Dominykas Vanhara: Kodėl buvusi valdžia skubiai „įbetonavo" LRT vadovę? Chronologija, apie kurią nekalbama

(1)

Žadėjau nieko nekomentuoti apie peripetijas, susijusias su LRT, tačiau, matydamas, kad viešumoje su maksimaliomis pastangomis yra transliuojami klaidinantys teiginiai, kurie suklaidino daugybę net ir tikrai protingų žmonių, supratau, kad pakomentuoti teks.

Vien tam, kad visuomenei būtų paaiškinta, kas, kur ir dėl ko? Taigi, pabandykime ramiai ir ant pirštų pasiaiškinti, kas vyksta.

Taigi, šiuo metu Seime yra svarstomas Lietuvos radijo ir televizijos įstatymo (LRTĮ) pakeitimo projektas, iš kurio didžiausio dėmesio susilaukė ir daugiausiai aistrų sukėlė projekto dalis, kuria būtų keičiama LRT generalinio direktoriaus atleidimo tvarka. 

Šiuo metu LRT generalinis direktorius gali būti atleistas anksčiau kadencijos pabaigos tik esant 3 sąlygoms: 2/3 LRT tarybos narių kvalifikuota dauguma (t.y. 8 tarybos nariams balsavus UŽ), tik atviru balsavimu ir tik motyvuojant atleidimą viešuoju interesu. 

Dabar siūloma pakeisti šią atleidimo tvarką į slaptą balsavimą, tik pusei tarybos narių balsavus UŽ (t.y. 6) ir nereikalaujant atleidimo grįsti jokiu viešuoju interesu.

Vienok, įdomu yra tai, kad dabar galiojanti tvarka galioja dar labai nesenai, nuo praeitų metų birželio pradžios, kai buvusi valdžia, likus keliems mėnesiams iki Seimo rinkimų, nusprendė įvesti būtent dabartinę tvarką. 

O iki to momento metų metais galiojo kita LRT gen. direktoriaus atleidimo tvarka, o konkrečiai: slaptas balsavimas, viešojo intereso nereikėjo ir 2/3 kvalifikuota tarybos narių dauguma. 

Taigi, dabartiniais pakeitimais bandoma sugrąžinti 2 iš 3 sąlygų, kurios jau buvo iki praeitų metų birželio.

Taigi, kyla klausimas, kodėl visoms valdžioms dešimtmečiais tiko buvusi LRT gen. direktoriaus atleidimo tvarka, tame tarpe ir beveik visą kadenciją tiko ir praėjusiai valdžiai, bet staiga nebetiko nuo praeitų metų birželio? 

Kai kas visai logiškai teigia, kad buvę valdantieji, matydami, kad gali pralaimėti Seimo rinkimus, likus keliems mėnesiams iki rinkimų bandė „užbetonuoti“ dabartinės gen. direktorės valdžią, kad jos būtų beveik neįmanoma atleisti.

 Mąstymas logiškas, bet ne, ne tame šaknys.

Šiaip reikėtų grįžti dar kelis metus anksčiau, į buvusius LRT generalinio direktoriaus rinkimus. 

Kaip kai kas gal atsimenate, juose varžėsi p. Aistis Zabarauskas su gen. direktorės pareigas iki tol ėjusia M. G. Budriene. 

Ir du konkursai neįvyko, nes abu kandidatai surinkdavo po 6 tarybos narių balsus. Ir tuomet po 2 neįvykusių konkursų p. Aistis Zabarauskas pasitraukė, dėl to 3 konkursą laimėjo dabartinė LRT vadovė, surinkusi 7 tarybos narių balsus už jos kandidatūrą. 

Ši faktinė aplinkybė yra labai reikšminga, nes leidžia gana tiksliai nusakyti, jog prieš du metus dabartinės LRT vadovės „opoziciją“ taryboje sudarė 6 tarybos nariai iš 12, o ją palaikantys taip pat buvo 6 tarybos nariai.

Bet tai tęsėsi tik iki 2024 metų gegužės mėnesio (t.y. tiksliai tada, kai ir buvo padaryti dabar ginčo objektu tapę LRTĮ pakeitimai), kai kadenciją baigė dar buvusios prezidentės Dalios Grybauskaitės paskirti LRT tarybos nariai (kurie, preziumuotinai, palaikė M. G. Budrienę), ir kuriuos pakeitė jau dabartinio JE G. Nausėdos skirti LRT tarybos nariai, kurie, preziumuotina, prisijungė prie M. G. Budrienės „opozicijos“. Sakau preziumuotina, nes tiksliai nežinoma, kadangi buvę balsavimai dėl LRT gen. direktoriaus skyrimo buvo slapti. 

Vienok akivaizdu, kad po praeitų metų gegužės mėnesio įvykusių LRT tarybos narių skyrimo, galių santykis LRT taryboje itin ženkliai pasikeitė jau ne dabartinės gen. direktorės naudai. 

Labai tikėtina, kad nuo praeitų metų gegužės LRT taryboje jau egzistuoja 8 LRT tarybos narių dauguma, kuri būtų buvusi pakankama LRT gen. direktorės atleidimui iš pareigų.

Todėl iš karto, vos tik galių santykis LRT taryboje pasikeitė jau iki tokio, kurio pakaktų dabartinės generalinės direktorės atleidimui, buvusi valdžia praktiškai iš karto, beveik „ant dienų“ pakeitė LRTĮ, numatydama papildomus itin reikšmingus saugiklius dabartinei gen. direktorei, saugant ją nuo atleidimo.

Taigi, tikrai įdomu, kodėl niekas neprotestavo, nekėlė skandalų praeitų metų birželį, kai buvusi valdžia padarė LRTĮ pakeitimus, kuriais buvo „įbetonuota“ dabartinės generalinės direktorės valdžia, tačiau ruošiasi protestuoti, teigia, kad vyksta „susidorojimas su žodžio laisve“, „Lietuvos orbanizacija“, kt., kai dabartiniai valdantieji ketina naikinti buvusių valdančiųjų įvestus ribojimus LRT gen. direktorės atleidimui bei grįžti prie iki praeitų metų birželio buvusios tvarkos? 

Man atrodo, kad yra visiškai akivaizdu, jog čia jokia ne „žodžio laisvė“ tokiais protestais saugoma, bet konkrečiai dabartinė LRT generalinė direktorė. 

Kuri, dovanokite, bet per savo karjerą nepasižymėjo kaip didžiulė žodžio laisvės saugotoja. Užtenka prisiminti LRT žurnalisto Virginijaus Savukyno bei VU dėstytojos Jolantos Mažylės atvejus. 

Kai pirmajam buvo skirta drausminė nuobauda už mandagų ir etišką pakritikavimą buvusios teisingumo ministrės atžvilgiu, ir vėliau tik per vargus ir teismus, išleidus daug tūkstančių advokatams, pavyko šią nuobaudą pasinaikinti. 

Kai paraleliai kitos LRT žurnalistės (pavardės redakcijai žinomos) visai neetiškai ir visai nesubtiliai pylė purvą ant kitų politikų, ir čia buvos viskas „legit“. 

Tik niuansas – purvas buvo pilamas ne ant buvusių valdančiųjų, bet ant buvusios opozicijos. 

Na o su dėstytoja J. Mažyle tai iš viso buvo „fantastiška“ situacija, kai dabartinė LRT gen. direktorė pareikalavo ją atleisti iš darbo net ne LRT, o VU, ir būtent už tai, kad ji apsilankė „netinkamoje“ laidoje, nors pati M. G. Budrienė nurodė, kad turiniui ji pretenzijų neturi, svarbu pats apsilankymo „netinkamoje laidoje“ faktas. 

Niuansų buvo ir daugiau, kad ir pačios ponios Budrienės viešas teiginys dėl LRT gautų skundų Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyboje bei jos priimtų LRT nepalankių sprendimų, kad: „Ko gero, ateis laikas, kai mes pradėsime nebekreipti dėmesio į tą instituciją“ (cituoju iš atminties). 

Summa summarum, labai svarbu, kad kiekvienas Jūsų suprastumėte, kad visas dabartinis triukšmas, visos peticijos ir ketinami rengti protestai yra ne dėl jokios „žodžio laisvės“, ne dėl jokio „LRT užvaldymo“, ne dėl jokios tariamos „Lietuvos orbanizacijos“, bet siekiant bet kokia kaina išsaugoti, sakykime taip – „įdomios reputacijos“ dabartinę LRT generalinę direktorę. 

P.S. atskiro paminėjimo vertas LRT tarybos narių balsų už gen. direktoriaus atleidimą sumažinimas. Čia yra vienintelė vieta, kur kritika yra pagrįsta, bet dėl to bus teikiami papildymai ir pakeitimai, kad būtų pakeista iš pusės LRT tarybos narių į daugumą tarybos narių (bent 7), kas atitiktų normalią teisinę praktiką.

Kaip „LRT vadovybė“ bando apsimesti auka – ir kodėl ši versija griūva

Dominykas Vanhara

Pirma – viešojoje erdvėje ypač aktyviai platinamas teiginys, kad, neva, „Nemuno aušra“ su socdemais tokiu būdu bando nuversti LRT vadovybę, užimti pačią LRT. 

Tai yra mitas ir netiesa. 

Pradėti reikėtų nuo tokio akivaizdaus fakto, arba, dar kitaip – dramblio kambaryje, kad šiuo metu „Nemuno aušra“, sudėjus kartu su socdemais, bendrai LRT taryboje turi lygiai 0 savo skirtų tarybos narių. Taip taip, būtent lygiai 0 per abi. 

Nes praeitą kartą, kai Seimas skyrė LRT tarybos narius, Nemuno aušros iš viso nebuvo, o socdemai buvo mažiausioji opozicinė partija ir teisės skirti LRT tarybos narį negavo. 

Kad ir kaip juokingai tai dabar atrodytų, bet vienintelė valdančioji partija, kuri šiandieninėje LRT taryboje yra skyrusi vieną tarybos narį, yra būtent LVŽS. 

O va dabartinė Seimo opozicija dabartinėje LRT taryboje turi net 3 savo skirtus tarybos narius, o konkrečiai, po vieną skyrė TS-LKD, Liberalų sąjūdis ir „Demokratai vardan Lietuvos“. 

Taigi, man tikrai įdomu išgirsti, kaip partijos, šiuo metu LRT taryboje neturinčios nei vieno savo skirto tarybos nario, ketina LRT užimti?

O kas ketinama padaryti – ogi ketinama suteikti teisę tai pačiai LRT tarybai, kuri yra aukščiausias LRT valdymo organas pagal Lietuvos radijo ir televizijos įstatymą (LRTĮ), ir kurioje, kaip jau minėta, šiuo metu nei socdemai, nei NA neturi nei vieno savo skirto tarybos nario, efektyvesnę teisę kontroliuoti LRT generalinį direktorių, kurį į pareigas skyrė, būgnai... ta pati LRT taryba. 

Taigi, ketinama suteikti LRT tarybai, kaip aukščiausiajam LRT valdymo organui, efektyvesnę teisę kontroliuoti savo pačios išrinktą generalinį direktorių.

Antra – viešojoje erdvėje buvo išsakytas generalinės direktorės teiginys, kad „LRT užvaldyme, be kita ko, ketina dalyvauti ir didžioji dalis LRT tarybos“ (apytikslė mano citata). 

O va čia iš viso vau! Kai tą perskaičiau, kurį laiką iš viso likau be amo. Dar kitais žodžiais tariant, gerbiama generalinė direktorė viešai nurodė, kad LRT ketina „užvaldyti“ LRT taryba, kuri pagal LRTĮ yra aukščiausiasis LRT valdymo organas. 

Kas nors gali man ant pirštų paaiškinti, kaip aukščiausias LRT valdymo organas gali „siekti užvaldyti LRT?“ Kiek mano prieš daug metų baigtas pradinis išsilavinimas leidžia man suprasti, aukščiausias LRT valdymo organas negali užvaldyti LRT, nes jis LRT ir taip valdo pagal LRTĮ.

 O va atvirkštinis rezultatas pilnai gali būti – kai aukščiausias LRT valdymo organas yra nušalintas arba pats nusišalinęs nuo LRT valdymo. 

Ir labai panašu, kad taip yra. Prieš kurį laiką viešojoje erdvėje buvo publikuoti LRT vidiniai dokumentai ir vidinės teisinės tvarkos, pagal kurias LRT taryba be gen. direktorės žinios net savarankiškai į posėdį susirinkti neturi teisės. 

Ir staiga kažkas teikiasi priminti, kad žinote, gerbiama ponia generaline direktore, bet aukščiausias LRT valdymo organas tai yra taryba, kuriai ir Jūs esate atskaitinga. 

Ir ne tik priminti, bet dargi, ir suteikti efektyvesnius įrankius tarybai kontroliuoti generalinį direktorių. 

Iš šių teiginių, kuriuos dabar generalinė direktorė transliuoja į viešumą, akivaizdu, kad ji to elementariai nesupranta. O kai kažkas primena – tai gelbėkit, vykdomas „laisvo žodžio genocidas“, ir ne kitaip!

Ir galiausiai, trečia – nors ponia Budrienė man visuomet labai nepatiko, bet dar prieš kokį mėnesį neturėjau kategoriškos nuomonės, ar tikrai ją reikėtų keisti.

Objektyvumo vardan turiu pripažinti, kad paskutiniu metu reikalai LRT su nuomonių pliuralizmu kažkiek, kad ir per milimetrą, pradėjo gerėti. 

Tikrai nesakau, kad pasidarė gerai, ne, toli gražu, vis dar yra labai blogai, bet kažkiek, lyginanti su tuo, kas buvo prie Šimonytės valdžios, kai būdavo atvirai kalama į vienus vartus, pagerėjo, kad ir neženkliai.

Aišku, suprantu ir to priežastis – ponia gen. direktorė žino, kad nebeturi palaikymo taryboje, tai tenka kažkiek atsižvelgti ir į oponuojančių pusių interesus. Kažkiek. 

Tačiau šiuo metu, kai dabartinė LRT generalinė direktorė savo asmeninei gynybai be jokių niuansų pajungė visą LRT, kai sau atvirai leidžia tai, ko niekada neleisdavo anksčiau joks LRT vadovas, tapo visiškai akivaizdu, kad tolesnis dabartinės generalinės direktorės likimas poste pasidarė absoliučiai neįmanomas. Nes nebus įmanoma apsimesti, kad tai, kas įvyko, iš tikro neįvyko. 

Nebus galima to ir pamiršti. Vadinasi, jei dabartinė LRT vadovė lieka poste, LRT veikla bus visiškai paralyžiuota.

Gal ir ne visai tapatu, bet tai kažkiek man primena Pakso istoriją. 

Dabar, kai galiu visą „Paksiados“ istoriją įvertinti retrospektyviai, kažkuria apimti gal ir galiu sutikti, kad ne viskas, kas buvo su Paksu tuo metu padaryta, buvo visiškai teisinga ir visiškai teisėta. 

Tačiau kai pačioje „Paksiados“ finišo tiesiojoje Paksas elementariai galutinai sulūžo ir vieną dieną paskyrė Jurijų Borisovą savo patarėjų, kitą dieną jau jį atleido ir dar kreipėsi į tautą su graudžiu pranešimu, kad „jis buvo spaudžiamas ir šantažuojamas“, jau bet kam turėjo tapti akivaizdu, kad toliau Paksas Respublikos Prezidentu nebegali būti. 

Nes visa tauta pamatė ne Respublikos Prezidentą, bet į daugybę dalių sulaužytą žmogų, kuris jau jokių Respublikos Prezidento pareigų nebegali atlikti.

Todėl nepaisant kieno nors nuomonės, kad su „Pakso istorija“ viskas buvo gerai ar ne visai viskas buvo gerai, tautos ir valstybės interesas reikalavo turėti veiksmingą ir pareigas pasiruošusį vykdyti Respublikos Prezidentą, o ne į daugelį dalių sulūžusį ar sulaužytą žmogų, kuris jau jokių Prezidento pareigų vykdyti nebegalėjo. 

Lygiai taip pat ir su dabartine LRT generaline direktore – tautos ir valstybės interesas reikalauja turėti tokį Nacionalinio transliuotojo generalinį direktorių, kuris turėtų tiek LRT tarybos, tiek ir visuomenės pasitikėjimą. 

O dabartinė LRT generalinė direktorė savo paskutiniais veiksmais, kai aiškiai ir be jokių ceremonijų savo asmeninei gynybai pajungė visą LRT, o taip pat aiškiai nurodė, kad aukščiausio LRT valdymo organo – tarybos tokiu nelaiko, vienareikšmiškai toliau pareigų eiti nebegali. 

Todėl tiek jai pačiai, tiek ir LRT, tiek ir visai visuomenei būtų geriau, jei ji pati dabar pat parašytų atsistatydinimo pareiškimą. Ir aš manau, kad ji pati tą jau pradeda suprasti.

Pirmą kartą šis įrašas paskelbtas autoriaus asmeninėje Facebook paskyroje. Šioje publikacijoje skelbiama asmeninė autoriaus nuomonė, todėl redakcijos pozicija negali būti tapatinama su autoriaus.

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.
Sidebar placeholder