Tiltas tarp žmonių ir reikalingų socialinių paslaugų
Rugsėjo 27 d., buvo minima Lietuvos socialinių darbuotojų profesinė diena, kuri švenčiama nuo 1993 m. kai įvyko pirmasis Lietuvoje socialinių darbuotojų asociacijos suvažiavimas.
Šią dieną taip pat minėjome ir Pasaulinę turizmo darbuotojų dieną.
Klaipėdos miesto socialinės paramos centras organizavo šventinį minėjimą, skirtą profesinei dienai paminėti šioje bendruomenėje. Buvau pakviestas pasakyti sveikinimo kalbą.
Dėliojant mintis sveikinimui, iškilo paralelės tarp socialinių paslaugų ir turizmo darbuotojų.
Atrodo, jog šie darbai nėra labai sudėtingi, bet tik tikri specialistai supranta, kokia didelė atsakomybė juos lydi.
Iš šalies atrodo, kad dirbti turizme lengva. Vien idilė, romantika, geros emocijos, nes darbas susijęs su atostogomis ir kelionėmis.
Tikrovėje viskas daug sudėtingiau, nes slegia didžiulė atsakomybė.
Juk žmogus patiki turizmo darbuotojui brangiausią savo turtą - gyvenimo laiką per atostogas.
Tad vietos klaidoms nėra. Kol kas neturime galios atsukti laiką ir antrą kartą pabandyti suteikti žmogui naują kelionę jei suklydome. Nebent po kurio laiko, kai vėl jis sulauks naujų atostogų.
Ir su socialinių paslaugų darbuotojais yra panašiai. Mes daug žinome iš viešos informacijos apie jų darbą sveikatos, švietimo ir kitose srityse.
Bet tik apsilankius jų darbo vietose ir praleidus daugiau laiko kartu, galima suprasti koks tai sudėtingas ir sunkus darbas.
Šiems darbuotojams taip pat patikimas žmogaus gyvenimo laikas. Ir jie taip pat neturi antro šanso galimybės, nes pasakyto žodžio ar padaryto veiksmo nebesugrąžinsi.
Jų darbas turi gilų poveikį žmonių gyvenimams, o tai reikalauja ne tik profesionalumo, bet ir empatijos bei kantrybės. Jie yra tarsi tiltas tarp žmonių ir reikalingų socialinių paslaugų, kartais būdami vieninteliais, kurie gali padėti pažeidžiamiausiems.
Ir socialinių darbuotojų, ir turizmo darbuotojų darbai yra labai svarbūs visuomenei, nors jie dažnai vyksta užkulisiuose ir yra nepakankamai įvertinti.
Manau, kad tiek socialiniai darbuotojai, tiek turizmo darbuotojai yra verti kasdienio pripažinimo bei pagarbos ir jų darbas privalo būti vertinamas daug dažniau nei tik kartą per metus.
Leisti ar neleisti dirbti
Kuo gi gyveno rugsėjį miesto valdžia?
Rugsėjo 6 d. didelis būrys miesto valdžios leidosi į išvykstamąjį posėdį po Klaipėdos senamiestį.
Išvykos tikslas - išsiaiškinti kaip funkcionuoja kavinių ar restoranų lauko terasos ir ką su jomis daryti žiemos metu: leisti ar neleisti dirbti, leisti stovėti žiemą tuščioms ar priversti savininkus jas išmontuoti ir t.t.
Išvyka truko apie pusantros valandos.
Dalyvavo įvairių skyrių vadovai, administracijos direktorius ir keli tarybos nariai. Išgirdau daug skirtingų nuomonių bei pasvarstymų. Man atrodo, kad šis klausimas aiškus ir priimami sprendimai turi būti konkretūs bei skaidrūs.
Mano nuomonė aiški ir ji remiasi daugybėje miestų matytais sprendimais.
Negali būti kavinių terasos statomos automobilių stovėjimo aikštelėse. Jei buvo išleisti miesto pinigai stovėjimo aikštelėms sukurti - tai ten ir turi būti stovėjimo aikštelės. Negali jos pavirsti kavinių terasomis.
Tai nėra patogu ir nėra finansiškai naudinga miestiečiams.
Nes iš rinkliavos už kavinės terasą surenkama žymiai mažiau, nei už automobilių stovėjimą.
Miestiečiui nei parkingo vietos, nei pinigų į biudžetą, nors tai pastatyta iš jo pinigų. Didžiausią naudą gauna tik verslininkas.
Taip pat kavinių terasų negali būti gatvių važiuojamoje dalyje. Tuomet dažnai iš dviejų krypčių eismo praktiškai tampa įmanoma pravažiuoti tik vienai mašinai.
Ženklai leidžia dvipusį eismą, pagal tai sudaromos ir eismo schemos, o praktiškai taip nevyksta.
Gatvėse taip pat ženklai nurodo stovėjimo zoną, o praktiškai nėra galimybės to saugiai padaryti. Be to šalia esančiuose pastatuose veikia ir kiti verslai, kuriems sukeliamas nepatogumas.
Gyventojai taip pat praranda galimybę statyti automobilį prie savo nuosavybės, nes stovėjimo vietas užima kavinių terasos.
Dėl leidimo dirbti žiemą - aš esu šalininkas, kad leisti dirbti ir sukurti tam palankias sąlygas.
Jei norim daugiau gyvybės senamiestyje, kavinių terasų darbas visus metus yra labai svarbus.
Na, o nenorintys veiklos vykdyti žiemą, turėtų elgtis pagal sutartį, kuri nurodo, jog laikinos terasos turi būti išmontuotos ir nurinktos. Kitaip jos atrodo tarsi vaiduokliai ir tikrai neprisideda prie senamiesčio gyvybės.
Viliuosi, kad mestos tokios gausios savivaldybės pajėgos elementariai problemai, suras saliamonišką sprendimą.
Tyrimo išvados įtarimus patvirtino
Kontrolės komiteto posėdyje priėmėme svarbų sprendimą - pradėti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Licencijų ir leidimų skyriaus auditą.
O tokio poreikio ir veiksmo priežastis - vasaros metu mano pastebėti pažeidimai Melnragės ir Girulių paplūdimyje.
Ten vykdoma komercinė veikla sukėlė daug įtarimų ir klausimų. Kreipiausi, kad Kontrolės ir audito tarnyba atliktų tyrimą.
Tyrimo išvados mano įtarimus patvirtino.
Deja, išvados atskleidė dar daugiau veiklos pažeidimų: viršijamas veiklos plotas, vykdomos paslaugos, už kurias nemokami mokesčiai, sutarties įsipareigojimų nevykdymas sukurti tam tikras paslaugas ir t.t.
Tiesa sakant, apstulbino tokia savivalė. O tai parodė, kad miesto Licencijų ir leidimų skyrius nesugeba tinkamai atlikti savo darbo.
Yra paplūdimyje veiklų, apie kurių buvimą net niekas nežino. Na, oficialiai niekas nežino.
Kaip, pavyzdžiui, tarsi “iš dangaus nukritusios” tinklinio aikštelės Melnragės ir Girulių paplūdimyje.
Vieni norintys žaisti, už aikšteles susimoka, kiti, radę jas laisvas, pasinaudoja nemokamai.
Tik štai apie tokį geradarį, kuris tas aikšteles įrengė, miesto administracijoje niekas nežino ir jokių dokumentų apie jų egzistavimą nepavyko rasti.
Kažkas užėmė nemažą dalį pliažo pastatydamas aikšteles ir jas nuomodamas, bet leidimų šiai veiklai nepasiėmė, o ir rinkliavos į miesto biudžetą nemoka.
Blogiau tai, jog ir priežiūros deramos neatlieka. Jau keliskart po stipresnės audros aikštelių atliekos išsibarstė po pliažą, išplaukė į jūrą ar pasislėpė po smėliu.
Aptvarkyti buvo prisiruošta tik po dviejų savaičių, o miestiečiai ir svečiai turėjo žiūrėti į tą betvarkę ir teršiamą gamtą.
Prireikė daug pastangų, kad Kontrolės komitetas vienbalsiai palaikytų mano siūlymą pradėti Licencijų ir leidimų skyriaus auditą.
Tikiuosi, kad audito išvadose bus pateikta rekomendacijų ir konkrečių siūlymų kaip gerinti šio skyriaus veiklą ir ateityje sulauksime teigiamų pokyčių.
Verslui reikia sukurti veiklai lanksčias sąlygas su kuo mažiau biurokratinės ir administracinės naštos, bet ir verslas turi dirbti sąžiningai vykdydamas įsipareigojimus miestui ir miestiečiams.
Už sutvarkymą sumokame mes visi
Dar vienas miesto "skaudulys" - didžiagabaričių atliekų neteisėtas atsikratymas.
Tokios atliekos yra lentynos, spintelės, foteliai ir visa kita, kas netelpa į atliekų konteinerius. Ir jos išmetamos prie atliekų konteinerių daugiabučių kiemuose.
Ir toks savo šiukšlių atsikratymo būdas gan dažnas.
Štai keli skaičiai - liepos mėn. buvo fiksuoti 137 tokie "atsikratymo" atvejai, o rugpjūtį jau 235. Panašu, kad rugsėjo statistika gali būti ir dar blogesnė.
Pirma bėda, kad už tokį šiukšlių sutvarkymą sumokame mes - visi miestiečiai, ir tai kainuoja daug tūkstančių.
O šiukšlintojai net nesivargina savo šiukšlių nuvežti į tokioms atliekoms skirtas aikšteles, kurių Klaipėdoje yra net 4 ir dirba jos net ir savaitgaliais, kad būtų žmonėms patogiau.
Turime Klaipėdoje net ir teritorijų, kur tiesiog suversti nelegalūs sąvartynai. Nors miesto administracija už visų mūsų pinigus tokias teritorijas tvarko, bet pabaigos nematyti.
Žinoma, čia svarbų vaidmenį turi atlikti viešosios tvarkos skyrius ir policija, bet tai sunku padaryti be aktyvaus gyventojų įsitraukimo ir šeimininkiško požiūrio į supančią aplinką.
Silpnai paruoštas sprendimų pristatymas
Mėnesio pabaigoje, kaip jau įprasta, įvyko Klaipėdos miesto tarybos posėdis. Šįkart jis buvo kitoks nei ankstesnieji.
Deja, mažiau kokybiškas ir mažiau konstruktyvus. To priežastis - silpnai paruoštas kai kurių sprendimų pristatymas.
Dalį darbotvarkės klausimų sudarė visuomeninių tarybų naikinimas ir, kaip žadėjo miesto meras, ateityje keitimas į kitokią struktūrą. Į naikinimo ratą pakliuvo Smulkiojo ir vidutinio verslo, Akademinių reikalų, Senjorų, Socialinės paramos, Šeimos, Sporto, Kultūros ir meno, Jūrinės kultūros koordinacinė, Tautinių mažumų tarybos. Kitos tarybos veiklą tęsia toliau.
Pilnai sutinku su noru peržiūrėti ir patobulinti šių visuomeninių tarybų veiklą. Tikrai reikia ieškoti efektyvesnio, aktualesnio ir skaidresnio jų veiklos formato.
Tik kol kas neturime konkretaus projekto su kokiais pokyčiais tai pasieksime.
Kad reikia siekti efektyvesnio tarybų darbo, jau spėjau patirti ir pats asmeniškai. Kuomet buvo renkami ar deleguojami nariai - tai dauguma jų net nenorėjo eiti dirbti į tas tarybas, kiti net tam ir gebėjimų neturi.
Tai iliustravo įvykęs pirmasis Nevyriausybinių organizacijų tarybos posėdis, į kurį esu deleguotas.
Dalis narių leido sau posėdyje nedalyvauti, o keletas iš dalyvavusiųjų patys įvardino, kad nežino kaip ir dėl ko tarybos sudėtyje atsirado.
Bet šaunu, kad yra ir atsakingų narių, tad šioje taryboje buvo sudaryta darbo grupė, kuri parengs darbo reglamento bei tarybos narių sudėties pakeitimus.
Skaidrumas tarybų veikloje irgi svarbus. Čia daug klausimų kelia iki šiol veikusi Kultūros ir meno taryba. Įsigilinus kam paskirti pinigai ir kas yra galutinis naudos gavėjas - kyla klausimų.
O panagrinėjus už ką paskirti pinigai – tai dar didesnių ir daugiau klausimų kyla.
Pasirodo galima pristeigti įmonėlių skirtingais pavadinimais, kurios teikia prašymus paremti jų meninius ar kultūrinius projektus, ir, tikėtina, jei turi “užtarimą”, gauna tiems projektams pinigų.
Visuomeninės tarybos atlieka svarbų vaidmenį, jei jų nariai dirba kompetetingai ir atsakingai, nors jų šiai veiklai skirtas laikas ir nėra apmokamas.
Tačiau iki šiol dažnu atveju tarybos nariai savo netinkamais veiksmais diskriminavo tokią visuomeninių tarybų veiklos formą.
Tad norisi tikėtis, kad toliau darbą tesiančios tarybos, padarys išvadas ir savo efektyvesne veikla sukurs daugiau vertės miestui ir miestiečiams.
Galėtų daug daugiau nuveikti
Kad bet kokios veiklos sėkmė priklauso nuo dirbančių žmonių kompetencijos dar kartą parodė atsitiktinis susitikimas bibliotekoje.
Internete perskaičiau, kad vyks koncertas. Dėmesį patraukė vieta – Imanuelio Kanto viešosios bibliotekos „Kauno atžalyno“ padalinys (Kauno g. 49).
Kadangi domiuosi kaip veikia bibliotekos Klaipėdoje, ar noriai jomis naudojasi miestiečiai ir t.t., nutariau nuvykti.
Senų, apšepusių penkiaaukščių apsuptyje švyti naujas pastatas. Ir tai mano ieškoma biblioteka. Puikios erdvės. Yra viskas ko reikia geros bibliotekos veiklai ir dar daugiau.
Prie gero pastato įspūdžio, prisidėjo ir tuo metu sutiktas bibliotekos darbuotojas Artūras, kuris atsakė į visus man rūpimus klausimus. Puikus darbuotojas, magistro diplomą turintis jaunas žmogus bibliotekoje dirba jau 3 metus.
Bibliotekos pastatas ir sutiktas darbuotojas sulaužytų bet kurio žmogaus stereotipus apie senas nuobodžias bibliotekas.
Tik pokalbio pabaigoje Artūras užsiminė, kad planuoja grįžti į studijų miestą Kauną, nes Klaipėdoje negali savęs pilnai realizuoti, nors idėjų ir noro darbui jis turi daug. Klaipėdai tai būtų dar vieno jauno darbštaus bei kūrybingo žmogaus praradimas.
Būtina peržiūrėti darbo organizavimo sistemą, kad joje tokie žmonės būtų pastebėti, o pavargę nuo darbo eitų užtarnauto poilsio ir užleistų vietą jaunimui, nes tokie žmonės, kaip Artūras, galėtų daug daugiau nuveikti, nes jis turi tam kompetencijos ir didelę motyvaciją.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą