Eldoradas Butrimas iš Ukrainos: Kai ramybė tampa įspėjimu - Kyjivo kasdienybė tarp sirenų, dronų ir laukimo
Istorinis Lenkijos ir Ukrainos konfliktas vėl kelia įtampą
20 metų dirbant korespondentu Varšuvoje iš pradžių teko džiugiai stebėti, kaip neapykanta dėl Voluinės žudynių buvo tirpinama (UPA ir „Armija Krajowa“ partizanai ištiesė vienas kitam ranką; prezidentai ėmė drauge dėti vainikus ant paminklų), tačiau nuo 2015 metų taikymosi procesas ne tik sustojo, bet ir imta gilinti konflikto pamatus.
Lenkijos politinę areną buvo ir tebėra pasidalijusios dvi partijos – liberali, ekonomikos kėlimą akcentuojanti Piliečių platformos partija (PPP) bei nacionalistinė Teisės ir teisingumo (TTP) partija, populiarumo siekianti Bažnyčios, tradicinės šeimos bei pokario partizanų aukštinime.
Būtent TTP lyderis Jaroslawas Kaczynskis po pergalės 2015 m rinkimuose ir paragino Voluinės įvykius įstatymiškai įvardinti, kaip Lenkų tautos genocidą, nors civilius žudė ir Ukrainos, ir Lenkijos partizanai.
Tiek Varšuvos intelektualai, tiek Kyjivas prašė įstatymą atmesti. Jį patvirtinus garsus Ukrainos politologas Volodymyras Fesenka pareiškė - „Lenkijos Senato nutarimas griauna visą Varšuvos ir Kijevo suartėjimo procesą, vykusį pastaruosius dešimtmečius”.
Lenkijos ir Ukrainos prezidentų konfliktas dėl UPA nėra nei vaikiškas, nei greitai išsprendžiamas, ir jį, galimai tarpininkaujant Lietuvos prezidentui, pavyks vien prislopinti.
Dabartinis Lenkijos vadovas yra J.Kaczynskio auklėtinis, jau rinkiminės kampanijos metu populistiškai priminęs Voluinę.
V.Zelenskio sprendimą UPA vardą kariuomenės daliniui suteikti galimai irgi įtakojo populizmas, pridengtas teiginiu, jog ukrainiečiai patys sprendžia kokius herojus garbinti.
Gal ir apsirinku dėl abipusio populizmo, tačiau konfliktas dėl UPA labiausiai džiugina Maskvą.
Apmaudu, nes mačiau, kaip geranoriškai karo pradžioje lenkai padėjo pabėgėliams, ir regiu, kaip didvyriškai kovoja ukrainiečiai, o kartu su jais ir būrys savanorių iš Lenkijos.
„Nenuvertinkite priešo“ – karas vyksta ne tik fronte
Fronto kariai nuolat primena: nenuvertinkit priešo; rusai greitai perima mūsų naujoves, patys nuolat irgi prikuria, greitai mokosi iš klaidų, o propagandiniame kare lenkia visus.
Frontininkų žodžius prisiminiau po 3 paeiliui vonioje miegotų naktų gavus pranešimą – „didžiulė tikimybė, kad priešas surengs kombinuotą ataką Kyjive“, nors naktys buvo ramios.
Kremliuje manau nusprendė: bombardavimą verta užvilkinti; užviręs Varšuvos ir Kyjivo ginčas dėl UPA duoda daugiau naudos; tegul riejasi, kompromituojasi ES ir Vakarų akyse, o raketas kiek atidėsim.
Kyjive surengtas dešimtasis LGBT paradas: dalyviai sako, kad karo metu kova už teises tampa dar svarbesnė
Kyjive prasidėjo LGBT paradas, 10-as surengtas sostinėje. Parado dalyviai atmeta kritiką (šeimų atstovų ir nacionalistų, kurie surengė protestą), jog karo metu ne laikas tam.
Sakė kaip tik laikas: Ukraina kovoja su Rusija, kur LGBT neturi jokių teisių, o Ukraina siekia tapti ES nare. Primena, jog fronte kovoja LGBT atstovai, kurie negali įforminti partnerystės santykių, negali įgyti bendro turto, lankyti po operacijos ir t.t.
P.S. visus vulgarius komentarus trinsiu, juos kartojančius blokuosiu. LGBT teisės yra gerbiamos visose demokratinėse šalyse, tuo jos skiriasi nuo autoritarinės Rusijos, S.Korejos, Baltarusijos ir t.t.
„Nesidžiauk ramia naktimi“: Kyjivas mokosi gyventi tarp tylos ir pavojaus
Apsirinkat manydami: jei naktį Kyjive neaidėjo sprogimai, tai išsimiegojot bei esat darbingi.
Po to, kai prieš pusantro mėnesio V.Putinas pažadėjo “keršto” bombardavimus, miegoti einama neišjungus telefonų, kad išgirsti pavojų.
Pastaros 2 naktys teoriškai buvo ramios, tačiau Ukrainos prezidentui bei žvalgybai įspėjus saugotis, nes Kremlius neatleis gaisrų Maskvoje, visi labiau budi, nei miega.
Ypač šią naktį, kai 3 kartus aidėjo sirenos, tad buvo bėgama į slėptuves, koridorių, vonią.
Aš irgi kėliausi „sulaužytas“, o nuėjęs 8.30 į Pavlivski parkelį, radau tuščią sporto aikštelę, nors tokiu laiku ji būna pilna. Nesimato ir pievelėje jogos mėgėjų.
Pafrontės Charkive senai išpopuliarėjo posakis – “nesidžiauk ramia naktimi, nes tai reiškia, kad priešas sukaups daugiau šaudmenų, ir ateinanti bus dvigubai žudikiška”.
Sostinė prie šio posakio jau irgi pratinasi. Skausmingai.
Kodėl visuomenės reakcija tokia skirtinga?
Vietnamo karo metu nuo armijos bėgančių „uchiliantų“ JAV buvo maždaug tiek pat, kiek dabar Ukrainoje, kodėl tačiau JAV jie buvo visuotinai smerkiami, o Ukrainoje susilaukia nemažo palaikymo?
„Psichikai bus ramiau“: kai vonia tampa slėptuve ir miegamuoju
Kyjivo kariams padegus Maskvą nusprendžiau paklausyti V. Zelenskio raginimo būti atsargiems dėl galimo V. Putino atsako (“būkit geri, naudokitės slėptuvėmis. Aš jūsų labai prašau, labai”) ir įsirengiau guolį vonios kambaryje.
Per 4 metus Charkive tiek pripratau prie kasdienių sprogimų, jog dažnai negirdžiu nei pavojaus sirenos, nei drono birbimo, o atsibundu vien sprogimui sudrebinus langus, kai būna per vėlu eiti į slėptuvę.
Kiek nepatogu, čiužinys neišsitenka, bet nieko, psichikai bus ramiau...
Kas įvyko virš Briansko? Dokumentų mūšis tarp Maskvos ir Kyjivo
Ukrainos saugumo tarnyba SBU teigia perėmusi Maskvos dokumentą, įrodantį, jog Kyjivas neturi nieko bendro su vakarykščiu incidentu Rusijos Briansko srityje, kai į Baltarusijos vaikus atostogauti vežusį autobusą atskriejo dronas (nuotrauka iš BBC video).
Maskva tvirtina, jog vaikus lydėjusi moteris žuvo, dar 7 asmenys sužeisti (4 vaikai).
SBU paviešintame dokumente (foto komentare nr1) rašoma, jog nei Radiolokacinio Rusijos bataliono, nei oro pažeidimų stebėjimo centro darbuotojai minėto įvykio metu neužfiksavo Ukrainos dronų įsiveržimo.
Ukrainos armijos generalinis štabas parašė, jog, „negalinti pasiekti užsibrėžtų tikslų kovos lauke“ Maskva griebiasi „informacinių manipuliacijų“ ir „sufabrikuotų kaltinimų“.
Ukrainos kovos su dezinformacija centro vadovas Andrijus Kovalenko pareiškė, jog šia provokacija Kremlius siekia įtakoti vidaus nuotaikas Baltarusijoje (prezidentas A. Lukašenka šiandien apkaltino dėl drono atakos Ukrainą, incidentą pavadindamas „bandymu įtraukti į karą Baltarusiją“).
Įdomu, ar tai Kremliui taps dar viena „priežastimi“ surengti „keršto“ ataką žudant civilius Kyjive? Atakuos šią naktį, kad nukreiptų dėmesį nuo liepsnojančios Maskvos?
Po drono smūgio: „pasisekė“ tampa karo kasdienybės žodžiu
Nori nenori esu priverstas patirti tai, kas vyksta name po to, kai į jį pataiko Rusijos dronas.
Kad gyvenimas sutrinka, pajutau ryte nusprendęs išsivirti kiaušinių, ir supratęs, kad atjungtos dujos (neužilgo prisistatęs meistras tikrino, ar neužsikimšo ventiliacinės angos; sakė visada skubiai atjungiama, kad dėl pažeidimų nekiltų gaisrai, sprogimas; pajungs po patikrinimų, remontų; gali užsitęsti).
Laimei, į gretimoje laiptinėje 3 aukšte esantį balkoną įskriejo pamuštas dronas (niekas nežuvo), ore praradęs daugumą parako.
Tad sprogimo banga vien išdaužė toje namo pusėje esančius langus, skeveldros apgadino fasadą. Man pasisekė – išvertė tik plastikines balkono duris.
Pasisekė ir todėl, jog nepraradom elektros, interneto, nedingo vanduo ir veikia WC, o į aštuntą aukštą neprivalau kabarotis laiptais (taip buvo žiemą, būna ir vasarą dėl pataikymų į elektrines, pastotes).
Pasisekė, jog nepažeidė namo konstrukcijų, ir nereikia keltis į merijos skirtą hostelį, sporto salę ar ieškotis nakvynės pačiam.
Pasisekė, jog nekilo gaisrai, nesudegė rūbai, daiktai, dokumentai. Pasisekė, jog išvengėm ligoninių, išvengėm morgo.
Ryte po sprogimo prie namo policininkai pastatė palapinę, kurioje registravo gyventojų pareiškimus dėl patirtų nuostolių.
Kaimynų šokas jau buvo nuslūgęs - niekas neverkė, neaimanavo.
Nuvykus į kitas sprogimų vietas yra tekę matyti nepalyginamai liūdnesnių akimirkų, o kai kurie apsilankymai buvo tiek prisotinti mirtimi, jog atsikartoja sapnuose.
Nebesistebiu todėl, jog sprogimų vietose tvyro pykčio Kremliui debesis.
Įsiučio debesis.
Labai tirštas.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą