Romas Gailius: Prestižinius miesto visuomeninius objektus derėtų statyti ant savo marių kranto

Galiausiai ir gyventi... dešimtmečiais politikams žvanginant raktais į „mėlynųjų proveržių“ ir kt. šlapių strategijų širdis.

Deja, taip iki šiol, vis kalbama kalbama... kažkas kažką žada, kažką kažkur užsirašo, o baigiasi viskas kasmetinėmis perkrautų tonų pagyromis ataskaitų lentelėse džiugiai matuojantis su Liepoja, Venspiliu, Ryga ar Talinu ir vėl užgrobiant vis naujas miesto teritorijas nykių dulkinų sandėlių statybai, vis aukštesnėmis uosto tvoromis slepiant nuo miesto kalnus druskos, skaldos ar amonio salietrą bei kt. „gėrybes“. 

Galiausiai, dabar jau ir nuolat, uosto vadui trimituojant, kad ant marių kranto, mieste, vystys ( vėliau gal ir plės) vandenilio gamybą – gal bus labai žalias uostas!

O miestas?

Ir, vis šaukiama, kad Klaipėda - vienintelis Lietuvos uostamiestis- važiuokit turistai, šalia tų „gėrybių“-statysim jums kruizterminalą!

Ir, Valstybės, Miesto Gerovę!

Na…sunkiai tas homosovieticus pašalas eina, bet jeigu jau atėjo pavasaris…

…gal vis tik ne perkrautos tonos ir konteineriai formuoja civilizuoto Europos miesto identitetą, patrauklumą ir tą, jūrinę kultūrą?

...gal vis tik miestiečių gyvenimo būdas, jų pomėgiai, hobiai, laisvalaikio praleidimo formos, su tuo susijusi kultūra, architektūra, verslai ir t.t. ... formuoja miesto tapatybę, jį daro išskirtiniu, patraukliu ir  įdomiu kitiems?

Štai mažutėlis pvz.:

Yra Danijoje toks miestelis Guldborgsund. Gyventojų skaičius jame – 59 759 (2024 m. sausio 1 d., maždaug tris kartus mažiau nei Klaipėdoje). 

Vietos politikai ėmė ir nutarė, kad reikia transformuoti miestelio centre esamą pramoninį uostą.  

Sukurti čia naujas žalias miesto erdves ir rekreacinę uosto atmosferą, glaudžiai susijusią su miesto centru ir tikintis, kad senasis pramoninis uostas taps prieinamu ir patraukliu. 

Be naujo verslo ir būsto funkcijų  naujo uosto rajoną sudarys ir  viešosios funkcijos, miesto erdvės piliečiams ir lankytojams.

Kuriantis autorius siekė, kad uosto istorija būtų išsaugoma ir iš naujo interpretuojama per senus silosus, sandėlius ir kt. uosto pastatus, apie kuriuos butų kuriamos miesto erdvės. 

Gerbiant pramoninę autentiką, pastatai paverčiami kultūros įstaigų, restoranų, visuomeninių funkcijų erdvėmis, kurios derinamos su įvairiais būstais, kad būtų užtikrintas įvairus gyventojų derinys.

Naujos kokybės 12 ha miesto teritorija su 1,4 km promenada ( maždaug trečdalis miesto centre užimtos Klasco pakrantės ir panašaus ploto nuo statomo „Memelio miestas“ su istoriniu Žiemos uostu iki Janonio sankryžos), prieplaukos, prieiga prie vandens ir žalios miesto erdvės padarys uostą patrauklia vieta gyventojams, turistams, lankytojams. 

Tuo pačiu metu numatoma, kad kultūros įstaigos, komercinės patalpos, įvairaus tipo būstai užtikrintų miesto apsaugą nuo būsimų Šiaurės jūros potvynių.

Mažas miestelis, bet didelė ir graži idėja. 

Sėkmės.

Užsakovas: Guldborgsund savivavaldybė
Planuojama teritorija: 120,600 m²
Architektas: C.F. Møller 
Planuotojas: C.F. Møller

(Dedikuoju - Gintautui Paluckui, Arvydui Vaitkui, Algiui Latakui)