Dovilė Šakalienė pasitelkia „influencerius“, norėdama spaudimu vyriausybei padidinti gynybos biudžetą

Konfliktas kilo po neformalaus susitikimo Krašto apsaugos ministerijoje spalio 15 d., kur Šakalienė kartu su žurnalistais ir influenceriais aptarė 2026 m. gynybos biudžetą, siekiantį 5,38% BVP (apie 4,79 mlrd. eurų).

Šių derybų metu Gynybos ministerijos atstovai, kaip pranešama, teigė, kad kitų metų gynybos biudžetas bus mažesnis nei planuota, ir paragino dalyvius (influencerius) daryti spaudimą vyriausybei, kad tai pasikeistų.

Tą pačią dieną gynybos tinklaraštininkas Aleksandras Matonis ir analitikas Marius Laurinavičius, kurie, kaip praneša vietos žiniasklaida, dalyvavo susitikime, pasidalijo įrašais, kuriuose teigiama, kad 2026 m. gynybos biudžetas nepasieks 5 proc., o tai yra naujas NATO valstybių narių tikslas.

Ruginienė viešai apkaltino Šakalienę „sabotažu“ (vėliau atsitraukė ir pavadino „nesusipratimu“) ir „veikimu užnugaryje“, teigdama, kad ministrė mėgino paveikti viešąją nuomonę per influencerių „armiją“, siekdama didesnio biudžeto nei planuota 5–6%. 

Šakalienė situaciją pavadino „nesusipratimu“, pažadėdama pokalbį su premjere, kad išspręstų nesutarimus.

Straipsnyje pabrėžiama, kad šis skandalas atskleidžia gilesnes problemas Lietuvos socialdemokratų partijoje, kuri valdo vyriausybę nuo 2024 m. 

Socialdemokratų lyderis Mindaugas Sinkevičius sukritikavo Šakalienės elgesį kaip neteam-like, pabrėždamas, kad toks viešas ginčas silpnina partijos vienybę prieš svarbius sprendimus dėl gynybos.

Tai sukėlė klausimų, kad ministrė naudoja netradicinius metodus lobizmui, kas prieštarauja vyriausybės politikai.

Politico cituoja anoniminį šaltinį Seime, teigiantį, kad Ruginienės ir Šakalienės ginčas gali atspindėti platesnį nesutarimą tarp socialdemokratų dėl prioritetų – ekonomikos stabilumo ar karinio stiprinimo. 

Straipsnis baigiasi klausimu, ar šis skandalas paveiks Lietuvos įvaizdį tarptautinėje arenoje, ypač prieš artėjančius NATO susitikimus.

Praėjus dienai po neoficialaus susitikimo, Ruginienė paskelbė, kad 2026 m. gynybos finansavimas sudarys 5,38 proc. BVP, arba 4,79 mlrd. eurų. 

Socialdemokratų politikė LRT sakė, kad šis skaičius nebuvo pakeistas ir kad analitikams bei žurnalistams buvo pateikta klaidinanti informacija apie tai, kad šis skaičius yra mažesnis nei 5 proc.