„The Telegraph“ aiškinasi, kaip Baltijos šalys ruošiasi Rusijos invazijai ir ar gali apsiginti
(9)Baltijos šalys planuoja dislokuoti 1 000 betoninių bunkerių, iš kurių 600 bus Estijoje.
Ar Baltijos šalys sugebės įgyvendinti savo gynybos planą?
Pažymima, kad apie pagrindinius šio plano elementus pirmą kartą buvo paskelbta 2024 m. sausio mėn.
Tarp jų - 1 000 betoninių bunkerių, iš kurių 600 planuojama įrengti Estijoje.
Juos planuojama papildyti tranšėjomis, prieštankiniais grioviais, šaudmenų sandėliais ir aprūpinimo slėptuvėmis.
Leidinyje pabrėžiama, kad statybos vyksta sparčiai. Nepaisant to, ji gali užtrukti visą dešimtmetį.
„Mums reikia dešimties metų, kad pasiruoštume atremti Rusijos grėsmę. Putinas neleis mums laukti tų dešimties metų.
Pavojingiausias laikas Baltijos šalims ateis iš karto po paliaubų Ukrainoje“, - perspėjo buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.
Laikraštis taip pat priminė Danijos žvalgybos tarnybos pranešimą. Joje teigiama, kad nutraukus ar įšaldžius karą Ukrainoje, Rusija galės greitai apsiginkluoti ir pradėti karą prieš NATO.
Analitikai apskaičiavo, kad per šešis mėnesius Rusija bus pajėgi „pradėti lokalizuotą karą su ja besiribojančioje šalyje“, pridūrė leidinys.
Prognozuojama, kad po dvejų metų Maskva bus pasirengusi „regioniniam karui prieš kelias Baltijos jūros regiono šalis“, o po penkerių metų - „plataus masto karui“ Europoje.
Baltijos šalys aktyviai ruošiasi invazijai į Rusijos Federaciją
Be to, leidinyje primenama, kad NATO šalys 2023 m. pasirašė Baltijos šalių gynybos planą su pastiprinimo linijomis iš Suomijos, Lenkijos ir Vokietijos.
Dabar Aljansas kiekvienoje Baltijos šalyje rotacijos principu dislokuoja daugianacionalines bataliono dydžio pajėgas.
Latviją gina Kanados vadovaujamos tarptautinės pajėgos, Lietuvą saugo Vokietijos brigada, o Estiją - apie 1 000 britų karių, rašoma leidinyje.
Nepaisant to, Talinas, Ryga ir Vilnius baiminasi žaibiškos Rusijos invazijos.
Todėl jie nori daugiau - dabartines kovines grupes pakeisti kovai pasirengusiomis brigadomis ir nuolatinio NATO buvimo.
„Mums trūksta strateginio gylio. Rusai gali pereiti per visą šalį per kelias valandas, jei ne dienas, todėl mes ginamės nuo pirmojo metro.
Pažiūrėkite į Ukrainą ir jų atkovotus miestus - tai, ką jie atsiėmė, buvo dykvietė“, - aiškino G. Landsbergis.
Karas Ukrainoje išmokė Baltijos šalis, kokia svarbi yra giluminė gynyba ir pasipriešinimas priešo mobilumui, pridūrė leidinys.
„Šiuolaikiniame kare didelis pranašumas yra gynyba. Nauji bepiločiai orlaiviai ir palydoviniai vaizdai leido nuolat stebėti Ukrainą iš viršaus.
Jūs visada žinote priešo pozicijas. Manevrinis karas nemirė, bet tapo radikaliai sudėtingesnis, todėl nesunaikinami įtvirtinimai įgauna naują prasmę“, - žurnalistams sakė Pasaulio politikos instituto tyrėjas Michaelas DiCianna.
Leidinys pažymėjo, kad naujoji Baltijos šalių gynybos linija nėra užtvara tiesiogine prasme, kaip Maginot linija, kurią XX a. trečiajame dešimtmetyje pastatė Prancūzija, siekdama atgrasyti Vokietiją nuo invazijos.
„Tai nėra siena ar ištisinė įtvirtinimų linija, tai lankstesnė, mobilesnė ir modernesnė gynybos ir atgrasymo stiprinimo priemonė“, - aiškino analitinio centro ‚Rand‘ vyresnioji gynybos analitikė Marta Kepe.
Pasak jos, Baltijos šalių projekto tikslas - suteikti galimai Rusijos invazijai tam tikrą formą, nukreipiant priešo pajėgas į srautus, kuriuos galima pulti.
„Tai dar viena strėlė Baltijos šalių gynybos, kuri negali veikti pasyviai viena, strėlė“, - pabrėžė Kepe.
Nepaisant visų nuogąstavimų, Lietuvos gynybos viceministras Karolis Aleksa mano, kad Baltijos regionas yra pasirengęs atremti Rusijos puolimą.
„Šiuo metu esame pasirengę gintis iki pirmojo centimetro, kito pasirinkimo neturime“, - patikino jis.
Vokietija pradėjo dislokuoti savo karius NATO šalyje, kuri ribojasi su Rusija
Priminsime, kad balandžio 1 d. Vokietija oficialiai atidarė savo pirmąjį nuo Antrojo pasaulinio karo laikų nuolatinį karinį buvimą užsienyje - 5 000 karių šarvuočių brigadą Lietuvoje. Tokiu būdu Berlynas bando sustiprinti rytinį NATO flangą.
Naujai sukurta 45-oji šarvuočių brigada pradėjo savo oficialią veiklą per ceremoniją netoli Vilniaus.
Visų pirma buvo įkurtas laikinasis štabas, paviešintas brigados herbas, o pačiam daliniui nuo šiol oficialiai vadovauja brigados generolas Christophas Huberis.
Rusijos driskiai kariaujantys Ukrainoje
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą