Linas Karpavičius. Metam iššūkį mokslo daktarei?

Kaip man patinka šiuolaikinis mokslas. Jis toks ideologizuotas, kaip mokslų mokslo, mokslinio komunizmo laikais, kada tarybinė liaudis vieningai ir plačiu žingsniu siekė įgyvendinti neblėstančius Markso, Engelso ir Lenino idealus.

Arba kaip užuolankomis, suplakant viską į krūva, pasakant daug tiesos, bet ją praskiedžiant ideologizuoto naujojo mitybos mokslo „tiesomis”, viskas apverčiama aukštyn kojomis. Ir vėl dėl visko kalta raudona mėsa, o mus išgelbės augalinis „pienas” ir kruopos.

Be ironijos ir objektyviai. Recenzuoju jos pasisakymą mitybos klausimais papunkčiui, ir vertinu. Žodis ne žvirblis mokslų daktare.

Citata: „Perdirbta mėsa, ypač raudona – būtent tokio maisto dr. I. Aleknavičienė sako itin vengianti. Tačiau Lietuvoje kumpių, dešrų, dešrelių vartojame smarkiai per daug”

Sutinku, perdirbta mėsa blogis, bet ji todėl vengtina, kad ji perdirbta, o ne todėl, kad raudona. Visa mėsa raudona ir jei ji neperdirbta, ją galima ir būtina naudoti maistui.

Perdirbta mėsa raudona todėl, kad turi dažiklių, o žalia mėsa yra raudona, todėl, kad jos tokia natūrali spalva. Gera jautiena būna tokio raudonumo, kurią ir dažikliams sunku pasiekti.

Todėl šiame pasakyme jaučiu pigios manipuliacijos dvelksmą. Ir dar. Kumpis nėra perdirbta mėsa. Na, nebent labai pasistengus.

Citata: „O mėsą daug geriau rinktis šviežią ir kokybišką bei paruošti namuose”.

Tik taip. Ploju atsistojęs. Kuo šviežesnė tuo geriau. Ir geriausia ruošti pačiam. Šiandien darėme jautienos kiaulienos kotlietukus. Mėsa susimalėme patys. Pirktinio faršo nenaudojame.

Citata: „Perteklinis mėsos vartojimas neigiamai veikia žarnyno mikrobiotą, o bakterijos žarnyne yra labai svarbus sveikatos faktorius, kuris reguliuoja beveik visas organizmo sistemas, smegenis, kraujotaką, kepenis”.

Kaip sakoma yra niuansų. Be abejo. Gyventi tik ant mėsos negerai, bet be mėsos dar blogiau. Yra aibė produktų, kurių perteklinis vartojimas yra nepalyginamai blogiau nei mėsa.

Visa šiuolaikinė mityba paremta pusfabrikačiais, greitu maistu ir užkandžiais yra nepalyginamai blogesnė, bet kaip sakoma kalta lieka ta „sasiska” dešrainyje, bet ne pats dešrainis.

Panašiai kaip tame anekdote, kur padauginus alkoholio visada kalta lieka Coca-cala, arba užkanda.

Citata: „Buvo nustatytos aiškios sąsajos, kad perteklinis raudonos mėsos vartojimas skatina bakterijas žarnyne gaminti kancerogenines medžiagas, kurios gali paskatinti vėžinių darinių susidarymą ir smarkiai paveikti kraujagysles, sukelti lėtinį uždegiminį procesą“, – vardijo mokslų daktarė”.

Taip gražiai pradėjote apie perdirbtų mėsos produktų žalą, ir baigiate taip negražiai apkaltindami raudoną mėsą visomis nuodėmėmis. Ir tas pasakymas „perteklinis”. Kiek perteklinis, o kiek neperteklinis?

Citata: „Dar daugiau – perdirbta mėsa daro įtaką riebalų kaupimuisi aplink kepenis, cholesteroliui, kuris daro didelę įtaką širdies ir kraujagyslių ligų atsiradimui”.

Visiškai pritariu. Perdirbti mėsos produktai yra blogių blogis. Jų vartojimą reikia labai riboti. Aš praktiškai nevartoju. Yra kelios vietos kur leidžiu sau nusipirkti.

Kalvarijų turguje Vilniuje, Žiburio kulinarija Anykščiuose, Jurginų kaimo mėsos parduotuvė Ukmergės rajone. Prekybos centrai šiuo klausimu man uždaryti. Vadinamosios „šlapiankės” net skonį esu pamiršęs.

Tas perdirbtos ir raudonos mėsos suplakimas į krūva tikrai negražiai atrodo. Tokia gaunasi neskani manipuliacija skaitytoju.

Citata: „Maistą ruošti visada stengiasi namuose, nes tada tiksliai žino, ką suvalgo. O štai pramonėje maisto gamyboje naudojami dirbtiniai saldikliai, emulsikliai, hidrinti augaliniai riebalai, susidaro transriebalai, kurie sveikatai itin pavojingi. 

Tokių produktų atsisakau kaip įmanoma labiausiai, nes kaip mokslininkė suvokiu, kad mano kūnui iš to nebus jokios naudos. Kritiniais atvejais tai gali būti panaudojama alkio numalšinimui, bet jokiu būdu tai neturi būti kasdienis maistas“

Visiška tiesa mokslų daktare. Galiu tik pritarti ir pagirti.

Citata: „Tarp vakarienės ir pusryčių dr. I. Aleknavičienė išlaiko 12 valandų nevalgymo tarpą, o tai, pasak jos, yra visiškai fiziologiškai natūralu kūnui”.

Taip, taip, taip ir 1000 kartų taip. Paroje turi būti nepertraukiamų mažiausiai 12 valandų nevalgymo intervalas. Baisiausia kas gali nutikti žmogui yra valgymas mažais kiekiais, užkandžiavimas.

Prisiminkite kino teatrus ir popkornus. Vos tik dantys pradeda kramtyti popkorną, riešutėlį, traškutį (kad ir vieną vienetą) įsijungia jūsų kasa, kuri turi gaminti insuliną. Kasa dar dirba 4 valandas po valgymo. Vėliau išsijungia ir ilsisi.

Jei jūs nuolat užkandžiaujate, kasa „pavargsta” dirbti ir vieną dieną turite diabetą. Sveikinu. P.S. Dabar turėtumėte suprasti koks blogis yra kramtoma guma.

Citata: „Per dieną dr. I. Aleknavičienė sako valganti 3–4 kartus, o tarp valgymų turėtų būti apie 4 valandas pertrauka, kad kūnas galėtų suvirškinti maistą ir stabilizuoti gliukozės kiekį.

Pasak pašnekovės, kūnas nepritaikytas virškinti visą dieną, todėl užkandžiavimų ji vengia. „Visada stengiuosi pavalgyti sočius pusryčius, man tai svarbu, kad būčiau darbinga. O po sočių pusryčių išalksti tik apie pietus”.

Šiuo klausimu mūsų nuomonės sutampa, tačiau dėl vieno pasiginčysiu. Kadangi paroje valgau tik 12, o kartais tik 9 valandų intervale, 4 valgymus sutalpinti į tai būtų sunku. Man tinkamiausia 2-3 kartai per dieną. Pusryčiai visada sotūs. Tada kartais užtenka tik dar vieno karto pavakary.

Citata: „Kartą per savaitę su šeima I. Aleknavičienė gamina maistą iš raudonos mėsos, jautienos, kurią perka iš ūkininkų, o dažniau pasirenka baltą mėsą”.

Baltą mėsą suprantu kaip paukštieną. Na, parduotuvėje paukštienos pirkti negalima. Vištos gauna nemažai antibiotikų. Kitaip paukštynai nueitų į didelį minusą. 

Panašiai ir su kiaulių kompleksais. Ten kiaulės nemato saulės, užauginamos baisiomis sąlygomis ir jų gyvybę palaiko tik antibiotikai.

Todėl tenka sutikti su mokslininkais, kad tokia mėsa tikrai yra kenksminga. Reikia suprasti, kad mėsa gera yra ta, kuri užauga ant augalinės kilmės maisto. Triušis turi valgyti žolytę, buliukas ir avyte taip pat žolytę, vištytė taip pat.

Plius daržovės, vaisiai, grūdai ir panašiai. Tik tokia mėsą galima valgyti. Gyvulio mėsa užauginta tik su koncentruotų pašarų ir priedų pagalba yra NEVALGOMA.

Citata: „Visada šaldytuve turiu natūralaus, graikiško jogurto, kartais perku grūdėtą varškę. Sūnui perku pieno, aš dažniau renkuosi augalinį pieną, renkuosi augalines pasukas. 

Ko neperku – tai sūrelių ir jogurto su uogiene ar skoniais, nes ten daugybė ingredientų, kurie nėra naudingi sveikatai“

Pramoniniu būdu perdirbti pieno produktai nėra tokie jau nekalti kaip atrodo, todėl perku tik tada, kai neturiu kito pasirinkimo. Sūreliai – taip, jie navalgomi. Augalinis pienas tai panacėja, kuriai numatyta šviesi ateitis (iš tos pačios pasakos apie šviesų komunistinį rytojų). Jis turės pakeisti karvės pieną.

Todėl jo propaganda jau pasiekė visus vadovėlius ir tampa mitybos mokslo pagrindu. Tačiau žmogui reikalingų medžiagų pasisavinimas iš augalinio pieno niekada neprilygs pasisavinimui iš karvės pieno. Niekada. Skaičiai gražiai atrodo tik lentelėse.

Žmogaus organizmas nepasiima visko iš augalų pasaulio, kaip tai pavyksta gyvuliams. Kitaip sakant, mums, pasiimant medžiagas iš augalų pasaulio reikalingas tarpininkas – karvė, avis, bulius, triušis, višta…

Citata: „Taip pat kelis kartus per savaitę I. Aleknavičienė sako gaminanti žuvį, kuri irgi labai svarbi organizmui”.

Sutinku, tik žuvis turi būti pagauta laisvėje. Jokiu būdu netinka karpis, lašiša ar kita žuvis užauginta fermoje. Todėl aš renkuosi žuvį pagautą vandenyne arba mūsų vidaus telkiniuose.

Labiausiai patinka jūros ešerys, skumbrė, lynas, sterkas, karšis.

Pamenu prieš kelis metus matytą filmą apie žuvų fermas Vietname. Ten yra auginamos pangasijos. Žurnalistą priėmė kažkoks fermos vadovas. Į žurnalisto klausimą – „ar jūsų žuvį valgyti sveika?”, tas kostiumuotas tipas atsakė taip – „mūsų žuvis atitinka ES maistui keliamus reikalavimus ir standartus”.

Žurnalistui pakartojus klausimą kita forma – „ar jūsų žuvis nesukels nepageidaujamų sveikatai reiškinių”, atsakymas buvo toks pats. Galvokime.

Citata: „Kartu prie daržovių ant I. Aleknavičienės stalo visada yra pilno grūdo kruopų, grikių, pilno grūdo avižų, dažnai ankštinių produktų, lęšių, pupelių”.

Naujoji panacėja, kuria siekiama pakeisti gyvulinės kilmės maistą, kuris turi daug gerai pasisavinamų baltymų, daug angliavandenių turinčiu maistu. Darau išvadą, kad ateityje diabetu sirgs visi. Nutukę taip pat bus visi.

Nes angliavandenių mums tiek nereikia, bet baltymų ir riebalų trūkumą mes kompensuosime daugiau valgydami. Todėl visą angliavandenių perteklių organizmas pavers kilogramais riebalų ant mūsų kūno. Galvokime savo galva.

Maitinkitės sočiai ir sveikai

Pirmą kartą šis įrašas paskelbtas jo autoriaus asmeninėje Facebook paskyroje.