Vakarai golą prasileido, per klyną. Ir net įtarimų yra, kad sutartos rungtynės.
Vova - triumfatorius, darbotvarkę jis diktuoja, milžiniško mastelio Vakarų pralaimėjimas.
Mūšio, ne karo, bet vis vien nemalonu, nes čia ideologijos fiasko, ne kokių konkrečių veiksmų netikslumai.
Kremlius realizavo savo interesus, kaip moka, kaip išmano, tokiom priemonėm ir resursais, kuriuos turi. Iš esmės - vienu "atominiu mygtuku", primityviu šantažu.
Visai jų nesmerkiu, nes nuo to smerkimo niekas nesikeičia, nusivylęs, kad vakaruose lyderių neatsirado.
Gal teisus tas Xuilo, kad taip paniekinamai į prasikorumpavusius vakarus žiūri?
O dabar, kai Vova savo pasiekė, mus šokdins ir šantažuos – kartu su latviais, estais, lenkais, bulgarais, čekais, slovakais, vengrais, rumunais.
Nei puls, nei ką, bet palaikys įtampą, kaip buvo su moldavais, gruzinais ir ukrainiečiais, ir tą įtampą palaikinės tol, kol senieji vakarai de facto sutiks su visos tos govėdos finliandizacija, t.y. pripažinimu rusų įtakos zonų.
Visose tose šalyse anksčiau ar vėliau atsiras pakankamai reikšmingų politinių jėgų, kurios tą finliandizacijos idėją iškels, kaip vėliavą.
Nes to norės dauguma tų šalių piliečių – pavargusių nuo amžinos įtampos, karo ir mirties baimės.
Visų pirma - sofiniai, pėdkelniniai, kurie šiandien garsiausiai rėkauja. Tave palieka ramybėje, gyveni sau toliau sočiai, bet nei kokiais reikalais pas juos kieme domiesi, nei burbi, nei kokių savų minčių turi dėl jų vykdomos politikos.
Suomiai gi “finliandizavosi” ne iš gero gyvenimo – okupacijos ir aneksijos grėsmė, daug aukų sudėta, mirti niekas nenori.
Patyli, nesišakoji – tavęs neliečia.
Blogai, kad neatsirado tinkamų lyderių vakaruose, žiaurus pralaimėjimas mūsų, net kiek netikėtas tas banditėlio triumfas.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą