Darius Kuolys: Ukrainoje ukrainiečių poetų paminklus griauna okupacinė Rusijos kariuomenė, Lietuvoje lietuvių poetų paminklus – savi

Taip, ne ką kita, o antrą Lietuvos sovietizacijos bangą pradėjo 2022-ųjų gruodį parlamento daugumos priimtas ir prezidento pasirašytas „Desovietizacijos įstatymas“. 

Šis įstatymas vėl verčia Lietuvos mokslo institucijas „ideologinio tyrumo prievaizdais“. Jis grąžina mus į laikus, kai tautos istorija tvarkyta „partijos istorikų“ pažymomis ir uolių „politrukų“ sprendimais. 

Juk Vlado Vildžiūno skulptūra poetei Salomėjai Nėriai griaunama po to, kai Lietuvos akademinės institucijos nuolankiai pakluso „Desovietizacijos įstatymui“ ir delegavo į „Desovietizacijos komisiją“ savo atstovus, kai jam patikėto politinio darbo griebėsi Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centras (kur tie kadaise vykę istorikų piketai dėl centro politizavimo?), kai stropiais „desovietizuotojais“ tapo ne tik „visada pasiryžęs“ pažangiųjų partijų jaunimas, bet ir mūsų prokurorai, teisėjai...

Ir kaip sovietinius laikus primena Vilniaus Istorinės atminties komisijos pirmininkės, jaunosios konservatorės Kamilės Gogelienės „paaiškinimas“ apie pažangos dėsnių valdomą ir šiems dėsniams visus paklusti reikalaujančią Lietuvos tikrovę:

„Savivaldybei sulaukus teismo sprendimo dėl Salomėjos Nėries paminklo, artimiausiu metu teks priimti sprendimą dėl jo iškeldinimo... 

Tokį kelią numato ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro [į kurį savivaldybė dėl paminklo kreipėsi] išvada... Turime pripažinti – šis sprendimas mums nėra lengvas.“

Ir tai vyksta 35-aisiais trečiosios Lietuvos Respublikos metais.

Ar galėtume įsivaizduoti ką nors panašaus antrojoje Lietuvos Respublikoje? 

1938-aisiais valstybės vardu dėl kolaboravimo su carine Rusija pasmerktą Motiejų Valančių ir lietuvių rašytojų piketus, ginančius nuo valdžios jo atminimą? 

Balį Sruogą, Kazį Borutą, stojančius prieš sprendimą nugriauti paminklą „caro valdininkui“ Simonui Daukantui? 

Ukrainoje ukrainiečių poetų paminklus griauna okupacinė Rusijos kariuomenė, Lietuvoje lietuvių poetų paminklus – savi. 

Su tokiu pačiu buku uolumu.

Autorius išreiškia savo asmeninę nuomonę ir atsako už rubrikoje „Nuomonės“ paskelbtus duomenis