Laurynas Kasčiūnas Klaipėdoje: miestas turi didelį potencialą, bet jam reikia daugiau gyvybės ir atvirumo žmonėms

Vizito metu daug dėmesio skirta Klaipėdos, kaip vieno svarbiausių Lietuvos miestų, potencialui. Pasak L. Kasčiūno, Klaipėda turi išskirtinę geografinę padėtį, jūrinę tapatybę, stiprią verslo bazę ir unikalų istorinį charakterį, tačiau šios stiprybės turi būti geriau išnaudojamos kuriant miestą, kuriame gera gyventi, dirbti ir kurį norisi patirti.

„Klaipėda yra miestas su labai dideliu potencialu. Tai Lietuvos vartai į pasaulį, miestas su stipria istorija, jūra, uostu ir išskirtine atmosfera. Bet kartu matome, kad Klaipėda gali daugiau ir geriau. Miestas turi drąsiau ieškoti sprendimų, kurie įgalintų jo unikalumą, atvertų erdves žmonėms ir kurtų daugiau gyvybės ne tik vasarą, bet visus metus“, – teigė L. Kasčiūnas.

Vienu iš teigiamų pavyzdžių vizito metu įvardytas didžiausias konversijos projektas Klaipėdos istorijoje Memelio miestas – verslo iniciatyva, rodanti, kaip galima atverti anksčiau uždaras miesto erdves ir paversti jas patraukliomis žmonėms. Pasak L. Kasčiūno, tokie projektai svarbūs ne tik ekonomine, bet ir miesto tapatybės prasme.

„Memelio miestas yra geras pavyzdys, kaip verslas gali prisidėti prie miesto atsinaujinimo. Tai ne tik investicija į pastatus ar infrastruktūrą. Tai investicija į miesto gyvybę – į erdves, kuriose žmonės gali susitikti, leisti laiką, kurti ir kitaip patirti Klaipėdą. Tokių sprendimų miestui reikia daugiau“, – sakė TS-LKD pirmininkas.

Vizito Klaipėdoje metu L. Kasčiūnas taip pat lankėsi Galudėnuose esančioje gyvūnų prieglaudoje „Būk mano draugas“, kur susipažino su kasdieniu jos darbu, savanorių pastangomis ir problemomis, su kuriomis susiduria gyvūnų gelbėtojai. Pasak jo, gyvūnų prieglaudos labai aiškiai parodo, kad neatsakingas elgesys su gyvūnais vis dar yra labai opi visuomenės problema.

„Gyvūnų prieglaudos yra vietos, kuriose labai aiškiai pamatai ir žmonių gerumą, ir neatsakingo elgesio pasekmes. Vienoje pusėje – savanoriai, darbuotojai, žmonės, kurie kasdien rūpinasi paliktais, sužeistais ar nereikalingais tapusiais gyvūnais. Kitoje pusėje – vis dar per dažnas neatsakingas požiūris į gyvūną kaip į laikiną norą ar daiktą, o ne ilgalaikį įsipareigojimą“, – sakė L. Kasčiūnas.

Jo teigimu, pagarba gyvūnui prasideda nuo atsakomybės – nuo sprendimo auginti gyvūną iki tinkamos priežiūros, sterilizacijos, ženklinimo ir suvokimo, kad gyvūnas nėra daiktas, kurio galima atsisakyti pasikeitus aplinkybėms.

„Turime stiprinti atsakingos gyvūnų globos kultūrą. Tai nėra tik prieglaudų ar savanorių rūpestis. Tai visos visuomenės brandos klausimas. Žmogaus elgsenos algoritmai veikia visose srityse – jei žmogus neatsakingai elgiasi su gyvūnais, naivu tikėtis, kad jis bus ir atsakingas pilietis“, – pabrėžė L. Kasčiūnas.

Pasak TS-LKD pirmininko, Klaipėdos vizitas parodė skirtingas, bet tarpusavyje susijusias miesto gyvenimo puses – nuo ambicingų urbanistinių projektų iki bendruomenių ir savanorių darbo, kuris dažnai lieka mažiau matomas, bet yra labai svarbus miesto socialiniam audiniui.

L. Kasčiūno teigimu, Klaipėdos ateitis priklausys nuo gebėjimo suderinti kelias kryptis: stiprinti miesto ekonominį vaidmenį, saugoti jo istorinį ir jūrinį identitetą, skatinti kokybišką urbanistinę plėtrą bei kurti daugiau žmonėms ir bendruomenėms atvirų erdvių.

„Miestai stiprėja tada, kai jie nėra tik pravažiuojami ar administruojami. Jie stiprėja tada, kai žmonės nori juose būti, kurti ir prisidėti. Klaipėda turi viską, ko reikia stipriam, gyvam ir savimi pasitikinčiam miestui. Dabar svarbiausia – turėti ambicijos ir aiškių sprendimų, kurie tą potencialą paverstų realybe“, – teigė L. Kasčiūnas.