Klaidingos klaidos

Paprasčiausias atvejis yra pagrįstas žmonių noru ieškoti savo idėjoms patvirtinimų, o ne paneigimų. Nesiimsiu giliau tirti, kas skatina pavienius „mokslininkus“, politikus ar jų grupes platinti klaidingus teiginius ar net teorijas, svarbu, kad jie nėra nei patvirtinti, nei patikrinti.  Parlamentaras Dainius Kepenis toliau tvirtina, kad COVID-19 nekelia didesnio pavojaus visuomenei, nei įprastos ligos. Statistika rodo, kad mirusiųjų nuo šios ligos amžiaus vidurkis panašus į bendrą rodiklį, tad jis siūlo nebepanikuoti dėl pandemijos ir verčiau stiprinti natūralų imunitetą. Ekspertai teigia, kad toks imunitetas mažiau prognozuojamas, nei skiepai. (https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/seimo-narys-d-kepenis-toliau-netiki-isskirtiniu-covid-19-pragaistingumu-palygino-du-skaicius-ir-atrado-savo-tiesa-56-1464126). Štai Marius Strioga sako: Vien tik sveikas gyvenimo būdas nėra apsaugos garantas nei nuo kitų ligų, nei nuo šios ligos. Juk ir vėžiu susirgę žmonės neretai sako: nerūkiau, negėriau, sveikai maitinausi, joga ar dar kuo užsiėmiau, iš kur man ta liga? Taip, sveikas gyvenimo būdas leidžia užtikrinti darnią organizmo veiklą, bet tai nereiškia, kad ligos negali užpulti“.

Pernelyg dažnai pasitaikanti klaida yra nesąmoningas polinkis į klaidingus apibendrinimus. Daug jų sukėlė vitamino D naudojimo ažiotažas. Specialistai teigia, kad nereikia turėti didelių lūkesčių, kai susergi, pradedi gerti vitaminą D, galbūt persirgsi lengvai. Tiesiog tam nėra mokslinių įrodymų, todėl nėra teikiamos tokios rekomendacijos. Teigiamos vitamino D įtakos koronaviruso prevencijai ir lengvesnei ligos eigai nepatvirtina ir Pietų Europos šalių atvejai, kur pirmoji banga buvo įveikta sunkiai ir su dideliais praradimais.

Dar viena labai senai žinoma klaidų rūšis yra noras susieti du vienas po kito einančius įvykius susieti priežastiniais ryšiais. Toks yra populiarus mitas apie Mėnulio fazes ir kai kurių žmonių psichikos sveikatą. „Artėja pilnatis – padaugės ligonių“ arba, mano pažįstamas remontavo senus televizorius ir mirė nuo smegenų vėžio. Radiacija yra jo mirties priežastis. Dar labiau – po vakcinacijos mirė žmogus, vadinasi, ji yra mirties priežastis.

Pernelyg dažnai vaikai ir suaugę daro ryškias logines klaidas, pagrįstas tikėjimu autoritetais. Apeliavimas į autoritetą (lot. argumentum ad verecundiam), – viena iš dažniausiai pasitaikančių loginių argumentacijos klaidų. Ji daroma tada, kai teiginio teisingumą bandoma pagrįsti remiantis tuo, jog jį išsakė kažkuris autoritetingas šaltinis. Ko reikia, kad argumentacija autoritetu būtų pagrįsta? Visų pirma jis privalo būti kompetentingas aptariamoje srityje. Antra, jo nuomonė aptariamu klausimu privalo neišeiti už jo kompetencijos (sugebėjimų) ribų. Trečia, pateiktos mintys privalo būti teisingos, tikslios, neiškraipomos. Galų gale, privalo būti būdas (bent iš principo) tiesiogiai įsitikinti jo minčių teisingumu, pavyzdžiui, pakartoti autoriteto atliktą eksperimentą. O moraliai tas autoritetas (tvirtinimo šaltinis) privalo būti nesuinteresuotas kažkurios pozicijos teisingumu ir neveikiamas kitų faktorių (pinigų, garbės, populiarumo už tam tikros pozicijos palaikymą).

Klaidų išvengti dar niekam nepavyko. Protingas iš klaidų mokosi, kvailas jas kartoja. Didžiausia bėda gali būti ta, kad pakartotinės klaidos didina nuostolius, kartais ir visai sugriauna pasitikėjimą mokslais ar politikais. Deja, mūsų visuomenė yra pasitikėjimo visuomenė.