Moteris negali atsigauti po apsilankymo kirpykloje: „Tai, ką man padarė, privalo žinoti visi“

Vilnietė Jolanta (tikrasis vardas ir pavardė redakcijai žinomi – red. past.) grožio salone „Yury“ pasakojo lankiusis ne sykį ir anksčiau būdavo patenkinta vizitais, tačiau to, ką patyrė per paskutinius apsilankymus, nelinkėtų niekam – pasak Jolantos, kirpėja tiesiog sugadino plaukus.

„Nuo dviejų paskutinių vizitų, kurie vyko gegužės 2 d. ir birželio 16 d., ties pakaušiu buvo nudeginti plaukai“, – portalui lrytas.lt atviravo Jolanta.

Norėdama išsiaiškinti, ar dėl nudegimų tikrai atsakinga kirpykla, moteris net nuvyko atlikti skaitmeninės trichoskopijos.

Buvo patvirtintas plaukų nudeginimas dažais.

„Buvau nuvykusi į grožio saloną pas meistrę, kuri ir atliko dažymą, bandžiau kalbėtis, bet meistrė nepripažįsta savo kaltės ir neina į kalbas apie pinigų grąžinimą ar kompensaciją dėl plaukų gydymo“, – šnekėjo vilnietė.

Ji pridūrė, kad neseniai kreipėsi ir į Valstybinės vartotojų teisės apsaugos tarnybą (VVTAT), iš jų vis dar laukia atsakymo.

„Tai, ką man atliko šiame salone, manau, privalo žinoti visi“, – nusivylusi tarė Jolanta.

Portalo žurnalistai susisiekė ir su grožio salonu „Yury“, visgi jo atstovė nedaugžodžiavo.

„Dėl tos klientės jokių komentarų neduodame.

Bendraujame su advokatais, nes ji neturi teisės daryti to, ką daro“, – teigė ji.

VVTAT Tarptautinių ir viešųjų ryšių skyriaus vedėja Dalia Malinauskienė paaiškino, kad sistemoje jokių skundų dėl minėto grožio salono nėra – galimai klientė Jolanta į tarnybą kreipėsi ne pildydama skundą, o telefonu ar el. paštu.

Ji pridūrė, kad tarnyba apskritai itin retai sulaukia vartotojų nusiskundimų dėl kirpyklų paslaugų.

Pasak D.Malinauskienės, VVTAT kiekvieno vartotojo atvejį vertina individualiai pagal pateiktus abiejų ginčo šalių įrodymus.

„Šiuo atveju būtų ypač svarbu įvertinti, kokia informacija apie paslaugą vartotojui buvo suteikta, koks buvo vartotojo užsakymas ir pan.

Jei vartotojas mano, jog jo teisės buvo pažeistos, jis pirmiausiai su konkrečiu reikalavimu turi raštu kreiptis į paslaugos teikėją ir išdėstyti savo nusiskundimus ir reikalavimą. Jei prašoma žalos atlyginimo – konkrečius įrodymus dėl žalos.

Gavęs vartotojo prašymą, paslaugos teikėjas privalo ne vėliau kaip per 14 dienų nuo vartotojo kreipimosi gavimo dienos pateikti vartotojui išsamų motyvuotą rašytinį atsakymą, pagrįstą dokumentais.

Šių dokumentų kopijos privalo būti pridėtos prie pardavėjo ar paslaugų teikėjo atsakymo vartotojui“, – komentavo D.Malinauskienė.

Pagal ginčų ne teismo tvarka nagrinėjimo procedūrą, prieš atlikdama išsamų ginčo nagrinėjimą, VVTAT kreipiasi į pardavėją ir vartotoją dėl galimybės ginčą išspręsti taikiai.

„Tuo atveju, kai pardavėjui ir vartotojui nepavyksta susitarti taikiai, VVTAT nagrinėja ginčą vertindama pateiktus įrodymus, ginčo šalių paaiškinimus, vadovaudamasi teisės aktais, o esant poreikiui, kreipiasi ir į kitas institucijas dėl išvados pateikimo.

Taigi, kiekvienu atveju vartotojų ginčai nagrinėjami individualiai ir priimamas sprendimas įvertinus visus pateiktus įrodymus ir dokumentus“, – aiškino pašnekovė.