiūlyta dalyvauti rinkimuose su Valstiečių ir žaliųjų sąjunga, buvau gavęs pažadą, kad savo programos tikslus įgyvendinsime. Ir galiu pasakyti, kad kolegos pažadą ištesėjo.

Vertinu tai kaip pasitikėjimą, nes laikas buvo sudėtingas ir tas priemones įgyvendinti nebuvo lengva.

- Kaip vertinate advokato Igno Vėgėlės kandidatūrą? Apklausos rodo, kad jį palaikytų nemaža dalis gyventojų.

- Sunku kažką spręsti iš apklausų. Kažkada I.Vėgėlė sakė, kad nemato galimybės nekandidatuoti, matydamas palaikymą. Dabar jis sako, kad jeigu surinks komandą, tuomet kandidatuos.

Tad tas apklausų reitingas yra kol kas labai netikras, kaip ir daugumos kitų žmonių, kurie dar nepasakė, ar dalyvaus rinkimuose. Kai visi kandidatai jau bus aiškūs, tuomet gal geriau matysis palaikymas ar nepalaikymas.

Suprantu, kad I.Vėgėlė yra kaip naujo, nepartinio žmogaus fenomenas. Jis iškilo kai sukritikavo pandemijos valdymo priemones. Dabar COVID-19 beveik nebėra ir aš I.Vėgėlės taip pat per daug nematau.

O prezidentūra apima daug platesnį temų spektrą. Neaišku, koks jis būtų politikas, kokios yra jo pažiūros. Nežinome, ką jis, būdamas prezidentu, vetuotų, ko ne.

- Ką jūs vetuotumėte, būdamas prezidentu, ar keistųsi Lietuvos pozicija kokiais nors klausimais?

- Pirmiausia, tai tikrai nebūčiau pasirašęs tokių reformų kaip dabartinė švietimo arba sveikatos reforma, kurias prezidentas pasirašė. Taip pat tokių įstatymų, kurie susiję su narkotikų legalizavimu, partnerysčių įteisinimu, Stambulo konvencija.

Suprantu, kad veto gali nepalaikyti Seimas, bet tokiu būdu prezidentas parodo savo poziciją. Buvusi prezidentė nepatingėjo vetuoti mūsų neštos sveikatos reformos.

- Šiandien vis daugiau kalbama apie griūnančią sveikatos apsaugos sistemą, medikai masiškai palieka darbus. Kas dėl to kaltas?

- Tai yra neparuoštos ir neatsakingos reformos rezultatas. Manau, tai pridarys daug žalos Lietuvai. Net matant ministro komentarus, jog išeinantys medikai rodo, kad pokyčiai yra rimti...

Užuot valdęs krizę, žmogus sukelia nestabilumus.

Sakoma, kad savivaldybės nesusitvarko, bet sprendimai priimti ne savivaldybių. Ministras, užuot valdęs krizes, dar labiau jas audrina ir save pristato kaip didelį vadybininką.

Nežinau, kokioje vadybos teorijoje sakoma, kad labai gerai yra kelti chaosą sistemoje. Negalima visko griauti ir statyti iš naujo. Kas bus tuo metu, kol viskas bus sugriuvę, kur žmonės gaus paslaugas?

Panašu, kad tai tiesiog yra sektoriaus stūmimas į privačias rankas, kaip buvo padaryta su odontologijos sritimi, vaistinėmis.

Kai sakoma, kad savivaldybėse vyksta politikavimas, keista girdėti. Juk ne pirmą kartą savivaldybėse įvyko rinkimai, jie vykdavo nuolat. Ir neatsimenu, kad po rinkimų byrėtų gydymo įstaigos.

Kuris vietos politikas yra suinteresuotas sugriauti gydymo įstaigą savo rajone?

Reikia bepročiu būti.

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder