Karybos ekspertai Aurimas Navys ir Mindaugas Sėjūnas: Kaip sunaikinti naująjį Europos Hitlerį?

Strateginės aplinkybės

Europos lyderio raumenis mėgina demonstruoti Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas.

Jis darsyk patvirtino, kad neatmeta savo šalies karių siuntimo į Ukrainą galimybės. Jautriai reagavusius ir tokios iniciatyvos išsigandusius kolegas, Makronas išvadino “bailiais”, kas labai įžeidė Olafą Šolcą.

Pasak Prancūzijos vadovo, "tam tikru momentu" gali prireikti sausumos operacijos, kurioje dalyvautų Vakarų pajėgos Ukrainoje. “Prancūzijos stiprybė yra ta, kad mes galime tai padaryti”, - tikina šalies galva.

Prancūzijos prezidentas viešai įvertino ir Putino, kaip antrojo Hitlerio, nugalėjimo galimybes. Pasak E. Makrono, kol kas jis nėra pasirengęs antirusiškoms iniciatyvoms ir antrojo fronto atidarymui.

"Neturiu jokio naivumo Kremliaus režimo atžvilgiu, nors nelabai mėgstu istorines paraleles, nes kiekvieną kartą yra ypatingas kontekstas.

Tačiau aš visiškai neklystu analizuodamas Kremliaus režimą", - išsivyniojo iš tiesmuko žurnalistų klausimo Makronas. Jis pabrėžė, kad neis eskalacijos keliu, tačiau reaguos į situaciją taip, kaip elgsis Rusija.

Panašu, jog Paryžius kol kas yra pasirengęs dislokuoti savo karius Ukrainoje tik teoriniame lygmenyje. Popieriuje.

Tuo tarpu testuojama kitų Vakarų lyderių bei Kremliaus reakcija. Geriau negu nieko, nes mintis, pasitaiko, ima ir virsta kūnu,

Kol laukiame stebuklo, Europoje siautėja naujasis Hitleris. Skirtumas nuo istorinio tas, kad šiandieninis Hitleris gali būti sutriuškintas per kelias dienas, tačiau to greitai nebus. Dabar, kaip iki Antrojo pasaulinio karo, “Hitleris” eis pirmyn tiek, kiek jam bus leista.

Rusijos Hitleris, kaip ir Trečiojo reicho Hitleris neturi ribų. Europa ir JAV imsis aktyvių veiksmų tik tuomet, kai rusų bombos ims kristi ant Europos sostinių gyventojų galvų.

Kremlius tą supranta, todėl darys viską, kad Europai gresiantis pavojus jos egzistencijai būtų suvoktas kuo vėliau.

Kai driskiai viską siaubdami, degindami, griaudami, žudydami ir prievartaudami įsiverš į Berlyną, tik tuomet bus atidarytas ir antras, ir trečias frontas, paskelbtas Lendlizas, suteikti ginklai sąjungininkams, tiek kiek reikės.

Tiek, kiek anuomet reikėjo sovietams, kad sustabdytų hitlerinę Vokietiją, keliančią chaosą visame pasaulyje.

Tada neriboto JAV tiekiamo kiekio karinės technikos, įrangos, amunicijos, maisto pergalei nepakako ir teko atidaryti antrąjį frontą.

Tačiau kol kas šiandienio karo “antrasis frontas” vyksta liežuviais.

Ukraina, po dviejų plataus masto karo metų iš esmės yra remiama pareiškimais ir pažadais, tiek, kiek gali jų sugalvoti ir pritarškėti Vakarų šalių lyderiai.

Ginklai ukrainiečiams, vakarų šalių karių dislokavimas Ukrainos žemėje, smūgiai driskiams okupuotose teritorijose ir karinėse bazėse, iš kurių vykdomi karo nusikaltimai, - visa tai jau turėjo būti įvykdyta prieš dvejus metus. O gal ir prieš dešimt.

Vakarų žiniasklaida skelbia, jog Šė Korėja siekia karo, nors ir kaip beprotiškai tai gali atrodyti. Kimas atsisakė gerinti savo šalies-kalėjimo ir JAV santykius, ėmė dažniau važinėti Maskvon ir laukia nurodymo iš Pekino aštresniems veiksmams.

Analitikai mano, kad spaudimas Šė Korėjai dėl branduolinio nusiginklavimo nepavyko, todėl Pchenjanas grasina JAV 50 kovinių galvučių, raketomis, kurios teoriškai galėtų pasiekti taikinius Jungtinėse Valstijose.

Kol Vakarai tūpčioja, blogio ašies velnio išperos grasina branduoline žiema. Tačiau ne rubuilis Kimas, o Kremlius per jį siunčia bauginantį signalą Vakarams. Tai dar viena labai akivaizdi šantažo priemonė, skirta bailiams Berlyne ir Briuselyje.

Paradoksas, jog Vakarų bailių trepsėjimas ir beprasmis tarškėjimas liežuviais skatina blogio ašies išperas aktyvinti veiklą. Kol prieš Putiną ringe nestos priešininkas, galintis išdaužyti jo dantis, tol šis “Hitlerio” plagiatas ir toliau nebaudžiamas siautės pasaulyje, naikindamas tūkstančius gyvybių.

Reikšmingi postūmiai 

Praėjusią parą fronto linijoje įvyko 72 koviniai susirėmimai. Driskiai paleido 14 raketų, surengė 75 oro ir 95 apšaudymus iš salvinių raketų sistemų.

Teroristai atakavo Ukrainą, paleisdami 22 kovinius dronus, iš kurių 17 buvo numušta.

Ukrainos karinės oro pajėgos 6 kartus smogė į rusų gyvosios jėgos ir karinės technikos telkinius. Ukrainos raketinės pajėgos pataikė į 3 rusų okupantų koncentracijos vietas.

Putinas praranda Juodąją jūrą. Driskyno laivynas nebegali rengti pratybų, vykdyti manevrų, nes dabar Juodojoje jūroje nėra nė vieno rusų karinio laivo.

Tai vienas svarbiausių kompleksinių sprendinių, planuojant Krymo išvadavimą.

Legionas „Rusijos laisvė“ ir Sibiro batalionas tęsia atakas prieš Belgorodą. Srities gubernatorius V. Gladkovas teigia, jog apšaudymų metu vienas žmogus žuvo, 11 buvo sužeista. Mieste dvejoms dienoms uždaryti prekybos centrai ir mokyklos.

Trumpai 

Vakar Rusijoje vyko Putino „išrinkimo“ spektaklis. Kremliaus psichoperantams ir ežiukams rūke pavyko suklaidinti tūkstančius “rinkėjų”, kad pastarieji ateitų “protestuoti” prie rinkiminių apylinkių.

Ar suvokiate, koks vyko farsas, raginant palaikyti Aleksejaus Navalno akciją, protestuoti prieš Putino rinkimus, juose dalyvaujant?

Kremlius tuo iškart pasinaudojo. Dezinformacijos priemonės kaip mat paskelbė, jog rinkėjų aktyvumas 12 valandą siekė net 65 %. Rusijos centrinės rinkimų komisijos duomenimis, balsavimo apylinkių uždarymo metu rinkėjų aktyvumas siekė 73,3 %.

Už Putiną „balsavo“ 87 % rinkėjų.

Tai didžiausias Rusijos rinkėjų aktyvumas nuo Sovietų Sąjungos subyrėjimo laikų. Ar kas nors dar neaišku Kremliaus „opozicionieriams“ ir Lietuvos politikieriams, palaikiusiems šią FSB akciją?

Sveikiname visus klounus ir klapčiukus, uoliai talkinusius Putino „rinkimų“ spektaklyje.

Bepiločiai orlaiviai atakavo karinį dalinį kokioje tai Padniestrės respublikoje. Atakuota karinė technika, sraigtasparniai, kurie jau neveikia kelerius metus.

Neegzistuojančios Padniestrės driežažmogiai paskelbė, jog dronu buvo įvykdytas karinio dalinio užpuolimas, kilo gaisras ir sprogimas.

Dabar Maskvos vietininkai gali darsyk prašytis Rusijos paramos, kad būtų išgelbėti nuo "ekonominės blokados" ir "genocido".

Teigiama, jog Jungtinė Karalystė pataria Ukrainai susilaikyti nuo puolimų fronto linijoje, o tuo tarpu gintis.

Esą šiuo metu reikia sutelkti visą dėmesį į gynybos strategijos kūrimą. Britai mano, kad vertėtų sutelkti dėmesį į smūgius Krymui ir atakas Juodojoje jūroje.

"The Sunday Times" teigimu tokį patarimą, susitikę su Volodymyru Zelenskiu, jam davė Didžiosios Britanijos gynybos ministras Grantas Šapsas ir Didžiosios Britanijos kariuomenės vadas Tony Radakinas.

Praėjusių metų Ukrainos kontrpuolimo nesėkmė – kolektyvinė Vakarų ir Kijevo atsakomybė, kuomet buvo tikimasi neįmanomo.

Dar praėjusiais metais reikėjo rūpintis gynybiniais įtvirtinimas, o ne svajoti apie žygį į Krymą ir Maskvą.

Ukraina tęsia Rusijos naftos perdirbimo gamyklų atakas. Vakar smogta Krasnodaro krašto naftos perdirbimo gamyklai, užfiksuota "nedidelė" žala, vienas žmogus žuvo.

Po bepiločių orlaivių atakos Samaros regione liepsnojo dar viena naftos perdirbimo gamykla. Degė naftos perdirbimo gamykla ir prie Kubanės.

Skelbiama, jog nuo 2024 metų pradžios ukrainiečiai jau smogė ir padarė žalą mažiausiai 14 naftos perdirbimo gamyklų Rusijoje.

Lietuvoje

Esame ant pavojingos bedugnės krašto. Šis pavojus susijęs ne tiek su išorės, kiek su vidinėmis grėsmėmis.

Vidinės grėsmės – politinė tuštybė, rūpinimasis savo kailiu, vila, banko sąskaita, uoli tarnystė priešui, baimė netekti “uždirbto” politinio svorio.

Kolektyvinė valdžios elito būsena labai panaši į prieškario ministerių kabineto būklę, kuomet vieni nematė prasmės priešintis, kiti buvo nupirkti rusų, treti manė, kad kažkaip išsaugos savo padėtį, atėjus naujai tvarkai.

Mes neteigiame, kad valstybės galvos pasirengusios atkelti priešui vartus. Jokiu būdu. Tiesiog pernelyg giliai panirta į antraeiles, asmeninio pobūdžio problemėles, kurios istorijos kontekste yra lygios nuliui.

Iš kitos pusės, nesvarbu dėl kokių priežasčių, kvailumo ar bendradarbiavimo siekiant asmeninių tikslų, ant išdavystės ribos balansuojantys turi būti įvardinti, ypač, besiveržiantys į reikšmingus valstybės postus rinkimuose netolimoje ateityje.

Ir nors padėtis labai rimta, Seime ir Vyriausybėje matome aiškiai pozityvių iniciatyvų, labai sveikos nuovokos požymių.

Norėtume tikėti, kad išvalius kenkėjišką, išdavikišką šiukšlyną, valstybės vežimas pajudės pirmyn.

Jei nepanirsime į rinkiminius populistinius debatus, kas ką “sakė – pasakė”, o imsime nedelsdami stiprinti valstybės saugumą bei jos gynybą nuo viduje ir išorėje veikiančių priešų – laiką dar galime pasivyti.