Gražinos skiltis

Panelė Konvalija su plona talija

Žinoma, per metus karantinų visi pastebėjome, kokia svarbia asaba tapo kurjeriai. Pradedant visokiomis „Barboromis“, baigiant kilimų dulkintojais. Atvaro kurjeris su išdulkintu kilimu, užsimeta ant peties ir blūdija po visą mikrorajoną, ieškodamas namo su tokiu ar kitokiu numeriu. Neranda. Prasideda aiškintuvės telefonu. Pasirodo, tas namo numeris - trejų metukų vaiko špygos dydžio. Arba to numerio ir išvis nėra. Dar įdomiau: kai jau kurjeris išsiaiškina, kuris tas namas be numerio, ir per visokias pinkodines sklendes įsliūkina į reikiamą laiptinę, prasideda buto numerio ieškynės. Tikras galvosūkis, į kurias belstis, nes numerių nėra. „Nors kreida užsirašytų“, - vos neraudodamas guodėsi išdulkintų kilimų išvežiotojas ir išnešiotojas. Klajojančių muzikantų ir artistų trupė, turėjusi suvaidinti ir sudainuoti spektakliuką „Panelė Konvalija su plona talija“ kažkokiai panytėlei, švenčiančiai 20-ąjį gimtadienį, nuvariusi į kotedžų kvartalą, reikiamo numerio irgi neaptiko. Kadangi spektakliukas turėjo vykti kotedžo kieme, o tai panytėlei turėjo būti didelė staigmena, tai, pabūrę pirštais, sulindo į vieno kotedžo kiemą ir priešais terasą pradėjo savo vaidinimą su būgnais, dainomis ir eilėmis. Į terasą išlindo visai ne panytėlė su plona talija, o tikra ir panytėlės, ir talijos priešingybė. Bosu pradėjo ant artistų šaukti, kad šie jos anūkus išbudino. Tą tikrąją panytėlę vis dėlto trupė per dideles pastangas surado. Bet spektakliukas „Panelė Konvalija su plona talija“ jau nebebuvo jokia staigmena. Ir dėl tokio, atrodytų, mažmožio - namo numerio. „Pasistatyti pilis žmonėms lėšų pakanka, o štai numeriui pasikabinti jų tarsi ir pritrūksta“, - nepraradęs humoro jausmo istoriją paporino teatriuko vadovas. Prajuokino ir gėlių kompozicijų įteikėjas, su būstų nesutvarkytais numeracijos reikalais nuolat susiduriantis: „Daugiabutyje su keliais įėjimais butų numeriai nenurodyti. Vaikštau, spėlioju, į kurį čia įsmukti. Į vieną pavyko. Bet adresatė - ne ta. Vėl išeinu į kiemą ir po langais pradedu klykauti: “Ponia Rože, ponia Rože, pasirodykit, jums puokštė rožių nuostabių.„ Kaip kokiame teatre lenda galvos pro langus. Atsiliepia ir ponia Rožė. Misiją sėkmingai atlikau“, - pasakojo ponas, labai susirūpinęs kurjerių dalia. Gal susirūpinkim ir mes - apsižiūrėkime namų ir butų numerius. Karantinai gal kada nors ir baigsis, bet kurjeriai, gali būti, į mūsų gyvenimus žirglios ir ateityje.