Elena Leontjeva tvirtina, kad kainų augimą lėmė pigių pinigų politika: reikia pripažinti, kad infliacija irgi yra mokesti

Praėjusią savaitę Seimui reaguojant į kainų augimo tempus buvo nuspręsta įvesti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą centriniam šildymui, Vyriausybės atstovai ir toliau priversti sukti galvą dėl papildomų antiinfliacinių sprendimų. Ne vieną pasiūlymą dėl mokestinių lengvatų įvedimo yra pasiūlę ir parlamento opozicijos atstovai.

Tuo metu kovo viduryje į posėdį susirinkusi Europos Centrinio Banko (ECB) valdančioji taryba nusprendė nekeisti istorinėse žemumose laikomų palūkanų normų, tačiau prižadėjo lanksčiau užbaigti pandemijos pradžioje pradėtą turto supirkimo programą.

Tačiau E. Leontjeva sako, kad šiuo metu ECB tam tikra prasme įsivarė save į kampą. Infliacijos tendencijos, jos teigimu, tarsi ir indikuotų monetarinės politikos pokyčių poreikį. Tačiau galimos euro zonos ekonomikos recesijos rizika pinigų politikos sprendimų priėmėjus verčia atidėti veiksmus dėl bazinių palūkanų normų didinimo.

„Suprantame, kad centriniai bankai pateko į aklavietę. Nes turėtų vykdyti restrikcinę politiką, pagal visą jų logiką, bet dabar dėl karo, geopolitinės situacijos turbūt bijo vykdyti pinigų masės ribojimus ir stiprų palūkanų auginimą. Todėl tikėtina, kad ta infliacija tęsis“, – Eltai tvirtino E. Leontjeva.

Pasak ekonomistės, būtent pigių pinigų politika ir buvo pagrindinis veiksnys, lėmęs iki šiol įsibėgėjusios infliacijos tendencijas. Vėliau prisidėjo logistikos sutrikimai, o dabar dar ir karo bei sankcijų sukelta bazinių išteklių stoka.

„Infliacija prasideda nuo pinigų spausdinimo. Jeigu nebūtų naujų pinigų rinkoje, kažkas brangtų, o kažkas pigtų. Vadinasi, visuminis vartojimo kainų indeksas nebūtų tiek stipriai šovęs į viršų. Būtent visuminis kainų augimas nurodo į sistemines priežastis, į ekspansinę pinigų politiką“, – tikino ji.

Kaip pažymi E. Leontjeva, politikams svarstant apie įvairių „antiinfliacinių“ priemonių įvedimą bei mokestinių lengvatų taikymą, tam tikras mokestis gyventojams jau yra pritaikytas būtent kainų augimo pavidalu. Todėl, jos vertinimu, įvairios infliacijos švelninimo priemonės yra daugiau psichologinė pagalba žmonėms, o ne realų efektą duodantys sprendimai.

„Turime suprasti, kad pas mus atsirado mokestis. Infliacinis mokestis yra visiems. Aišku, žmonėms, kurie turi tam tikrų santaupų, infliacija yra didžiulis galvos skausmas, kaip dabar daryti. Viena vertus, per karą reikėtų taupyti, bet kam taupyti tam, kad nuvertėtų pinigai“, – kalbėjo LLRI vadovė.

„Infliacinį mokestį svarbu bent jau pripažinti. Tuomet, tikiuosi, nebus siūloma didinti esamus mokesčius ir bus ieškoma tvarių antiinflacinių sprendimų“, – pridūrė E. Leontjeva.

Reaguodamas į kainų augimą Seimas priėmė PVM lengvatą centriniam šildymui

Praėjusį ketvirtadienį ypatingos skubos tvarka Seime priimtas Vyriausybės inicijuotas projektas dėl nulinio PVM tarifo taikymo centralizuotam šildymui ir karštam vandeniui.

„Įstatymo projekte siūloma laikinai iš valstybės biudžeto dengti PVM, apskaičiuotą už šilumos energiją ir karštą vandenį, 9 procentinių punktų PVM tarifo dydžiu (nuo 9 iki 0 procentų skirtumas)“, – rašoma dokumente, už kurį priėmimo metu balsavo 112 Seimo narių, niekas nebalsavo prieš, o susilaikė 9 parlamentarai.

Lengvata bus taikoma atgaline data, nuo šių metų sausio 1 d. iki balandžio 30 d. PVM mokėtojams, tiekiantiems šilumos energiją ir karštą vandenį, reikės patikslinti už praėjusius laikotarpius išrašytus apskaitos dokumentus.

Tuo metu finansų ministrė Gintarė Skaistė šią savaitę tvirtino, kad šalyje pritaikytos infliacijos padarinių švelninimo priemonės neatsilieka nuo kitose Europos Sąjungos šalyse pasirinktų sprendimų.

„Mes sekame, ką daro ir kitos valstybės. Lietuvos pritaikytas paketas yra nė kiek ne mažesnis negu kitų valstybių. Tiesiog jie yra skirtingi, dėl skirtingų aplinkybių“, – atsakydama į parlamentarų klausimus ketvirtadienį Seime tikino G. Skaistė.

Ji akcentavo, kad veiksmų reaguojant į augančias kainas Vyriausybė ėmėsi dar praėjusiais metais.

„Vyriausybė pateikė valstybės biudžeto projektą, kuriame numatyta per milijardą eurų žmonių pajamų didinimui. Žmonių pajamos turėjo augti sparčiau nei infliacija, jeigu ne karas Ukrainoje“, – pabrėžė politikė.

Finansų ministrė pažymėjo, kad pateikus pirmąjį energijos kainų amortizavimo paketą buvo atidėtas elektros rinkos liberalizavimo procesas, numatytas dujų brangimas buvo išdėstytas per 5 metus. Taip pat G. Skaistė atkreipė dėmesį, kad antrajame pakete buvo numatyta PVM lengvata centriniam šildymui, be to, pasiūlyta skirti papildomus 35 mln. eurų gyventojams įsigyjant saulės elektrines.

Politikė taip pat pažymėjo, kad kitą savaitę bus pristatytas Finansų ministerijos parengtas šalies ekonomikos raidos scenarijus, o Vyriausybė iš karto po to pristatys siūlomas papildomas infliacijos amortizavimo priemones. Priemonės, anot G. Skaistės, bus skirtos energijos kainoms sušvelninti ir gyventojų pajamoms didinti.

„Akivaizdu, kad infliacijos dedamosiose esminę dalį sudaro energijos ir maisto kainos. Todėl papildomos priemonės, kurios bus siūlomos, bus nukreiptos į energijos kainų augimo amortizavimą ir papildomas pajamas žmonėms, kad jie galėtų nusipirkti tai, kas būtina kiekvienos dienos vartojimui“, – Seime antradienį žurnalistams kalbėjo politikė, kartu patikindama, kad šiuo metu vertinamos opozicijos, verslo atstovų ir kitos pasiūlytos antiinfliacinės priemonės.

Lietuvos bankas šiemet prognozuoja dviženklę metinę infliaciją

Kaip pažymėjo G. Skaistė, Finansų ministerijos ekonomikos raidos ir infliacijos prognozės iš esmės bus panašios į šią savaitę pateiktus Lietuvos banko scenarijus. Šalies centrinis bankas antradienį paskelbė šalies ekonomikos raidos prognozes, kuriose numatoma, kad vidutinė metinė infliacija šiemet turėtų siekti 10,5–11,1 proc., o jau kitais metais vos 2,7–3 proc. Eltos kalbinti ekonomistai sutinka, kad toks metinės infliacijos mažėjimas kitais metais yra realus pirmiausiai dėl vadinamojo bazės efekto, kadangi kainų pokytis bus skaičiuojamas nuo žymiai didesnės šių metų kainų ribos.

Pagal konvencinį scenarijų, parengtą remiantis kovo 1 d. turėta informacija, numatoma, kad Lietuvos BVP šiemet augs 2,7, o infliacija sudarys 10,5 proc. Šoko scenarijaus atveju, kuris pagrįstas prielaidomis ir finansų rinkų informacija iki kovo 17 d., šalies BVP šiemet didės 0,4, o infliacija sudarys 11,1 proc. Didesnio šoko scenarijaus atveju numatomi hipotetiniai papildomi šokai ekonomikai, dėl kurių 2022 m. BVP sumažėtų 1,2, o infliacija sudarytų 11,5 proc. Šių dviejų scenarijų atveju aptariama tik dviejų pagrindinių makroekonominių rodiklių – BVP ir infliacijos – raida.

Tuo metu vasario mėnesio metinė infliacija Lietuvoje sudarė 14,2 proc.

ECB palūkanų normų didinimo nesiėmė, tačiau „atsirišo“ rankas pinigų politikos pokyčiams

Tuo tarpu ECB, euro zonai ruošiantis Rusijos pradėto karo prieš Ukrainą ir aukštos infliacijos padariniams, kovo viduryje nekeitė rekordiškai mažų palūkanų normų ir pažadėjo lanksčiai užbaigti savo pandeminę obligacijų supirkimo programą.

Kaip ir prognozuota, ECB nepadidino 0 proc. lygios pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų normos, 0,25 proc. siekiančios ribinio skolinimosi galimybės palūkanų normos ir -0,5 proc. sudarančios indėlių palūkanų normos.

Tačiau akcentuojama, kad valdančioji taryba yra pasirengusi atitinkamai koreguoti visas savo priemones, jog vidutiniu laikotarpiu infliacija įsitvirtintų ties siekiamu 2 proc. lygiu.

Kaip aiškino ECB valdančiosios tarybos narys ir Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus, apie bazinių palūkanų normų didinimą euro zonos pinigų politikos formuotojai šiuo metu net nesvarsto, tačiau sprendimas atverti galimybę turto pirkimo programą (TPP) nutraukti anksčiau nei planuota iš esmės reiškia, kad buvo sudarytos sąlygos priimti lankstesnius monetarinės politikos sprendimus, reaguojant į ekonominę situaciją.

„Euro sistemos pinigų politikos sprendimas šitomis didelio netikrumo sąlygomis pirmiausiai atidarantis duris įvairioms pinigų politikos opcijoms“, – pirmadienį žurnalistams kalbėjo G. Šimkus.

„Aš į tai žiūriu, kaip į rankų atsirišimą, kad euro sistema galėtų veikti plačiau“, – pridūrė jis.

Remiantis naujausiu ECB valdančiosios tarybos sprendimu, balandį grynieji turto pirkimai bus vykdomi už 40 mlrd. eurų per mėnesį, gegužę – už 30 mlrd. eurų per mėnesį sumą, nors anksčiau planuota pirkimus už šią sumą vykdyti visą trečią ketvirtį, o birželį – už 20 mlrd. eurų per mėnesį sumą, nors anksčiau tokio dydžio pirkimai planuoti vykdyti tik nuo spalio.

Nors Lietuvos banko vadovas pažymi, kad nėra konkrečios datos, kada bus imtasi palūkanų normų didinimo, sprendimai tiek dėl skolinimosi galimybių, tiek dėl turto pirkimo programos ateities priklausys nuo konkrečių ekonominių prognozių bei infliacijos rodiklių.

Kitas ECB valdančiosios tarybos posėdis numatomas balandžio viduryje.