Yra ir dar paprastesnių dalykų, kuriuos privalo žinoti net vaikai – negalima piešti ant kambario sienų, kišti pirštus ar kokius daiktus į rozetę, palikti verdantį puodą ir panašiai. Reikia plauti rankas, valyti dantis. Vaikystėje mūsų paprasčiausiai niekas neklausia ar jos mums patinka.
Mokykloje ar šiaip vėlesniame amžiuje tokia prievarta pradeda kelti abejonių.
Na gerai, aritmetika, o kodėl žemė apvali? Tai, kas rodoma paveikslėliuose mokiniams, neįtikina net tų, kurie turi aukštąjį teologinį išsilavinimą. Vadinamųjų plokščiažemininkų pilna visose pasaulio vietose, netgi Lietuvoje.
Tai lyg ir smulkus dalykas. Bet, kaip sako paplitusi patarlė, “Mažas kelmas didelį vežimą apverčia“.
Galiu vardinti nemažai dalykų, kurie iki šiol kelia abejones, diskusijas ir netikrumą. Per vieną Rusijos TV kanalą teko matyti vadinamąjį dokumentinį filmą, kuris pateikia „faktus“, neigiančius žmogaus buvimą Mėnulyje.
Šalyje, kuri skrido į Mėnulį, vis dar gyvena 20 milijonų žmonių, kurie mano, kad tai buvo falsifikuota. Neretai kartojama mintis, kad senovės Egipto piramides statė ateiviai. O apie NSO tiek daug žinių, kad net kritiškas žmogus pradeda abejoti tuo tikinčių žmonių psichine sveikata.
Taigi gyvename pasaulyje, kuriame tarsi susiduria dvi priešingai veikiančios jėgos: tvarka ir taisyklės, kuriomis neleidžiama abejoti ir telieka tik paklusti, bei gandai, žinios, klaidingos naujienos, kurios verčia abejoti kitos pusės teisumu ar net teisingumu. Žmogus, kurį bando apgauti su rinkimų statistika, pradeda apskritai abejoti statistika, sako, kad kaip nori, taip ir skaičiuoja, kokius nori skaičius, tokius ir parašo.
Keli faktai: 34 proc. amerikiečių tiki vaiduokliais, 18 proc. vis dar mano, kad Saulė skrieja aplink Žemę.
Dar didesnių abejonių sukelia medicina. Pradžioje abejoja apsauginių kaukių nešiojimo efektyvumu, vėliau įrodinėja priešingai, o gydyti bando kas tik netingi. Užsivelka baltą chalatą, pasiskelbia Institutu - ir „pranašas“ gatavas. Aišku, reikia skirti melagienas nuo abejonių, pirmosios dažnai neša didelę naudą platinantiems, o abejonės yra sveiko proto pamatas.
Deja, sveikas protas vis tik nėra toks geras, kaip atrodo. Keli faktai: 34 proc. amerikiečių tiki vaiduokliais, 18 proc. vis dar mano, kad Saulė skrieja aplink Žemę. Aišku, kad Lietuvos gyventojai vargu ar nustebintų savo žiniomis ir tikėjimais.
Sakykim, tikima, kad jei niežti kairį delną – gausite pinigų, o jei dešinį – laukia malonus susitikimas. Jei peilis, šakutė ar šaukštelis nukrenta ant žemės – gali laukti svečio. Sakoma, kad tiems, kuriems nesiseka kortų žaidimuose, sekasi meilėje. Bene ryškiausias yra šis: Niekada nedėkite savo rankinuko ar rankinės ant grindų, nes niekada neturėsite daug pinigų.
Prietarai yra viena sveika proto pusė. Manoma, kad tikėti kai kuriais prietarai nėra nieko bloga. Vargu ar kas žeria priekaištus tiems, kurie tiki horoskopais. Na ir kas čia tokio? Tačiau prietaras – maginis tikėjimas pranašingais ženklais, nulemiančiais ateitį. Prietarais dažnai įvardijamas tikėjimas nežemiškomis galiomis, talismanais, magija.
Dar labiau sveiką protą išjudina prekybininkų pardavimų akcijos. Dar senais laikais, kai TSRS trūkdavo kokių nors produktų, spaudoje pasirodydavo straipsniai apie jų kenksmingumą. Dabar vyksta priešingai. Gyventojai kviečiami tirtis dėl vitamino D trūkumo, nes visiems jo trūksta žiemą.
„Tirkitės, pirkite mokėkite, nes taip sako mokslas“. Netiesa, mokslas sako visai kitaip, bet juk to neparduosi.
Tačiau mokslas turi autoritetą, todėl už jo širmos galima siūlyti net ir visai nereikalingą prekę ar paslaugą.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą