Švietimo ministrą - į muilą, arba Mažavaisės grūšios purtymas

Jiems antrino vienuoliktokų tėvai, motinos, seneliai, senelės ir korepetitoriai, nes patikrinimas per sunkus net olimpiadininkams; stipriausių gimnazijų moksleiviai per patikrinimą surinko tik 27-33 taškų iš 40 galimų; švietimo ministrą - į muilą; anūkėlis visą naktį kruvinom ašarom verkė; tėvelis patyrė infarktą; mamytei prireikė psichiatro pagalbos; atnaujinta fizikos programa neatitinka realybės.

Liejosi vienuoliktokų raudos, esą Švietimo, mokslo ir sporto ministerija atėmė norą gyventi; tarpiniai egzaminai sugriovė mūsų ateitį.

Vario dūdas pūtė ir žurnalistai: įtūžę tėvai prarado kantrybę; tėvai žada eiti į teismą; švietimo sistemoje chaosas; švietimo ministras nesuskaičiuoja iki dviejų.

Išgirdęs graudžius liaudies verksmus, į fizikos tarpinį egzaminą dėmesį atkreipė pats Lietuvos prezidentas. Visažinio akimis jis permetė pusegzaminio rezutatus ir susiraukė: iš 5612 vienuoliktokų net 2827 egzamino neišlaikė.

Didelis apmaudas apėmė jį. Regis, prezidentas taip karštai sureagavo todėl, kad užmiršo, jog 1981 metais jis pats, būdamas septyniolikos, neišlaikė matematikos egzamino ir neįstojo į Vilniaus universitetą.

Sovietmečiu dėl septyniolikmečių neišlaikytų egzaminų valstybės vadovai galvų nesukdavo. Tuomečiam švietimo ministrui Antanui Rimkui dėl Gitano Nausėdos nė plaukas nuo galvos nenukrito.

Tais laikais ir tėvai dėl vaikų pažymių iš proto neidavo. Na ir kas, kad sūnus ar duktė neišlaikė stojamojo egzamino? Metus padirbės, subręs, daugiau pasimokys, į universitetą įstos kitais metais.

Dešimtasis Lietuvos prezidentas apmąstymams neturėjo laiko. Nebuvo kada galvoti, kodėl vaismedis, prieš tris dešimtmečius pasodintas Lietuvos švietimo dirvoje, pavirto mažavaise grūšia.

Buvo įsitikinęs, kad kaltas švietimo, mokslo ir sporto ministras. Tad, miniai reikalaujant, čiupo Gintautą Jakštą ir stipriai papurtė. Vos galvos nenusuko. Minia aprimo iki kito tarpinio egzamino, iki kito mažavaisės grūšios papurtymo.

Didysis Verksnys - grėsmė būsimiems švietimo ministrams

Kol skardžiabalsė močiutė su kaimynėmis dalijosi įžvalgomis dėl brandos egzaminų organizavimo ir vykdymo, jos anūkėlis Didysis Verksnys, per tą tarpinį fizikos egzaminą nesurinkęs nė vieno taško, saldžiai pūtė į sparčiai dygstančius ūsus. Namiškiai jo nežadino: reikėjo juk vaikui išsimiegoti.

Mokykloje Didysis Verksnys nuo bendraamžių, pasiekusių aukštesnį (9-10 balai), pagrindinį (7-8 balai), patenkinamą (5-6 balai) ar bent slenkstinį (4 balai) lygį, skyrėsi skurdesne kalba, mažesniu dėmesingumu, lėtesniu darbo tempu, prastesne atmintimi, silpnesniais skaitymo, rašymo, skaičiavimo įgūdžiais, didesniu nenoru mokytis ir ryškiu opoziciniu elgesiu.

Mokydamasis trečioje klasėje Didysis Verksnys įgudo per pamokas prašytis į tualetą. Gimnazijos direktorius, kelis kartus pastebėjęs koridoriuje besišlaistantį trečioką, perspėjo mokytoją. Tą pačią dieną, kai tualetan užsimaniusio mokinio mokytoja nebeišleido, jis apsisisiojo klasėje ir paskambino telefonu močiutei, kad atneštų sausas kelnytes.

Močiutė į mokyklą atbildėjo lydima žurnalistų... Septintoje klasėje Didysis Verksnys sudaužė akinius biologijos mokytojui, aštuntoje - užrėmė gimnastikos suoliuku duris ir neįleido klasėn fizikos mokytojos.

Dienraščio skaitytojai, nepažįstantys šiuolaikinės mokyklos, paklaus, kaip šitas vaikinas atsidūrė vienuoliktoje klasėje? Ar nebuvo patikrinimų, ar nebuvo vertinamos mokinių žinios? Buvo. 1996 metais Lietuva įsteigė Nacionalinį egzaminų centrą ir pradėjo šalyje diegti centralizuotos abitūros modelį.

Nacionalinė švietimo agentūra nuo 2012 m. organizuoja nacionalinius mokinių pasiekimų patikrinimus. Anksčiau tie patikrinimai vykdavo antroje, ketvirtoje, šeštoje, aštuntoje klasėje. Dabar - tik ketvirtoje ir aštuntoje. Dešimtoje klasėje vykdomi pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimai.

Nuo 1995 m. Lietuva dalyvauja įvairiuose tarptautiniuose tyrimuose. Apčiuopiamos naudos iš tų tyrimų nei mokyklos, nei mokiniai neturi. Kruopščiai parašytose, spalvotomis diagramomis papuoštose ataskaitose vienais metais rašoma, kad šiek tiek pagerėjo skaitymo rezultatai, bet pablogėjo matematikos rezultatai.

Kitais metais atvirkščiai: pagerėjo matematikos pasiekimai, bet pablogėjo skaitymo. Visų patikrinimų, visų tyrimų preambulėse nurodoma, kad svarbiausia, jog mokinys patikrinime dalyvautų.

Jo pasiekimai įtakos kėlimui į aukštesnę klasę neturės. Net iš tarpinio patikrinimo gavęs nulį, mokinys galės laikyti brandos egzaminą. Tad kam patikrinimai? Taigi Didysis Verksnys kaip nors ištvers tarpinių patikrinimų sesiją, o rudenį atkeliaus į dvyliktą klasę. Ir, neduok Dieve, jeigu jis neišlaikys abitūros egzamino. Liaudis užsirėks, o Švietimo, mokslo ir sporto ministerija triskart ore apsivers.

Negreiti ir nearšūs Lietuvos vaikai

Kai kas galbūt galvoja, kad fizikos ar kitų dalykų tarpiniams patikrinimams užduotis rašo švietimo ministrai. Iš tikrųjų, užduotis vaikų žinių patikrinimui rengia pedagogai praktikai.

Tarpinių patikrinimų užduočių rengimas organizuojamas viešųjų pirkimų būdu. Užduočių rengėjams ir recenzentams keliami aukšti kvalifikacijos, patirties reikalavimai.

Jų tapatybės neatskleidžiamos, nes tarpinių patikrinimų, kaip brandos egzaminų dalies, užduočių rengimas yra darbas, atliekamas su slaptumo žyma pažymėta informacija.

Mokykliniame anekdote pasakojama, kaip žymiausias pasaulio koučeris Džozefas Konoras mūsų šalyje aukštesnio mąstymo mokinių ieškojo.

Nuvestas į geriausios Lietuvos mokyklos pažangiausią klasę, pas aktyviausią mokytoją, jis nė minutės negaišdamas pradėjo tyrimą. Prisegė prie lentos plakatą, kuriame buvo pavaizduotas skrendantis lėktuvas, ir paprašė, kad mokiniai pasakytų, kur tas lėktuvas skrenda.

Mokiniai pradėjo demonstruoti per pasaulio pažinimo pamokas įgytas žinias. Vieni sakė, kad į pietryčius, kiti minėjo Pietų Kinijos jūrą, treti - Malaiziją, Singapūrą, Vietnamą. O Petriukas burbtelėjo, jog lėktuvas skrenda į aerodromą. Per tyrimo aptarimą Dž.Konoras didžiai nuliūdino mokytoją, pareikšdamas, kad „only Peter is of a higher level of thinking“.

Anekdotas tiksliai atspindi pasikeitusį požiūrį į mokinių pasiekimus. XXI amžiuje sėkmingi bus tie, kurie pasitelks analitinį bei kūrybinį mąstymą, gebės spręsti problemas.

Turime suprasti, kad pasaulio galingiesiems, finansuojantiems Lietuvos švietimą, nebereikia moksliukų. Jiems reikia greitų, aršių, pasiutusių, nebijančių skrieti automobiliu 400 km/h greičiu, galinčių per vakarą pralošti 40 milijonų ar išreikalauti savo šalies reikmėms 60 milijardų dolerių iš kitos šalies.

2022 m. rugsėjį buvusi ministrė Jurgita Šiugždinienė, kalbėdama tarptautinėje konferencijoje, teigė, kad Lietuva turi labai daug aukštąjį išsilavinimą įgijusių žmonių, tačiau tai ne visuomet reiškia teigiamą poslinkį.

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtos organizacija, peržiūrėjusi mūsų šalies išsilavinimo rodiklius, nurodė, kad, pirmaudami aukštąjį mokslą baigusiųjų skaičiumi, nuo europinių vidurkių atsiliekame pasitikėjimo, kūrybingumo, inovatyvumo, sveiko gyvenimo trukmės rodikliais. „Turime labai daug išsilavinusių žmonių, turime labai daug diplomų, bet galimai turime mažai išsilavinimo“, - sakė ministrė.

Mažavaisės grūšios likimas

Kilus skandalui dėl fizikos pusegzaminio, peržiūrėtos užduotys ir vertinimo kriterijai. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija subūrė specialią komisiją. Tos komisijos posėdyje konstatuota, kad užduotys atitinka programą ir tinkamos patikrinimui.

Pripažinta, kad šiųmečiam fizikos egzaminui mokiniai buvo rengiami nuosekliai ir sistemingai, o vienkartinio testavimo skaidymas į kelis etapus, panaudojant tarpinį pasiekimų vertinimą, yra išmintingas, vaikus tausojantis žingsnis.

Pastebėta, kad per patikrinimą būta techninių nesklandumų. Aptartos užduotys, kurias mokiniai pavadino nekorektiškomis. Paaiškinta, kad būtent tos, neįprastos, vienuoliktokus trikdžiusios formuluotės, netikėti kontekstai padėjo vertintojams išskirti mokinius, turinčius aukštesniojo mąstymo gebėjimų. G.Jakštas galėjo lengviau atsikvėpti, nes jam mesti kaltinimai nepasitvirtino.

Mokytojai tokią baigtį buvo numatę 2023 m. vasarą, kai per 40 dienų pasikeitė trys ministrai. Kiekvienas mokytojas, net pranašu Nostradamu nebūdamas, galėjo nujausti, kad liepos 3 dieną švietimo ministru paskirtas G.Jakštas prisiima nepakeliamą naštą.

Juk jam buvo liepta išlaikyti švietimą prioritetine valstybės politikos sritimi, užtikrinti pokyčius, siekiant kokybiško švietimo prieinamumo kiekvienam. Prezidentas naujajam ministrui nurodė, kad Švietimo ministerijoje susidarė tam tikras sukaulėjęs sluoksnis, kurį privalu išardyti, nes dėl jo išsigimsta, komplikuojasi visos gražios ir naudingos idėjos.

Kada G.Jakštas tą „sukaulėjėjusį sluoksnį“ pradėjo ardyti, plačiajai visuomenei nežinoma. O gal net nepradėjo, nes jam, nė kojų apšilti nespėjusiam, reikėjo tęsti šešias ar septynias ministrės J.Šiugždinienės pradėtas reformas, rūpintis atnaujintomis programomis ir naujais egzaminais.

Analizuojant vienuoliktokų darbus, pastebėta, kad daugelis jų nemoka tinkamai operuoti matavimo vienetais, fizikinėmis sąvokomis ir dydžiais, nesugeba rasti tinkamo problemos sprendimo.

Kai kurie vaikai nėra darę realių tiriamųjų darbų. Dar kiti negalėjo išspręsti tekstinių uždavinių, nes šlubuoja teksto suvokimas. Bandant Lenkijos, Švedijos, Suomijos, Monako, Ispanijos ir kitų šalių šešiamečių pradžios mokyklų mokymo turinį sugrūsti į tikrą sovietinį reliktą - keturmetę pradžios mokyklą, bazinės gamtos pažinimo žinios teikiamos pirmosiose pradinės mokyklos klasėse. Tikimasi, kad tas žinias moksleiviai pagilins mokydamiesi vidurinėje mokykloje.

Tautinės mokyklos medelis, taip gražiai mūsų vaizduotėse žydėjęs 1988 metais, virsta paliegusia grūšele. Sunkus jos likimas.

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija. Už nuomonę atsako autorius