„The New York Times“ veteranas Henris Kammas - Pulitzerio laureatas, gelbėjęs Lietuvos garbę

Išeidamas į nebūtį, 98-metis kolega paliko Pulitzerio medalį ir 7 tūkstančius (!) straipsnių garsiausiame pasaulio dienraštyje.

Bet čia noriu papasakoti apie jo paskutinę kelionę į Lietuvą.

1991-mų rudenį vis dar euforijos po Maskvos pučo žlugimo apimtų mūsų politikų laukė šaltas dušas: rugsėjo 5-ąją „The New York Times“ Berlyno biuro vadovas Stephen Kinzer (g. 1951) parašė apie Lietuvos reabilitacijas karo nusikaltėliams.

Prie termino „karo nusikaltėliai“ Lietuvai dar teks priprasti – paprasčiau juos galima vadinti žydšaudžiais.

Tuo tarpu Lietuvoje užsisuko reabilitavimo malūnas – NKVD trijulių nuosprendžiai buvo naikinami, išmokamos reabilitavimo pašalpos.

Bet teisėtame ir teisingame procese neįmanoma buvo nesuklysti (klystama ir dabar, kai skubėti jau nereikia).

Laikraštis jau turėjo 4-6 vardus, kai nekaltumo pažymos išduotos krauju susitepusiems.

Deja, to nežinodama, Lietuvos valdžia (gal nesupratusi laikraščio įtakos) ėmė viską neigti ir iškasė karo kirvį.

Aiškintis straipsnio pasekmių atvykusį NYT Varšuvos biuro vedėją Stepheną Engelbergą (g. 1958, irgi Pulitzerio laureatą) tuometinis UR ministras pasiūlė išsiųsti iš šalies.

Tada dienraštis atsiuntė į Vilnių Europos vyriausiąjį korespondentą Henrį Kammą.

Tais metais buvau oficialus NYT pagalbininkas (stringeris) Lietuvoje.

Mano pareiga buvo sutikti svečią ir užtikrinti jo programą. Bet H.Kammas pats pranešė, kad per Niujorką užsakytas susitikimas su AT pirmininku, tik jį sutinka priimti...

3-čią valandą nakties. Visko gyvenime matęs žurnalistas perdaug nesistebėjo, bet į AT rūmus atėjo dviem valandom anksčiau.

Ryte pasakojo, kaip sėdėdamas pas sekretorę, girdėjo už durų skambinamus noktiurnus.

Po nemokamo koncerto laukė mažiau malonus pokalbis apie kovojančios Lietuvos pretenzijas Amerikos laikraščiui.

Daugiausia kalbėta apie istoriją ir praėjusį karą, Amerikos ir Lietuvos vietą jame.

Daug kas išgirstame Kammą (gimusį Lenkijos žydų šeimoje) stebino, bet jis sakėsi to nespausdinsiąs, nes ir „misijos tikslas – kitoks“.

Tie užrašai man liko tik knygai.

Santykiai su Niujorko laikraščiu atkurti tik po 1992 metų.

Dar rinkimų išvakarėse A.Brazauskas Bonoje pietavo su NYT žurnalistais, iš jų gavo dokumentus apie klaidingas reabilitacijas.

Po rinkimų jos buvo panaikintos ir „The New York Times“ pasirodė keturi šviesūs bei informatyvūs Stepheno Kinzerio straipsniai apie Lietuvos žingsnius.

Nuotraukoje: NYT žurnalistas Henry Kamm – centre. 1982 m.