Negalėjau nesistebėti nuostabios aktorės Virginijos Kochanskytės žavesiu. Jos balso įtaiga ir begalinis nuoširdumas tiesiog užbūrė.
Labai sudomino dailininkas Romas Klimavičius, išradingai ir originaliai perteikęs poezijos tekstus įvairiomis vizualinėmis instaliacijomis.
Renginio atidarymo ceremoniją šeimininkų teisėmis pradėjusi Lietuvos rašytojų sąjungos Klaipėdos skyriaus pirmininkė Nijolė Kepenienė, priminė, kad visiškai neseniai mus paliko poetas Sigitas Poškus.
Vaikų poetas, gebėjęs savitai, žaismingai, gal ir netikėtai keistai, bet šviesiomis spalvomis kurti tekstus mažiesiems, kurie yra įdomūs ir suaugusiems.
Pagerbiant jo šviesų atminimą, pagal S. Poškaus eiles sukurtas dainas atliko Gintautas Litinskas ir Virginijus Pupšys.
Savo kūrybos eiles skaitė Jūratė Sučilaitė, Darius Rekis, Rita Kairienė. Įdomus, įsimintinas renginys, tikra atgaiva nuo karantino ir įvairiausių draudimų sužvarbusiai sielai.
Renginys, kuriuo galėtų džiaugtis bet kuris Lietuvos miestas. Ir dar nemokamas.
Nei tiems, kurie klausėsi, nei tiems, kurie atliko. Tokio aukšto lygio nemokamas renginys miesto bendruomenei. Kaip mūsų miesto vadovas mėgsta sakyti: "Gera muzika - geriems žmonėms. Nemokamai."
Akis badė ir svetimos gėdos jausmą kėlė du dalykai.
Vienas, tai už žinomų atlikėjų nugarų pūpsantys mūsų senamiesčio griuvėsiai. Bet prie to jau kažkiek akis priprato, nors protas nesusitaiko.
Kitas dalykas - naujesnis reiškinys. Tokiame garbingame ir visam miestui svarbiame renginyje nedalyvavo nė vienas miesto valdžios atstovas. Pasigedau nors bent ko iš miesto Savivaldybės Kultūros ar Švietimo skyriaus.
Gal šių skyrių jau nebėra Savivaldybės administracijoje?
Miesto galvų dėmesio trūkumas apleistam senamiesčiui, nesutvarkytiems parkams jau tapo kasdienybe. Bet akivaizdu, kad ima stigti dėmesio ir žmonėms, iškiliems meno atstovams.
Apmaudu ir neteisinga, kad miesto valdžia kultūrą taip primityviai susiaurina iki alaus gėrimo festivalių. Tai didžiulė nepagarba mūsų talentams, tikriesiems kultūros nešėjams ir skleidėjams.
Poezijos pavasaris atsivėrė. Kad ir be miesto valdžios dėmesio. Ir labai gerai, kad menas nepavaldus valdžiai.
Bet bent jau iš mandagumo gal pakelsite užpakalius ten, Savivaldybėje, ir ateisite į Poezijos pavasario uždarymo šventę pagerbti Klaipėdos ir visos Lietuvos šviesuomenę?
Teisučio Matulevičiaus nuotr.
Tokioje situacijoje visą absurdą ir abejingumą taikliausiai iliustruoja talentingo Lietuvos poeto, gimusio Vilniuje, bet jau šaknis Klaipėdoje giliai įleidusio, Dainiaus Sobeckio sukurtas ir renginyje padeklamuotas eilėraštis "Klaipėdos pabaiga".
Klaipėdos pabaiga
Jau niekas nebevažiuos
Baltijos prospektu
niekas nebeskraidys
į apačią jo dugną
niekas nedardės
Šilutės plentu į Šilutę
niekas nebeplauks
Minijos gatve
Naikupės Sulupės Kalnupės gatvėmis
niekas nebevaikščios
Mažvydo alėja
neatsisės ant suoliukų
nesigrožės Skulptūrų parku
nebevyks renginiai
Vasaros estradoje
arenoje stadione
visi jau bus
pamiršę šį miestą
jo kūrėjus mecenatus
kunigus valdininkus
batsiuvius virėjas
gydytojus skalbėjas
autobusų vairuotojus
miesto pilies piliečius
jau bus viskas
po visko
jei kas ir užklystų
į šį miestą
po visko
nepažintų jo blaivas
nei išgėręs viskio
viskas kas liko
iš miesto
užvardijimas
trūnijantys užrašai
žemėlapiuose
jokių šviesų languose
jokio gatvės apšvietimo
jokios atminties
tik užmarštis
užmarštis
užmarštis.
Rašyti komentarą