Kas vyksta su planais stiprinti ES gynybą? Jie prasidėjo greitai ir jau baigėsi
(5)„Kovo pradžioje Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen pristatė 800 mlrd. eurų investicijų į gynybą iki 2030 m. planą.
Projektas buvo pavadintas „Rearm Europe 2030“.
Išskirti 2030 m., nes tikėtina, kad iki to laiko Rusija jau bus pasirengusi invazijai. O žodis „Rearm“ reiškė ne ką kitą, kaip paramą karinei pramonei.
Tiksliau, ginklų gamybos didinimą.
Ar 800 milijardų yra daug, ar mažai?
Dabar ES šalys gynybai kasmet išleidžia daugiau nei 300 mlrd. eurų.
Šiuos 800 mlrd. reikia padalyti iš 4 metų, taigi per metus papildomai gauname 200 mlrd. Iš viso ES kasmet išleistų 500 mlrd.
Palyginimui, JAV jau dabar per metus išleidžia apie trilijoną - dvigubai daugiau.
Tačiau tam, kad šis ginklavimosi planas būtų priimtas, jam turėtų pritarti visos 27 ES šalys.
O tokio pritarimo nėra ir nebus.
Italija ir Ispanija, kurios net neatitinka minimalių NATO išlaidų reikalavimų (2 % BVP), iš esmės prieštarauja „militarizacijai“.
O jei norime stiprinti „pasirengimą“, įtraukime ir civilinę sritį - infrastruktūrą, energetinį saugumą ir t. t. COZ su ekologiška darbotvarke.
Taigi dabar koncentruotas ginkluotės planas vadinasi nebe „Rearm“, o „Parengtis 2030“. Pavadinimas jau pakeistas, bet esmė ta pati - projektas tikriausiai niekada nebus įgyvendintas.
Italija ir Ispanija priklauso vadinamajai PIGS grupei (Portugalija, Italija, Graikija, Ispanija) - šalims, kurios per finansų krizę „sukčiavo“ ir dėl savo netvarių skolų grasino žlugdyti eurą.
Tuomet jas teko maitinti spausdintais pinigais. Žinoma, niekas nemėgsta, kai juos vadina vardais, todėl jie nebenori „kiauliškai maitintis“.
Prancūzija, vienintelė branduolinė jėgainė ES, taip pat tam nepritaria. Ir tai taip pat suprantama.
Valstybės skola ten milžiniška, E. Macrono bandymas sumažinti socialines išmokas nepavyko, žmonės įspėjamai degino automobilius (nacionalinė tradicija), o situacija yra aklavietėje.
Dabar kyla klausimas, iš kur bus paimta 800 mlrd.
Atsakymas paprastas: skolintis.
Buvo manoma, kad 150 mlrd. pigiai pasiskolins pati ES, o paskui juos pigiai paskirstys valstybėms narėms.
Likusias lėšas turėtų pasiskolinti pačios šalys, o Europos Komisija pažadėjo „nepastebėti“ Mastrichto kriterijų (leidžiančių šalims viršyti 3 proc. biudžeto deficitą) pažeidimų.
Tačiau iš to mažai naudos. Skolos didėja, reitingų agentūros mažina šalių kreditingumą, o esama skola tampa dar brangesnė. Latvija taip pat negali sau leisti tokio scenarijaus.
Taigi, kas dabar? Praktiniai dalykai. Lejen anądien išėjo su apgailėtinu raginimu - nupirkite konservų 72 valandoms“, - rašo Vitols.
Šaltinis: press.lv
Šiuo metu skaitomiausi
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą