Karybos ekspertai: Ordos sutriuškinimas mūšio lauke yra mūsų saugumo garantas

Dar prieš dvejus metus, vasario 24 dienos rytą, berods, LRT specialioje rytinėje laidoje sakiau, kad Rusija pradėjo plataus masto invaziją ne dėl įprastų, klasikinių karo priežasčių: resursų (moterų/vaikų, naftos ir dujų ar metalo), teritorijos ar ideologijos/religijos.

Tada sakiau, kad Rusija tiesiog nusprendė nutrinti Ukrainą nuo žemės paviršiaus, kad karo priežastis, tikslas, yra būtent pats karas, nes jo dėka išsilaiko režimas.

Po paskutinės kelionės supratau, kad nors mano mintys tada buvo ir yra tiesa, bet svarbiausia priežastis yra kita.

Putinas, kuris įkūnija visą Rusijos kompleksuotą istorinį identitetą ir yra vaikystėje visais iškreiptais būdais išnaudoto vaiko simbolis, bei jo režimas davė ruskij mir zombiažmogiams galimybę.

Galimybę nebaudžiamiems, teisėtai ir vardan fiurerio, Matuškos Rosiejos, rusiškos "kultūros" eiti ir prievartauti, kankinti, žudyti, griauti, deginti.

Ne Putinas, ne režimas juos privertė, o jie patys gavo tai, ko labai troško. Įsiveržę į Ukrainą, jie siautėja ne dėl to, kad kažką pavogtų, kankina ir prievartauja ne dėl to, kad tai turi kažkokią taktinę karinę prasmę.

Jie taip elgiasi todėl, kad ukrainiečiai, tiesiog, gyvena geriau už juos.

Mes gyvename geriau už juos.

Orda galėtų pasitenkinti plėšdama, jei jai reiktų turto, prievartaudama, jei jai reiktų benkartų rekrūtų ateityje.

Bet ši orda viską siaubia ir naikina todėl, kad negali pakelti pažeminimo, jog visą laiką iki šiol jie gyvena tamsoje, šikdami po savimi, nieko neturėdami ir nieko nematydami, tik srutas po savo kojomis.

Tą rytą LRT laidoje sakiau, kad Rusijos elitas ir Kremliaus režimas suklydo, nes tuoj gaus Vakarų šalių atsaką atgal.

Deja, tas atsakas neleistinai ilgai išsitempė laike.

Kai su kolega prašėme, sakėme, kad NATO šalys turi duoti visą ginkluotę - tankus, lėktuvus, artileriją, raketas, siųsti savo karius, tuoj pat buvome apkaltinti karo kurstymu.

Tačiau ginkluotė vis dėlto pajudėjo.

Lėtai, girgždant, pamačius, kad Ukraina geba atlaikyti marodierių ir karo nusikaltėlių spaudimą.

Mes sakėme, duokit karių, bet Vakarai vis braižė kažkokias savo susigalvotas raudonas linijas.

Šiandien matau, kad pagaliau vis drąsiau kalbama apie 51-ąjį JT Chartijos straipsnį.

Apie NATO šalių karinio kontingento siuntimą. Ir mes turime (turėjome jau seniai) tą padaryti.

Nors siaubingai vėluojame, ir auganti atminimo vėliavų jūra Maidane yra tik lašas, simbolizuojantis skaičių visų karių, padėjusių galvą už Ukrainos laisvę, už mūsų saugumą.

Aš suprantu, koks baisus, nepopuliarus ir netgi piktinantis atrodo šis žingsnis - siųsti savo vyrus, sūnus, tėvus ar brolius į karo mėsmalę.

Bet mes privalom suprasti, kad jei rimtai ruošiamės duoti atkirtį ordai, profesionalūs mūsų, NATO šalių kariai, turi ne tik padėti ukrainiečiams būdami petys į petį šalia jų, juolab, kad, tiesą pasakius, patys Ukrainos kariai mums padėtų labiau nei mes jiems šiuo metu.

Mums reikia ruoštis atremti ordą.

Ne šaudykloje ar poligone, o tikrame mūšio lauke, kaunantis su tikru priešu, mokantis iš ukrainiečių karių ir, deja, iki šiol darytų savo klaidų.

Tik taip Rusija supras, kad jai ateina galas.

Tik taip suveiks atgrasymas. Tik tokiu būdu mes būsime tinkamai pasirengę.

Ordos sutriuškinimas mūšio lauke yra mūsų saugumo garantas.

Tą dar kartą labai ryškiai supratau vėl būdamas Ukrainoje, kalbėdamas su aukščiausio rango politikais, karininkais, valstybės tarnautojais, nevyriausybinių organizacijų atstovais, verslininkais, kariais, esančiais fronto linijoje, sportininkais ir paprastais žmonėmis.

Ačiū kelionės draugams, kurie gavo "Ugriumo" ir "Bojavyko" pravardes, ačiū visiems ukrainiečiams ir kitų šalių piliečiams, kurie atvirai dalinosi su mumis savo mintimis, ačiū Bučos merui ir Vasyl Oleksyuk už žaibiškus sprendimus įgyvendinant mintį pavadinti gatvę Bučoje Tado Tumo vardu.

Ir atskiras ačiū AVIS Lithuania už neatlygintinai suteiktą transportą. Jūs pavarot!