Karybos ekspertai Aurimas Navys ir Mindaugas Sėjūnas: Kas skatina Rusijos agresiją?

Strateginės aplinkybės 

Netikėtai paskelbta, jog 2022 m. JAV ruošėsi Rusijos branduolinei atakai prieš Ukriną. CNN teigimu, Džo Baideno administracija buvo susirūpinusi, kad Rusija gali panaudoti branduolinius ginklus, atsiradus nenumatytoms aplinkybėms.

Kas svarbiausia, šiai galimai atakai buvo ruošiamasi ne tik teoriniame lygmenyje.

Buvo parengti veiksmų planai, kaip reaguotų JAV, jei rusai ketintų įvykdyti branduolinę ataką.

Teigiama, esą Maskva branduoliniu smūgiu ketino atgrasyti Vakarus nuo pagalbos Ukrainai ir nuo galimų veiksmų prieš Rusiją.

Tuo pačiu pažymima, jog JAV niekuomet negavo žvalgybos duomenų apie kokius nors konkrečius Rusijos veiksmus mobilizuoti strategines pajėgas ir ketinimus tai įvykdyti.

Ką visa tai rodo? Tai demonstruoja, kad visiškai pasiteisino Kremliaus pradėta branduolinio teroro politika, spaudžiant Vakarus atsisakyti paramos Ukrainai.

Todėl žodinis maskatavimas branduoliniais liežuviais Vakarų kryptimi iš Maskvos skries dar ne kartą.

Juokingiausia tai, jog panašu, kad po invazijos į Ukrainą pats Putinas buvo iš tiesų gerokai prikrovęs į kelnes, nes dingo iš Kremliaus, užsidarė bunkeryje Uralo kalnuose ir pasauliui nesirodė keletą mėnesių.

Fiureris tikėjosi aštrios ir triuškinančios Vakarų reakcijos. Galbūt, net grasinimų smūgiais į Juodosios jūros laivyną ar karinius objektus ne tik okupuotose teritorijose, bet ir pačioje Muskovijoje.

Tačiau kuomet Putino gauja išvydo Vakarų lyderius linkstančiais keliais ir drėkstančiais delniukais, Maskva suprato, kad žaidimas tik prasideda. Ir jį būtina tęsti.

Šia proga negalime nepriminti Žirinovskio lojimo Rusijos Dūmoje prieš invaziją. Kremliaus ruporas tada visus ragino drąsiai pulti Ukrainą ir Vakarus, nes geresnės progos Rusija neturės.

Ir iš tiesų, Volfovičius buvo teisus – niekuomet Vakarai nebuvo tokie silpni ir pasimetę. Psichologiškai.

Be abejo, Kremliaus strategai turėjo parengę gerą, blogą ir labiausiai tikėtiną scenarijų bei po keletą jų variantų.

Buvo pasirengta ir karo veiksmų nutraukimui, ir šalies pastatymui ant karo bėgių linijos.

Būtent todėl Kremlius visais būdais stengėsi klaidinti, kirštinti, mulkinti, vedžioti Vakarų valstybių sprendimų priėmėjus rūke, kad pastarieji manytų, kad karas jau tuoj baigsis, o Rusija sustos. Ir Kremliui tai pavyko.

Pavyko dėka iškreipto vakarietiškose smegenyse instaliuoto rusiškosios realybės matymo, kuomet atrodo, kad Rusijai karas neapsimoka, šalis nenori tiek daug mirčių, tuoj ateis Putino galas, bus perversmas, žmonės sukils. Ši strategija Kremliui pavyko.

Po invazijos pradžios skelbę, jog sunaikintas didysis Ukrainą atakavusių 100 000 karių ir technikos potencialas, Vakarai atsiduso ir paniro į ilgas diskusijas ir planavimus.

Vietoje to, kad pilnu tempu paleistų sunkiųjų ginklų, artilerijos sviedinių ir kitos amunicijos gamybą, Europos politikai iki šiol tik planuoja ketinti.

Kitaip tariant, Rusija ne tik atakavo, bet ir rengė galingus gynybinius įtvirtinimus, atnaujino ir paleido karinės pramonės linijas, o Vakarai kontratakavo pažadais ir šūkių purslais.

Rusų taktika virto ginklais, o Vakarų lyderių žodžiai žlugusiomis viltimis ir bloga padėtimi fronte.

Na ir sakykite dabar, kaip Rusijai neišnaudoti tokios palankios progos?

Matydamas tokią Vakarų stagnaciją ir neryžtingumą, Kremlius perorientavo ekonomiką, mobilizavo karius ir šiuo metu turi didesnį karinį potencialą, nei iki plataus masto invazijos.

Maža to, keli šimtai tūkstančių driskių karių fronto linijoje nebėra paprasta patrankų mėsa, o kovose užgrūdinti skerdikai.

Ir šis ordos judėjimas bei didėjimas nesiliaus. Rusų apetitą skatina ir žadina NATO šalių, visų pirma, JAV ir kitų sąjungininkų neveiklumas.

Kuo mažiau Vakarai bus vieningi, kuo daugiau atskiros ES, NATO šalys trypčios, pirsčios, drebės ir nieko nedarys, tuo intensyviau puls orda. Tai neišvengiama.

Tą būtina visiems mums suvokti, ypač vokiečiams, britams ir prancūzams.

Pasaulį matyti reikia per rusiškąją suvokimo matricą, o ne per jautienos steiką ir banko sąskaitą.

O vaizdas per ją pernelyg aiškus: orda žygiuos tiek, kiek jai bus leista. Rusijos sienos baigsis ten, kur kolektyvinis Putinas gaus nokdauną į snukį.

Todėl darsyk kartojame tai, ką sakėme karo pradžioje – be tiesioginio Vakarų įsikišimo, karo sustabdyti neįmanoma.

Reikšmingi postūmiai 

Pranešama, jog stringa rusų puolimas Avdijivkos kryptimi.

Mūsų šaltinių teigimu, priešas iki šiol atskiruose ruožuose judėjo po keletą kilometrų į priekį per parą. Ukrainiečiai negalėjo sėkmingai gintis, nes neturėjo įsirengę tinkamų gynybinių įtvirtinimų.

Vietovėje iš esmės permatomos stepės ir viena kita gyvenvietė. Ukrainiečiai stabdė rusus, įsitvirtinę sugriautuose pastatuose ir iš laikinų bunkerių.

Tačiau sėkmingai puolę rusai susidūrė su ta pačia problema. Jie neturi priedangos.

Puldami tampa lengvais taikiniais; be to greitesnis žygiavimas pirmyn apsunkiną logistinį tiekimą.

Manome, kad driskiai šiuo metu nemėgins įsitvirtinti, o tiesiog lauks pastiprinimo ir toliau veršis pirmyn. Logiška būtų dabar smogti rusams ir juos nublokšti atgal. Tik nėra kuo.

Ukrainiečiai šiuo metu skubiai rengia gynybinius įtvirtinimus toliau į vakarus šalies gilumoje. Tai rodo, kad Kijevas ruošiasi ir blogam karo eigos scenarijui. Tačiau ne blogiausiam.

Per praėjusią parą fronto linijoje įvyko 73 koviniai susirėmimai. Rusai surengė 5 raketų atakas, 95 oro smūgius, įvykdė 136 apšaudymus iš reaktyvinių ugnies sistemų.

Naktį okupantai puolė Ukrainą panaudodami 22 "šachedus". Ukrainos priešlėktuvinės gynybos pajėgos sunaikino 20 skraidyklių.

Gynybos pajėgų aviacija smogė 8 driskių ir ginklų sankaupos rajonams.

Orda koncentruoja puolimą ties Časiv Jaru. Ukrainiečiai čia siaurame ruože yra sutelkę 5 brigadas, driskiai gi įsirengė placdarmą ties Chromove, kur bent dvi šturmo desanto brigados ruošiasi iškeliauti pas Kobzoną.

Trumpai 

Didžiosios Britanijos užsienio reikalų sekretorius Deividas Kameronas pareiškė, jog jo šalis pasirengusi padėti Vokietijai išspręsti problemą dėl sparnuotųjų raketų „Taurus“ tiekimo Ukrainai.

Daroma prielaida, kad Vokietija perduos „Taurus“ britams, o pastarieji ukrainiečiams atsiųs sparnuotąsias raketas „Storm Shadow“.

Tuo tarpu vokiečių kancleris Olafas Šolcas užsispyrusiai nepritaria sparnuotųjų raketų „Taurus“ pristatymui į Ukrainą. Šolcas baiminasi, kad raketos gali būti paleistos į taikinius Rusijos viduje ir kad Vokietija gali būti įtraukta į karą.

Rusija jau seniai Vokietijai paskelbė karą. Tačiau, kol Berlyno žiedu nerieda driskių kledarai, kancleris mano, kad kariauti neverta. Šolcas netiesiogiai pritaria Ukrainos okupacijai.

O gal gi Putinui Ukrainos pakaks, negali naktimis užmigti apie tai mąstydamas didžiausios Europos ekonomikos vadas.

Ne, tikrai nepakaks.

Pentagonas „netikėtai“ paskelbė, jog nėra jokių ateivių ar nežemiškos civilizacijos buvimo žemėje įrodymų. Gynybos departamento Visų sričių anomalijų sprendimo biuro ataskaitoje buvo pateikti JAV vyriausybės tyrimai dėl NSO stebėjimų nuo 1945 m. „Visos tyrimo pastangos visais klasifikavimo lygiais padarė išvadą, kad dauguma pastebėjimų buvo įprasti objektai ir reiškiniai bei klaidingo atpažinimo rezultatas“, – sakoma ataskaitoje.

Šis tyrimas buvo atliktas po to, kai JAV valdžios institucijos gavo daugybę pranešimų apie NSO, o vienas į pensiją išėjęs oro pajėgų žvalgybos pareigūnas teigė Kongresui, kad JAV vyriausybė informaciją apie ufonautų vizitacijas žemėje slepia.

Koks beprasmis pareiškimas. Dabar dar daugiau žmonių manys, jog o JAV valdžia slepia ufonautus ir skraidančias lėkštes slaptose bazėse ir laboratorijose.

Nėra šioje žemėje jėgos, kuri priverstų žmogų manyti kitaip, nes jis yra įsitikinęs.

Nėra išminties, galinčios pakeisti žmogaus įsitikinimus, ypač jei jis taip nori manyti.

Prie Gazos krantų JAV planuoja atidaryti uostą humanitarinei pagalbai. Tokiu atveju, Izraeliui esą tektų atidaryti visas uždarytas ruožo sienas.

Pranešama, jog Gazoje mirė dar trys vaikai dėl netinkamos mitybos ir dehidratacijos. Džo Baidenas norėjo, kad iki Ramadano, kuris prasideda šiandien, būtų pasiektas ugnies nutraukimas.

Lietuvoje

Kas bus? Bus karas ar nebus? Puls ar nepuls? Jei puls – tai kaip puls? Kada puls? Ir tiems, kas įsitikinęs, kad puls, neįrodysi, kad nepuls.

Todėl vienas kasa apkasą sodyboj, kitas reikalauja daugiau kulipkų, trečias dronų, ketvirtas tankų ir raketų. Visi kariausime visaip, tik nežinia kaip.

O dar kiti iš viso nieko nedaro, sau linksmai švilpiniuoja – tiki slaptais NATO planais, kurie mus nuo visko apgins.

Tiesą sakant, mums reikėtų labai aiškios, vieningos, inovatyvios gynybos koncepcijos, kuri būtų nuolat vystoma Lietuvoje, o Vakarai ją matytų kaip pavyzdį.

Pasimetę prancūzai ir vokiečiai „ruošiasi karui“, tačiau sunkiai gali įsivaizduoti, kokiam.

Daug oro virpinimo, kalbų, šokių aplink stalus ir trydos apie nieką.

Panašu, jog tiesiog kai kuriose struktūrose, kuriose, deja, priimami svarbūs sprendimai, įsitaisė žmonės, kurie labai gerai žino, kaip parašyti gražų meniu su įmantriais patiekalų pavadinimais, bet neturi jokio supratimo, kaip tuos patiekalus gaminti.

Būtent todėl Europos planai apie ginklavimąsi, ginklų tiekimą Ukrainai daugumoje atvejų tėra šūviai žodžiais į dangų.

Šiandieniniame geopolitiniame kontekste mums reikia lyderių, kurie gebėtų ne tik manyti, planuoti popieriuje, gražiai pasisakyti, bet veikti. Veikti proaktyviai. Užbėgant priešui už akių.

Jei priešas matytų, jog Europa, NATO, JAV užsuko ginklų gamybą milžinišku tempu, o jų tiekimas Kijevui liejasi nenutrūkstamu srautu, Kremlius būtų priverstas koreguoti savo karines ambicijas ir ieškotų būdų tartis ir darytų nuolaidas.

Jei Lietuvos lyderiai ne tik kalbėtų, bet įgalintų atsakingas institucijas veikti proaktyviai, demonstruojant, jog mes esame pasirengę visoms įmanomoms atakoms ir provokacijoms, visi diversijų ir hibridinių atakų planai būtų keičiami.

Tik toks veikimo būdas yra vienintelis kelias į tikrą atgrasymą ir taiką.

Tabaluojančiu liežuviu ir ppt skaidrėmis su priešu nepakovosime. Žodžiai turi virsti geležimi, betonu ir kariauti mokančiu gynėju.