Oro balionų teroras? Kodėl Lietuva vis dar bejėgė prieš Lukašenką

Kai kiekvieną kartą prabylame, jog reikia uždaryti Vilniaus aerouostą, nes virš jo sukinėjasi iš Baltarusijos atklydę oro balionai, galima imtis tokių priemonių:

Pirma, bejėgiškai žiūrėti iš apačios į dangų ir sakyti, kad padėtis pilnai kontroliuojama.

Antra, atsekti pas ką atskrido balionai ir imtis priemonių prieš tuos, kas jų laukia.

Trečia, duoti nurodymą į juos šauti, nors, kaip galima suprasti, matyt, jokio patyrimo, kaip daryti tai Lietuvoje nėra.

Ketvirta, pulti visai į neviltį.

Bet visa tai yra keista matyti, kai galima skirti pinigus iš biudžeto, o gal tiesiog susitarti su Ukraina, kuriai tiek padedame, kad jie atsiųstų nedidelį būrį patyrusių karių su visa amunicija ir viena kartą pagaliau išspręstų tą problemą bei apmokytų Lietuvos karius, kaip tai daryti.

O, kadangi to nedarome, tai dabar patys sulaukiame kaltinimų iš Minsko pusės.

Blogiausia būtų tikėtis, kad tai galima išspręsti pokalbių su Lukašenka keliu ar priešingai, jam grasinant, o juo labiau rodant visišką savo bejėgiškumą.

Visi tie balionai tai, iš vienos pusės, neišspręsta Lietuvoje kontrabandininkų, kurie dirba su partneriais Baltarusijoje, problema, iš kitos pusės: Rusijos - Baltarusijos hibridinio karo elementas. 

Visa tai intensyvės, jei nieko nedarysime ir kels tik pašaipas iš Rusijos ir Baltarusijos vadovų pusės.

Be to, tai kuria ir labai blogą mūsų įvaizdį partnerių akyse.

Tuos balionus reikia neutralizuoti. Ukrainos pagalba (net nedidelio junginio) būtų labai svarbi.

Kai tik Lietuva parodys stuburą ir balionus sugebės neutralizuoti ( nelaukdama, kad atskristų dar ir dronai) dings šypsena ir Baltarusijos bei Rusijos lyderių veiduose.

Jau nekalbant apie tai, kad tie balionai varo į neviltį Lietuvos žmones, gadina laiką, griauna planus, atneša valstybei didelius nuostolius, kai pats pagrindinis šalies aerouostas gali būti bet kada uždarytas dėl balionų antskrydžio.

Autorius yra Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys, politologas