Karybos ekspertai Aurimas Navys ir Mindaugas Sėjūnas: Ukrainos smūgiai Kremliui į paširdžius

Strateginės aplinkybės

Ukraina su niekuo nederins smūgių į Rusijos teritoriją, pareiškė šalies Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas.

“Jei šiandien pasiekėme Riazanę, tai dar toli nuo mūsų rekordo. Patikėkite, tai tęsis ir mes nesustosime.

Be to, su niekuo nesitarsime, kokius taikinius sieksime Rusijos Federacijoje.Karinis-pramoninis kompleksas, kuris maitina Rusijos kariuomenę – visa tai bus sunaikinta“, skelbia O. Danilovas.

Tai yra tiesus kelias į pergalę. Smūgiai Rusijai į teroristinės irštvos objektus stabdo Putino chuntą ir priverčia ją gintis, perkeliant dėmesį nuo kaimynų į savo degančios subinės gelbėjimą.

Jei Vakarai tai būtų sugebėję suvokti 2014-aisiais, ar bent jau Rusijos invazijos pradžioje, pasaulis būtų apsaugotas nuo šimtų tūkstančių mirčių.

Tai kol kas dar ne vėlu.

Jei Vakarų lyderiai, tokie, kaip Olafas Šolcas, ir toliau bijos smogti Kremliui į dantis ukrainiečių rankomis, šio karo kaina gali būti milijonai gyvybių.

Oficialiai patvirtinta, kad sėkmingai atakuotos svarbiausios Rusijos naftos perdirbimo įmonės. Dviejų dienų bėgyje sustabdytas trijų naftos perdirbimo gamyklų, kurios sudaro apie 12% teroristinės ordos naftos perdirbimo pajėgumų, darbas.

Ukraina paleido bepiločius orlaivius į naftos perdirbimo gamyklas Riazanėje, Kstove ir Kirišyje (Peterburgo sritis).

Smogta oro uostui ir kariniam aerodromui Voronežo srityje.

Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas teigia, jog planuoja siųsti savo šalies karius į Ukrainą šių metų vasaros pradžioje. Išsilaipinimą ketinama pradėti Odesoje. Makronas įsitikinęs, kad susitarti dėl taikos su Rusijos Federacija nepavyks, todėl mano, kad karinei pergalei Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms reikia paramos.

Prancūzijos spauda pažymi, jog nepaisant to, kad Emanuelio Makrono pareiškimas apie karių išsiuntimą į Ukrainą sukrėtė daugelį Europos vadovų, Paryžius tuo nesistebi. Skelbiama, jog Prancūzijos karių siuntimo į Ukrainą idėja buvo iškelta dar praėjusį rugsėjį Prancūzijos gynybos tarybos posėdyje.

Netikėtai tikėtas Paryžiaus ėjimas.

Gal iš šalies ir atrodo, kad prancūzai yra socialistai, o jų lyderis – kompulsyvus skambinėtojas į Kremlių beigi politinis dabita, tačiau tai gali būti užmaskuotų prezidentinių Makrono politinių ėjimų širma.

Prancūzai visuomet turėjo imperinių ambicijų ir ketinimų valdyti ne tik „Eliziejaus laukus“.

Napoleono provaikaičiai suvokia Rusijos gilumą, geopolitinių ėjimų svarbą, todėl ne kartą ir ne du mėgino kištis į svarbius geopolitinius procesus Rusijoje.

Reikšmingi postūmiai 

Praėjusią parą fronte įvyko 76 koviniai susirėmimai.

Rusai į Ukrainos teritoriją paleido 16 raketų, surengė 130 oro smūgių ir 65 atakas iš salvinių raketų sistemų. Ir vėl nužudyti taikūs civiliai gyventojai.

Rusiškieji okupantai puolė Ukrainą ir 27 bepiločiais orlaiviais. Ukrainos priešlėktuvinės gynybos pajėgos ir priemonės sunaikino visas priešo skraidykles.

Ukrainos kariai tęsia aktyvius veiksmus, siekdami okupacinėms pajėgoms padaryti kuo daugiau nuostolių. Stabilizuojama padėtis visoje fronto linijoje.

Ukrainos karinės oro pajėgos smogė 4 driskių susitelkimo vietoms.

Trumpai 

Lietuvos premjerė Ingrida Šimonytė Berlyne susitiko su Vokietijos kancleriu Olafu Šolcu po įstatymų leidėjų balsavimo prieš ilgojo nuotolio raketų „Taurus“ tiekimą Ukrainai.

Po susitikimo, Šimonytė kritikavo Ukrainos sąjungininkus už tai, kad pastarieji primetė „savarankiškas raudonąsias linijas“.

„Mūsų problema yra ta, kad mes esame labai nuspėjami Rusijai ir Putinui, nes nuolat jiems sakome, ko nesiruošiame daryti, ir primetame sau raudonas linijas, bet Putinas neturi jokių raudonų linijų“, – sakė I. Šimonytė.

Ši Šimonytės kalba – tikro lyderio vertas pareiškimas.

Be to, tai yra labai teisingas pastebėjimas ir Vakarų valstybių vadovų papurtymas.

Lietuvos premjerė be kita ko pareiškė, jog Vokietija daro labai daug plėtodama Europos saugumą ir pasveikino neseniai priimtą sprendimą nuolat Lietuvoje dislokuoti 4 000 Bundesvero karių.

Žinoma, Lietuvos premjerė, kalbėdama apie vokiečių brigadą yra visiškai teisi. Politiškai. Mes gi leisime sau pajuokauti.

Kadangi žinome, kaip kariauja rusų galvažudžiai Ukrainoje, manome, kad niekas kitas neprisidėtų prie mūsų šalies saugumo taip gerai, kaip batalionas mūšiuose užgrūdintų ukrainiečių.

Rusijos fiureris Putinas pareiškė, kad kosmoso projektai, įskaitant branduolinio bloko įrengimą kosmose, yra prioritetiniai ir turi gauti tinkamą finansavimą.

Jei kas pamiršo, tai priminsime, kad dar visai neseniai vladyka buvo pareiškęs, jog Rusija neketina vystyti branduolinės programos kosmose.

Dabar jau užgiedojo priešingai.

Tuo viskas pasakyta. Rusijos failas turi būti uždarytas visiems laikams.

Paryžiaus merė A. Hidalgo nenori savo mieste matyti Baltarusijos ir Rusijos sportininkų.

„Nors šis sprendimas nepriklauso mano kompetencijai, man asmeniškai labiau patiktų, kad Rusijos sportininkai čia neatvyktų.

Putiną laikau diktatoriumi, keliančiu grėsmę visai Europai ir kariaujančiu prieš Ukrainą, atimant iš jos teisę egzistuoti, kaip tautai.

Net jei jie (rusai, baltarusiai) bus po neutralia vėliava. Gerai žinome, kokią didelę svarbą Putinas suteikia rusams, kaip sportininkams“, – sakė Hidalgo.

Rusijos išvadavimas iš Putino režimo gali vykti etapais - „gabalas po gabalo“, pradedant, pavyzdžiui, nuo Kursko srities, pareiškė Rusijos laisvės legiono savanoris Aleksejus Baranovskis.

Jis pažymėjo, kad šiandieninis režimas Rusijoje turi būti laikomas okupaciniu, nes Putinas uzurpavo valstybės valdžią, o 2020 metais įvykdė konstitucinį perversmą, įformindamas visą gyvenimą trunkantį buvimą „soste“.

Kovotojas mano, kad ateityje Rusijoje subręs revoliuciniai procesai, o kai kurie regionai išsikovos laisvę.

Neatmetamas ir „Kursko liaudies respublikos“ paskelbimas, nuo ko galėtų prasidėti Rusijos imperijos byrėjimo procesas.

Lietuvoje 

Užsienio žiniasklaida skelbia, jog Lietuvos žvalgybos tarnybos mano, kad antradienio vakarą surengtas išpuolis prieš velionio Rusijos “opozicijos” lyderio Aleksejaus Navalno vyriausiąjį padėjėją Leonidą Volkovą yra Rusijos specialiųjų tarnybų darbas.

Tuo tarpu Lietuvos premjerė Ingrida Šimonytė perspėjo nedaryti „toli siekiančių išvadų iš vieno incidento“.

Iš tiesų, sunku nustatyti ir apibrėžti tikslią Volkovo užpuolimo priežastį, nors ją iš žvirblio išmatų jau nustatė kai kurie politpatologijos aiškiaregiai.

Kadangi incidentas nuvilnijo pasaulio žiniasklaidoje – tai, greičiausiai, ir buvo viena užpuolikų užduočių.

Kremliaus psichoperantai galimai įvykdė vadinamąją “mnogochodovką”.

Siekta: pirma – parodyti, kad Lietuva nesaugi, nestabili šalis; antra – pagąsdinti tikruosius, nuo Kremliaus persekiojimo besislepiančius ir savo veido nerodančius, viešai nematomus Rusijos piliečius, trečia – atkreipti dėmesį į Navalno komandą, suteikiant jai mirtino Kremliaus priešininko įvaizdį; ketvirta – pažarstyti nacionalinės nesantaikos žarijas.

Lietuvoje šiuo metu neoficialiais duomenimis gyvena apie 220 000 kitataučių. Kiek tarp jų FSB, GRU, SVR, Minsko KGB ir kitų tarnybų agentų, gali spėlioti tik Puškinas.