To nepadarius sueitis galės būti vertinama kaip nusikaltimas ir negavusiam sutikimo asmeniui galės būti taikoma baudžiamoji atsakomybė. Psichologų ir teisininkų vertinimu, tokie, akivaizdų „laisviečių" nebrendimą demonstruojantys pasiūlymai, jeigu jiems būtų pritarta, jokios praktinės naudos neturės, o rūpesčių pridaryti gali.
Bolševikų keliu
Psichologas, politikas ir rašytojas Vytautas Čepas pasidžiaugė, kad, bent kol kas, yra tik tokio projekto juodraštis.
„Tad šiuo metu nėra aišku - išprotėjimas jau baigėsi ar jis tik dar prasideda.
Bet kokiu atveju, pats toks pasiūlymas ir tokios mintys yra makabriškos, - tiesiai šviesiai rėžė nemažą psichologo darbo patirtį sukaupęs vyras.
- Kiek stebiu tą Laisvės partiją, nesu pastebėjęs nė vieno jų pasiūlymo, iš esmės keičiančio valstybės švietimo politiką, prisidedančio prie ekonomikos ar valstybės saugumo stiprinimo.
Jiems rūpi tik gėjai, seksas ir narkotikai.
Net partija negalima šio darinio vadinti. Kažkoks infantilų sambūris."
Pasak V. Čepo, jeigu į seksą bus žiūrima kaip į dviejų robotų suartėjimą, tuomet įmanoma viskas, įskaitant ir jo reglamentavimą. Tačiau jis išreiškė viltį, kad to nenutiks.
„Tūkstančius metų erotika buvo procesas, kurio metu siekta sujaudinti, sudirginti, sukelti tam tikrus jausmus.
O dabar visa tai bandoma sugriauti ir bandoma nuleisti iki primityvios mechanikos lygio: nori - nenori - judam toliau.
Man toks požiūris nėra priimtinas, - analizavo specialistas. - Tipiška situacija.
Du žmonės susipažįsta, bando užmegzti kontaktą, tačiau pagal minėtų dviejų politikos veikėjų pasiūlymą tai jau galima traktuoti kaip nusikaltimą.
O jeigu jausmai taptų didesni ir veiksmai gilesni, tai išvis būtų katastrofa. Nors gal to šios dvi panelės ir siekia?
Juolab kad vyras vis dar laikomas iniciatyviąja puse, o moteriai paliekamas pasyvesnis vaidmuo.
Tai dabar iniciatyvą parodęs, bet notaro patvirtinto leidimo neturintis vyras jau bus nusikaltėlis?
Nors ir notaras neišgelbės, nes juk supykusi ir įsižeidusi moteris visada galės pasakyti, kad sutikimas buvo išgautas jėga.
Norisi tikėti, kad sveikas protas Seime nugalės, nes, priešingu atveju, bus sukurtas precedentas, po kurio teks steigti ne tik atskirą kontrolierių instituciją, bet ir atskirą Lytinių santykių teismą."
Vertindamas tokius pasiūlymus, politikas buvo linkęs prisiminti ir istoriją.
„Ką nuveikė valdžioje esantys liberalai ir konservatoriai?
Tik draudė ir ribojo. Visgi specialistai pastebi, kad labai dažnai tokie aktyvūs agitaciniai veiksmai duoda visiškai priešingą, vadinamąjį „Bumerango efektą", kai rezultatas gaunamas ne toks, kokio tikimasi.
Būtent taip nutiko XX a. pradžios Rusijoje, kur po revoliucijos komunistai bandė kurti naują šeimos tipą ir kontroliuoti žmonių tarpusavio santykius.
Jie tuomet steigė specialius skyrius ir dalino pažymas, kuriose buvo nurodoma, kas ir kada gali mylėtis.
Dabartiniai mūsų „naujieji komjaunuoliai", nusprendę, kad viską gali sureguliuoti įstatymais ir nutarimais, eina lygiai tokiu pačiu keliu.
Nors man atrodo, kad apie tokius dalykus turėtų būti gėda ne tik kalbėti, bet ir juos siūlyti", - sakė V. Čepas.
Dar tarybiniais laikais Šeimyninių santykių kabinete dirbęs specialistas atkreipė dėmesį ir į tai, kad šiuolaikinis pasaulis apsivertė aukštyn kojomis.
„Žmonės visuomet turėjo su artumu susijusių problemų. Tik jeigu anuomet apie tai buvo draudžiama kalbėti viešai, tai dabar tai tapo mados dalyku.
Štai neseniai viena žinoma žurnalistė pareiškė, kad vakarėlyje mylėjosi su kita mergina.
Nelabai suprantu, kam apie tai reikėjo kalbėti ir kam tai turėjo būti įdomu.
Užtat pastebiu, kad dėl menamo populiarumo, dėl karjeros, žmonės tampa neadekvatūs ir yra pasirengę bet kam.
Tą patį matome ir „laisviečių" vykdomoje politikoje.
Dvi nebrendylos mergiotės ėjo per gyvenimą be atsakomybės, be įsipareigojimų.
Kelias buvo lengvas, bet toliau jų lauks sunkus gyvenimas. Tiksliau, jeigu pasiduosime tokioms idėjoms, sunkus gyvenimas lauks mūsų visų.
Jeigu du žmonės viską daro švelniai, dėmesingai, jeigu jie vienas kitam patinka ir duoda vienas kitam, kad ir nebylų, vadinamąjį konkliudentnį, sutikimą, tai kam dar kažkokie leidimai arba jų naudojimą numatantys įstatymai?" - retoriškai teiravosi rašytojas.
Sutikdamas, kad šeimose pasitaiko ir šviesesnių, ir tamsesnių laikotarpių, V.Čepas pabrėžė, kad nė viena valdžia nesikišo į žmonių lovos reikalus.
„Net nežinau, kaip pavadinti šituos, kurie dabar nusprendė taikyti po svetimomis paklodėmis. Gal tikslinga juos būtų vadinti popaklodiniais?
Visgi nuvertinti šios iniciatyvos, nepaisant to, kaip absurdiškai ji skamba, aš neskubėčiau.
Kartais koks nors nedidelis, atrodytų, nereikšmingas žingsnelis tarsi juokais prasprūsta ir vėliau tampa didele, niekaip neišspaudžiama „votimi". Yra žmonės, kurie moka skaityti įstatymus ir rasti juose spragas.
Tuomet prasideda valstybei brangiai kainuojantys dalykai, nes tokioms istorijoms pasiekus teismus, valstybė juos pralaimi ir priversta mokėti kompensacijas, - dar vieną svarbų momentą įvardino politikas. - Be to, nors Lietuvoje ir taip šeimos byra, tokiais veiksmais atveriamos plačios erdvės manipuliacijoms ir machinacijoms.
Galiausiai tai yra šalies stūmimas į diktatūrą. Įstatymas yra valstybės protas, tad jei norime gyventi bepročių valstybėje, priimkite bepročių įstatymus.
Šita kompanija spėriai ta linkme juda ir proto valstybėje lieka vis mažiau.
Todėl, kol nėra įstatymo, reikia naudotis galimybe gyventi normalių žmonių gyvenimą."
Sulauksime sąskaitų suvedinėjimo
Mažvydas Misiūnas, advokatų kontoros „Misiūnas ir partneriai" teisininkas, atkreipė dėmesį į tai, kad rengiami teisės aktų projektai, kaip ir lydintys aiškinamieji raštai, dar nėra paviešinti.
„Nepaisant to, iniciatorės jau skelbia, kad pataisos rengiamos siekiant efektyviau ginti prievartavimo aukas. Be to, tai yra tam tikrų Stambulo konvencijos nuostatų perkėlimas į Baudžiamąjį kodeksą.
Teigiama, kad Konvencijos ratifikavimą sustabdę oponentai žadėjo šiuos „standartus" įtvirtinti nacionalinėje teisėje.
Užsimenama, kad tokius pakeitimus jau įgyvendino Švedija, Islandija, Graikija, Danija, Nyderlandai, Slovėnija, Ispanija. Visgi kokiais šunkeliais nuėjo šios šalys, nėra paaiškinama.
Taip pat man nepavyko rasti minimų šalių praktikoje rašytinio sutikimo ar kitokio, aiškiai apibrėžto sutikimo reikalavimo lytiniam aktui.
Juolab kad net ir po šių nuostatų ratifikavimo užtenka, jog prieš lytinį aktą būtų žodinis ar konkliudetintis (nusirengti, mirktelti ir t.t.) sutikimas", - tarptautinę praktiką apžvelgė teisininkas.
Jo vertinimu, bandymas kardinaliai keisti dabartinį nacionalinį reglamentavimą visuomenėje iššauks nereikalingas diskusijas ir nukreips dėmesį nuo esminių problemų mažinant lytinius nusikaltimus.
„Daugiau dėmesio turėtų sulaukti seksualinis švietimas, lytinių nusikaltimų aukų reabilitacija ir seksualinių nusikaltimų užkardinimas. Neturėtų būti, gąsdinant baudžiamąją atsakomybe, keičiamos visuomenėje nusistovėjusios moralės normos, kurios yra įtvirtintos „tyliu sutarimu".
Netikslinga įstatymais ir draudimais bandyti reguliuoti ypač jautrių visuomenės narių santykių, - pabrėžė M. Misiūnas. - Taip pat nėra aišku, kokiu būdu bus įgyvendinamas „aiškiai išreikštas laisvanoriškas sutikimas".
Atvejai kuomet kodekse būtų įteisinta papildoma kvalifikuojanti aplinkybė tokia, kaip „aiškiai išreikštas laisvanoriškas sutikimas", vienareikšmiškai patalpintų visuomenę į teisinę „pilkąją zoną" ir išprovokuotų pasipiktinimą dėl pagrindinių teisėkūros principų nesilaikymo.
Teisėkūroje dalyvaujantys subjektai, kaip šiuo atveju Seimo narės, turi kurti teisės aktus remiantis aiškumo, proporcingumo, tikslingumo kriterijais, kurie yra privalomi ir suponuoja, kad nebūtų rengiami ir priiminėjami bet kokie, šiems principams prieštaraujantys, teisės aktai."
Jis priminė, kad teisės praktika ir aiškinimai dėl lytinių nusikaltimų yra nusistovėję, o tuos atvejus, kai prievartautojai išvengia atsakomybės ar aukos lieka neapgintos, galima išgyvendinti kitomis priemonėmis. Ir tam nebūtina kardinaliai keisti visuomenėje nusistovėjusių normų.
Užtektų pakelti teisėsaugos atstovų ir socialinių reikalų specialistų profesionalumo ir kompetencijos lygį.
„Teisės teorijoje yra aiškinama, kad lytinis santykiavimas prieš nukentėjusiojo asmens valią yra tada, kai tai daroma nesutinkant vienam iš asmenų.
Jo nesutikimas turi būti aiškiai išreikštas ir kaltininkas turi jį suvokti.
Asmens nesutikimas gali būti išreikštas žodžiais, veiksmais ar kitais būdais.
Tais atvejais, kai nukentėjusiojo valiai palaužti naudojamas fizinis smurtas arba pasinaudojama bejėgiška jo būkle, kaltininkas (arba kaltininkai) turi suvokti, kad lytiniai santykiai vyksta prieš nukentėjusiojo valią.
Be to, išžaginimas ar seksualinio prievartavimo nusikaltimai priskiriami prie sunkų ir labai sunkių kategorijos, todėl baudžiamoji atsakomybė numatyta ir už pasirengimą juos padaryti.
Tokiu atveju, šių Baudžiamojo kodekso pakeitimo projektų rengėjai turėtų aiškiai, nedviprasmiškai ir nepalikdami vietos laisvai interpretacijai atskleisti, kokiu būdu sutuoktiniui išvengti rizikos kito sutuoktinio būti apkaltintam rengiantis padaryti lytinį nusikaltimą, jei asmuo nespėjo gauti jo aiškiai išreikšto laisvanoriško sutikimo", - vieną iš galimų problemų įvardino teisininkas.
Jo nuomone, jeigu visuomenei nebus pateikti aiškūs atsakymai, užsiimant tokiomis insinuacijomis aukos vaidmuo bus transformuotas į galimybę atkeršyti kažkuo neįtikusiam asmeniui (dėl nepatikusio seksualinio akto ar norint pelningai išsituokti).
„Tokiu atveju asmuo turėtų įrodinėti, kad, prieš lytiškai santykiaujant, jis gavo laisvanorišką sutikimą. Kitu atveju „nusikaltėlis" rizikuotų gauti 10 metų belangės su garantuotu celibatu", - apibendrino teisininkas.
Asociatyvi pixabay.com nuotr.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą