Prašoma šaukti į tarnybą moteris: kodėl dailiosios lyties atstovėms kariuomenėje ne vieta?

Atsižvelgiant į augantį savanorių poreikį dėl geopolitinių rizikų, demografinių tendencijų ir besikeičiančių normų visuomenėje, Lietuvos verslo konfederacija ir asociacija „Lyderė" ragina pradėti diskusijas dėl moterų įtraukimo į šaukiamus karo prievolininkus.

„Šauktinių poreikis yra augantis, o demografinės tendencijos yra ne mūsų pusėje.

Moterų įtraukimą į šaukiamus karo prievolininkus matome kaip neišvengiamą sprendimą ir kuo greičiau pradėsime diskusijas šiuo klausimu, tuo greičiau pasieksime pozityvių rezultatų šioje srityje", - teigė Lietuvos verslo konfederacijos direktorė Ineta Rizgelė.

Asociacijos „Lyderė“ valdybos pirmininkė, TV3 generalinė direktorė Laura Blaževičiūtė ragina diskutuoti apie lyčiai neutralų šaukimą į tarnybą. Irmanto Sidarevičiaus nuotr.

Kartu matome, jog kai kurie sprendimai dėl moterų įtraukimo galėtų būti įgyvendinti nedelsiant, pavyzdžiui, dėl moterų šaukimo pagal kariuomenei trūkstamų profesijų sąrašą.

Lietuvoje yra tūkstančiai aukštos kvalifikacijos specialisčių, kurios galėtų reikšmingai papildyti kariuomenei reikalingų įgūdžių arsenalą, tačiau projekte vis dar išlieka atgyvenusios nuostatos tarnybai išimtinais atvejais kviesti tik moteris, kurios yra įgijusios akušerės ar slaugės profesiją. Dabartinės darbo rinkos kontekste tai kelia šypseną", - pridėjo I.Rizgelė.

Organizacijos ragina atsižvelgti į kitų regiono šalių patirtį, pereinant prie lyčiai neutralaus šaukimo į privalomąją karo tarnybą.

Šiaurės šalyse lyčiai neutralūs privalomosios karo tarnybos modeliai veikia jau kurį laiką - Norvegijoje nuo 2015 m., Švedijoje nuo 2017 m.

„Šalies saugumas - tai visiems be išimties aktualus klausimas, prie kurio prisidėti vienodai turi turėti teisę tiek vyrai, tiek moterys.

Šiuo metu egzistuojanti lyčių nelygybė šaukiant į privalomąją karo tarnybą yra atgyvenęs konceptas - laikai ir visuomenė pasikeitė, į pokyčius reaguoti turi ir kariuomenė.

Suprantame, kad toks sprendimas reikalautų nemažų pokyčių, tinkamam pasiruošimui reikėtų tiek laiko, tiek išteklių, visgi manome, kad šis žingsnis yra būtinas mūsų šalies saugumui ir ateities gerovei", - teigė asociacijos „Lyderė" valdybos pirmininkė Laura Blaževičiūtė.

Tačiau psichologė E.Balnienė „Vakaro žinioms" pateikė daugybę kontrargumentų, kodėl moterys į karo tarnybą neturi būti šaukiamos priverstinai.

„Aš, kaip didelę patirtį turinti specialistė, turiu teisę pasakyti tiesą, kad karo tarnyboje moterys tikrai neprilygsta vyrams.

Prievolė būtų didžiausias absurdas, nebent priimtų savanores", - kategoriška buvo psichologė.

Anot jos, moterys neturėtų ne tik bėgioti su šautuvais ir dalyvauti pratybose kartu su vyrais, bet iš viso būti kariuomenėje per prievartą - net ir užimti pareigas, tiesiogiai nesusijusias su karyba.

„Jokiu būdu. Savanorės tegul eina, bet prievolė tikrai negalima.

Iš ilgametės patirties žinau, kad ir taip jau pastaruoju metu daugėja visokių nerimo atvejų, pogimdyminių depresijų ir t.t. Ir dar moteris apkrauti karo tarnyba?

Juk ten gali būti tokių stresinių situacijų, kurios paskui atsilieps per gimdymą ir net persiduos kūdikiui.

Kiekviena neigiama patirtis (nesvarbu, ar įgyta vaikystėje, ar jaunystėje), kiekviena net ir maža psichotrauma po to gali atsiliepti", - įspėjo E.Balnienė.

Pašnekovės teigimu, lyčių lygybė turi turėti protingumo kriterijus, ribas. Anot jos, būtų absurdas, jei, pavyzdžiui, per kūno kultūros pamokas iš mergaičių būtų reikalaujama padaryti tiek pat prisitraukimų prie skersinio, kiek ir iš berniukų.

„Moteris yra ir buvo moteris. Be to, prisiminkime ir kitokius skirtumus tarp lyčių, lyčių ypatumus. Pavyzdžiui, merginoms būna menstruacijos.

Kai kurios jas labai sunkiai pakelia. Kai kurioms yra diskomfortas pasakyti, kad negali dalyvauti kūno kultūros pamokoje ir iš viso tuo metu jos nenori eiti į mokyklą, nes pykina, visur skauda ir panašiai.

Ne viena mama man buvo atvedusi savo dukrą, paaiškėjo, kad joms - priešmenstruacinis sindromas.

O jeigu toks sindromas pasireikš kariuomenėje? Laikinai neatlikinėsi pareigų?" - retoriškai klausė psichologė E.Balnienė.

E.Balnienė