Karybos ekspertai: JAV su apribojimais leido naikinti ordą Rusijos federacijos teritorijoje

Kalbos, kalbelės 

JAV gynybos sekretorius Lloydas Ostinas šiandien kalbėdamas kasmetiniame Singapūre vykstančiame Šangri-La dialogo aukščiausiojo lygio susitikime saugumo klausimais bandė sutelkti dalyvių dėmesį į Kinijos keliamą grėsmę Azijos ir Ramiojo vandenyno regione.

Tiesą pasakius, mes būtume linkę pagarbiai papildyti JAV pareigūną teigdami, kad Kinija yra didžiausia grėsmė saugumui visame pasaulyje, ne tik regione.

Būtent Pekinas, būdamas blogio ašies centru, kurio vienoje pusėje laksto beprotis iš Maskvos su branduoline bomba, o kitoje pusėje fundamentalaus islamo teroristai ir jų rėmėjai Teherane kurpia pasaulinio džihado planus, yra rišantis mazgas, organizatorius, keliasluoksnį žaidimą su mirtimi palaikantis drakonas, siekiantis valdyti visus resursus ant Žemės ir po žeme.

Ostinas sakė, kad vis didesnį susirūpinimą kelia tai, kad Vašingtonas, sutelkęs dėmesį į pagalbą Ukrainai atremti Rusijos invaziją ir paramą Izraelio karui Gazos Ruože, bandydamas užtikrinti, kad konfliktas neišplistų, atitraukė dėmesį nuo kito strateginį balansą pasauliui turinčio regiono.

„Nepaisant šių istorinių susidūrimų Europoje ir Artimuosiuose Rytuose, Indostanas išliko mūsų prioritetiniu operacijų teatru.

Leiskite man pasakyti aiškiai: Jungtinės Valstijos gali būti saugios tik tuo atveju, jei saugi bus Azija“, - sakė Ostinas.

„Ir ... taikaus ginčų sprendimo dialogo, o ne prievartos ar konfliktų būdu. Ir tikrai ne vadinamosiomis bausmėmis", - pridūrė jis, turėdamas galvoje Kiniją ir jos taikomą prekybos ribojimų politiką neįtikusioms šalims, pavyzdžiui, Lietuvai.

Tuo tarpu Pietų Korėjos gynybos ministras Šin Von Sikas pareiškė, kad yra daugiau neabejotinų įrodymų, jog ginklai, kuriuos Rusija naudoja kare Ukrainoje, buvo neteisėtai importuoti iš Šė Korėjos.

„Rusijos ir Šiaurės Korėjos karinis bendradarbiavimas“ didina įtampą Korėjos pusiasalyje ir „taip pat daro įtaką mūšio laukui Europoje“, sakė Sikas.

Jei Šiaurės Korėja ir toliau mainais gaus karines technologijas iš Rusijos, kyla neišvengiama grėsmė, kad Šiaurės Korėjos įprastiniai kariniai pajėgumai smarkiai pagerės, tvirtino jis.

Šie P. Korėjos gynybos ministro žodžiai tik patvirtina Kinijos pilnavertį įsitraukimą į karą Ukrainoje ir siekį balansuojant ant branduolinės katastrofos slenksčio tapti pasaulio superjėga, lenkiančia ir Jungtines Valstijas.

Ir JAV, ir Seulas, demonstruodami diplomatinę liežuvio ekvilibristiką, taip grūmoja Pekinui.

Yra visiškai aišku, kad Šė Korėjos Riebuilis ir jo Juodoji sesuo negali net pirstelt be Kinijos kompartijos leidimo, ką ten kalbėti apie ginklų eksportą. Ir jokios rusiškos technologijos, iš esmės, negali pakeisti šalies-kalėjimo karinio pajėgumo, nes pačias svarbiausias technologijas kontroliuoja ir, galime sakyti, valdo Kinija.

Taktinio lygmens elektroninės kovos priemonės, kurias Maskvos orda, deja, sėkmingai naudoja mūšio lauke Ukrainoje nors ir lenkia kiniškas, vis dėlto turi tik labai ribotą, vietinę reikšmę.

Dėl šios priežasties, jos operacinės persvaros negali suteikti, ypač, kai nevyksta tiesioginiai kariniai veiksmai prieš pažangias Vakarų valstybes ir jų sąjungininkes, kad ir kaip to, galbūt, norėtų branduoliniais vėzdais mojuojančios makakos Maskvoje ir Pchenjane.

Proveržiai 

Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio spaudos tarnyba patvirtino, kad JAV leido smogti jos suteiktais ginklais Rusijos teritorijoje.

Sprendimas leidžia Ukrainai naudoti JAV suteiktas salvinės ugnies raketų sistemas M142 „Himars“ atakoms prieš Rusijos kariuomenę, tačiau tik su Charkovo sritimi besiribojančiose teritorijose.

Juo nesuteikiamos teisės Ukrainai naudoti ilgesnio nuotolio ATACMS ir tai reiškia, kad ukrainiečių gynėjai su JAV ginkluote gali atsakyti priešraketine ugnimi į driskių artilerijos pozicijas RF teritorijoje, numušti Rusijos raketas virš Rusijos teritorijos, naikinti oro taikinius, kurie mėto aviacines bombas, tame tarpe ir sklendžiančias, Ukrainos teritorijos kryptimi; smogti ordos sankaupoms ties siena su Ukraina, taip pat naikinti Rusijos amunicijos sandėlius ir logistikos centrus kitoje sienos pusėje, RF teritorijoje.

Mes suprantame, kas yra karas, ir kaip niekas kitas iš labai arti jį matėme įvairiose pasaulio dalyse. Mes esame pacifistai, griežtai nusistatę prieš didžiausią žmonijos kvailystę – vienas kito naikinimą. Tačiau negalime nesidžiaugti tokiu JAV sprendimu.

Tai labai rimtas, labai svarbus, nors ir taktinės reikšmės proveržis, pokytis JAV administracijos, valdininkų ir biurokratų galvose.

Jaučiamės, kartu su jumis prie to šiek tiek prisidėję ir didžiuojamės, kad pagaliau tai įvyko.

Nors esame grūdinti, mėtyti ir vėtyti, bet psichologiškai ir mums nėra lengva, kai diena iš dienos sunkus darbas, aiškinant, rodant, betarpiškai bendraujant ir vakarų šalių sostinėse, ir Vilniuje, ir Ukrainoje atsimušdavo į sieną.

Kai daugiau nei du metus dirbant nematai jokio rezultato, yra labai sunku visa tai tęsti.

Šis sprendimas suteikia naujų jėgų ir motyvacijos.

Rusiją galima nugalėti mūšio lauke, tik to tikrai nebuvo galima padaryti vien tik ginantis. Ledams pajudėjus, iki metų galo, labai gali būti, kad toliašaudės artilerijos, vakarietiškų naikintuvų ir NATO šalių karių ledonešis nušluos driskių ordą nuo žemės – Ukrainos – paviršiaus ir užbaigs šį beprasmį karą.

Laukiame kito JAV žingsnio, kuriuo Ukrainai bus leista naudoti tolimojo nuotolio raketas, tokias kaip ATACMS, smogti kariniams taikiniams Rusijos gilumoje, visų pirma ten, kur dislokuoti Rusijos orlaiviai, taip pat karinės pramonės ir dvigubos paskirties civilinei infrastruktūrai.

Veiksmai

Vien gegužės mėnesį Rusija numetė virš 3200 aviacinių bombų ant Ukrainos. Dėl to, labiausiai nukentėjo civiliai, paskelbė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

Statistiškai tai reiškia, kad Maskovijos teroristai kasdien panaudoja daugiau nei šimtą valdomų aviacinių bombų. Ukrainos gynybos ministerijos duomenimis, rusai daugiausia naudoja 250 kg ir 500 kg sveriančias bombas, kurių daroma žala yra dešimtis kartų didesnė nei įprastinės artilerijos.

Norvegija šiemet Ukrainai skirs mažiausiai 13,5 mlrd. Norvegijos kronų (1,2 mlrd. eurų) karinės pagalbos. Iš viso Norvegija įsipareigojo skirti beveik 6,4 mlrd. eurų ilgalaikės paramos Ukrainai 2023-2027 m. laikotarpiu.

Kartu su savo sąjungininkais, Norvegija padės Ukrainai plėtoti modernių kovinių orlaivių pajėgumus, įskaitant naikintuvų F-16 perdavimą.

Be to, Norvegija reikšmingai prisidės prie jūrinių pajėgumų stiprinimo Juodojoje ir Azovo jūrose, toliau teiks NASAMS sistemas ir jų įrangą, rengs specialistus.

Ukraina ir Norvegija taip pat sieks gilinti gynybos ir pramonės bendradarbiavimą.

Lietuvoje 

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad Lietuva būtų pasirengusi prisijungti prie bendraminčių ir siųsti karinius instruktorius į Ukrainą, jei to prireiktų, praneša „Bloomberg“.

„Tai yra ilgalaikės pratybos, kurių metu mokome Ukrainos karius. Juos mokėme dar prieš invaziją.

Tai yra ilgalaikis mūsų karinių pajėgų ir Ukrainos karinių pajėgų bendradarbiavimas.

Juos mokome trečiosiose šalyse ir Lietuvoje. Jeigu reikėtų, galbūt mes juos treniruotume ir Ukrainoje, bendradarbiaudami su šalimis, kurios norėtų tai daryti", - interviu agentūrai ‚Bloomberg‘ sakė I. Šimonytė, viešėdama Singapūre.

Tai yra labai sveikintinas ir labai teisingas požiūris. Visgi, mes eitume toliau ir būtume linkę rodyt pavyzdį.

Taip, Lietuva daro ir padeda Ukrainai – santykinai – labai daug, ir, pridėjus mūsų piliečių motyvaciją, atjautą, supratimą – esame pirmi pagal teikiamą paramą visame pasaulyje.

Šios apžvalgos autoriams belieka lenkti žilas galvas ir slėpti skurdžią ašarą matant, kaip kai kurie jūsų, aukojate paskutinius penkis eurus nuo pensijos ar atsisakote prabangesnės drapanos, sodresnio kąsnio tam, kad Ukraina galėtų gintis ir ginti mus.

Tačiau laikas mums jau siųsti savo karius į misiją – tegu mokymo, išminavimo, karo gydytojų ar psichologų į Ukrainą ir taip pasakyti pasauliui dar kartą: mes žinome, kas yra Rusija, kas yra orda, ir kaip bei kodėl ją reikia sustabdyti.

Ir taip jau užtrukome nedovanotinai ilgai.