R. Fico iškart pareiškė, kad savo šalies karių į Ukrainą tikrai nesiųs.
Prie jo su griežtu NE prisijungė Čekija, Vengrija, Lenkija, Švedija, Graikija, Suomija, Vokietija.
NATO gen. Sekretorius taip pat patvirtino: NATO šalys neturi planų siųsti savo karius į Ukrainą.
https://www.military.com/.../natos-chief-says-alliance...
O štai Prancūzijos prezidentas E. Macronas leptelėjo, kad tokios galimybės neatmeta.
Kaip rašo leidinys Le Figaro, dėl šio leptelėjimo E. Macronas sulaukė didžiulės kritikos iš įvairių Prancūzijos politikų. Opozicijos atstovė M. Le Pen rėžė, kad „prezidentas žaidžia mūsų vaikų gyvybėmis“.
https://www.lefigaro.fr/.../guerre-en-ukraine-emmanuel...
O štai mūsų A. Anušauskas sako, kad Lietuva karius į Ukrainą siųsti galėtų, tik jie nedalyvautų kariniuose veiksmuose, o apmokytų ukrainiečių karius (Putinas gi turėtų pats susiprasti, kad Lietuva konflikte nedalyvauja?)
Ir spėkite iš trijų kartų, ar kas nors iš mūsų politikierių sugebės A. Anušauskui pasakyti „stop“?
Na, kad kažkuris sugebėtų, reiktų, kad Lietuvos Seime būtų opozicija.
Bet gi jos nėra...
O jeigu formaliai kažkokia ir yra, tai tūno kažkur pasislėpusi po pernykščiais lapais ir dūsauja: „dzin tos mūsų žmonių gyvybės, kad tik, neduokdie, neužsitraukus kokios nors ant Ohmano bambos kabančios pandos nemalonės“
O kol situacija tokia, tai taip ir liksime tuo herojumi iš seno sovietinio filmo „Šuriko nuotykiai“:
„Kto na cementnyj zavod?
Ja....
Kto na miaso kombinat?
Ja....
Mes visur: kur reikia ir kur nereikia.
Ir už bet kokį kipšą.
Pirmą kartą šis įrašas paskelbtas jo autoriaus asmeninėje Facebook paskyroje.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą