Vakarai vienijasi, Lietuva - skaldoma

Vakarų pasaulis vienijasi Rusijos vykdomo karo Ukrainoje akivaizdoje. Valstybių mastu priimamos sankcijos agresoriui, Ukraina remiama ginkluote, paprasti žmonės ukrainiečiams aukoja drabužių ir kitų būtinų daiktų, į karo zoną iš užsienio vyksta savanoriai medikai bei kariai. Deja, bent jau Lietuvoje ne viskas taip gražu.

Paprasti žmonės čia visa širdimi ne tik žodžiais palaiko ukrainiečius. Tačiau yra ir tokių, kurie karą bei Lietuvoje įvestą nepaprastąją padėtį bando panaudoti egoistiniams tikslams.

- Visuomenininkas, buvęs švietimo ir mokslo ministras Darius Kuolys feisbuke apgailestavo, kad visuomenėje stiprėja autoritarinės tendencijos, kai menkiausią abejonę valdžios neklystamumu mėginama paversti „tėvynės išdavyste".

- Ar pastebite tokias tendencijas? - .„Vakaro žinios" pasiteiravo rašytojo, filosofo, visuomenininko, vieno iš Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio kūrėjų ir iniciatyvinės grupės narių Arvydo JUOZAIČIO.

- Jeigu visuomenėje užgniaužiama normali opozicija, tai valstybė stumia save į aklavietę. Tada irgi einame diktatūros keliu.

Archyvų nuotr.

Baisiausia, kai kokie nors nusikaltėliai pradeda ekonomikos srityje taikyti nusikaltėliškus dėsnius. Lygiai taip pat yra, kai teroristinės valstybės normalioms valstybėms primeta savo teroristinius dėsnius. Vienas iš tokių dėsnių yra sunaikinti bet kokią valdžios kritiką. Pirmiausia - protingą ir racionalią kritiką. Bet tai yra labai sena tendencija, kuriai jau gal kokių 30 metų.

Ji prasidėjo, kai norėjome pasirinkti prezidentą be Konstitucijos. 1992 m. dėl to buvo kilęs baisus triukšmas, Lietuvai buvo paruoštas Aliaksandro Lukašenkos variantas.

Bet tada visuomenė atsilaikė, nes nebuvo internete tokio šiukšlyno, žmonės pasitikėdavo spauda, o ir ji atsilaikė prieš spaudimą, prieš valdžios norą padaryti Lukašenkos tipo prezidentą. Turiu mintyje Vytautą Landsbergį. Kito varianto nebuvo. Atsilaikėme.

Dabar kiekvieno sukrėtimo metu valdžia ir vėl linkusi visur - net namuose ar kambaryje - matyti priešus. Nesveikos tendencijos. Jos veda ne tik į susipriešinimą, bet ir į išeiviją. Juk pirmoji emigracijos banga buvo tų žmonių, kurie buvo labiausiai ujami, vadinti priešais. Todėl praradome daug jaunimo, jaunų šeimų. Negi norime grąžinti tą kelią?

Bet Lietuva, kaip ir daugelis politiškai nesubrendusių tautų, linkusi save naikinti.

- Lietuvoje visuomenė raginama bent jau karo akivaizdoje nesusipriešinti, tačiau ar nėra taip, kad ji priešinama specialiai - kad ir tariamų vidaus priešų paieškomis?

- Čia yra pats blogiausias dalykas politikoje - pačiam nesilaikyti to, ką sakai kitiems, ir viskam suteikti priešingą reikšmę: taikos palaikymą vadinti karo padėties įvedimu ir pan. Dėl to valdžia praranda autoritetą.

Mūsų valdžia bando pasinaudoti nepaprastąja padėtimi, nes jai esant visos priemonės tarsi pateisinamos. Jei jau pateisinamas stendų egzistavimas su rusiškais keiksmažodžiais ant ukrainietiškos vėliavos...

Valdžia bent jau turi visa tai išvalyti iš gatvių, žmonių sąmonės ir iš LRT, kur baisus rusiškas žodis (kurį, anksčiau užrašytą ant tvoros, reikėdavo užteplioti) tapo norma, su juo gaminama net pramonės produkcija. Jei mūsų valdžia net šito nesustabdo... Tai yra kalbos ir doros naikinimas.

Jei net su trimis baisiausiomis rusiškomis raidėmis nesusitvarkoma, tai rodo, kad valdžia visiškai degradavusi, tai leidžiama net per viešąjį transliuotoją LRT, o ir atskiri politikai didžiuodamiesi cituoja tą keiksmažodį. Negali būti nieko baisesnio.

- Valdžios sprendimu, kritikuojančią žiniasklaidą norima parodyti kaip palaikančią ar net platinančią Rusijos propagandą. Ar moralu, kad politikai naudojasi karo baisumais taip bandydami keršyti už kritiką, o sisteminė žiniasklaida - kad susidorotų su konkurentais?

- Žmogus su plaktuku rankoje visur mato vinis, todėl nori visus juos sukalti, kad sėdėtų minkštai. Bet valdžiai niekada negalima leisti minkštai sėdėti.

Dabar persekiojama „Respublika", ieškant įvairių dingsčių, nes ji lieka vienintelė nacionalinė žiniasklaidos priemonė kartu su interneto portalu, kuri dar neatiduota užsieniečiams. O tai neatitinka tikslų vykdyti globalizaciją, nes „Respublikos" junginys tam priešinasi.

Komentuoja Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų klubo narys, Lietuvos graikų bendruomenės garbės prezidentas Nikolajus MEDVEDEVAS (tikroji pavardė - Varikopulos):

„Kiekviena valdžia - ne tik Lietuvos, bet ir Rusijos, Lenkijos ar Amerikos - nemėgsta, kai ją kritikuoja. Kokia valdžia gali mėgti, kai ją kritikuoja? Lietuvos valdžia - ne išimtis, todėl ir pyksta ant tų, kurie viešai įvardija jos klaidas", - sako N.Medvedevas.

Archyvų nuotr.

Anot jo, Lietuvos valdžia, dabar naudodamasi nepaprastąja padėtimi, bando spausti savo kritikus, tačiau buvęs Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos deputatas mano, kad nepaprastoji padėtis nebuvo įvesta specialiai tam.

„Situacija pasaulyje tikrai yra labai pavojinga. Ačiū Dievui, kad tas pavojus nuo Lietuvos kol kas toli. Gal kiek pavojingiau yra Lenkijai, Rumunijai, nors abejoju, kad ir ten kas nors gali atsitikti.

NATO aiškiai pasakė, kad į karą nesikiš. Amerika irgi taip pasakė. Manau, kad po to, kai tą patį pasakė JAV ir NATO, Lietuva laikosi ir laikysis tos pačios pozicijos. Mes esame NATO nariai. Jei tiesiogiai nelįsime į karą, kariniai veiksmai prieš mus bus nerealūs.

Dėl ko Lietuvoje įvesta nepaprastoji padėtis? Nemanau, kad tam, jog būtų galima sutvardyti kritikus, nors, aišku, nepaprastoji padėtis šiam tikslui padeda. Manau, kad viskas daroma iš baimės, kad tuoj tuoj ateis rusų kariuomenė. Rimčiausią kariuomenę iš NATO turi JAV, bet Amerikos kariai tikrai nenori karo. Somalyje buvo, sutiko pasipriešinimą ir pasitraukė.

Irake buvo, bet dabar ten labiau viešpatauja Iranas bei Turkija. Afganistanas? Kai tik JAV kariai ten pradeda žūti, Amerika iškart išveda savo pajėgas. Labai gerai amerikiečiai pasimokė ir Vietname.

Po visų šių pamokų JAV saugo savo karius. Be rimtų priežasčių į karą jie nelenda ir man tai patinka.

Tačiau Rusija žino: jei užpultų bet kurią NATO narę, JAV turėtų įsikišti gindama NATO sutartį, nes kitaip būtų parodyta, kad NATO, kaip darinys, - betikslis. Todėl manau, kad tai yra pakankamas pagrindas tikėtis, jog Rusija nepuls NATO šalių.

Nes priešingu atveju labai tikėtinas branduolinis karas, kurio jokia nepaprastoji padėtis ir jokios kalio jodido tabletės neišgelbės. Todėl manau, kad nei į Lietuvą, nei į kitas NATO šalis neateis nei Lukašenka, nei Putinas", - vylėsi buvęs Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos deputatas.

Pasak N.Medvedevo, V.Putinas jaučiasi kaip į kampą įvarytas žvėris, nes pajuto pavojų savo ir savo valstybės galybei, plečiantis NATO Rytų link.

„O koks baisiausias žvėris iš visų? Žmogus. Kiti žvėrys šiaip sau, dėl pasilinksminimo, nepuola ir nežudo. Žudo tik tam, kad pavalgytų. O kai yra sotus, čia pat ganosi zebrai ir miega liūtai.

Žmogus-žvėris, kaip ir medžiotojas, žudo iš malonumo, o karus pradeda, kad daugiau turėtų. Tai tiek apie žmogaus prigimtį.

Ką dar negero pastebiu Lietuvoje? Tai, kad žmones, bent jau karo akivaizdoje, raginame vienytis, visuomenė raginama nesusipriešinti, tačiau realiai viskas daroma, kad ji susipriešintų. Ir vien dėl to, kad būtų galima surasti ir nubausti „priešus", kurie kritikuoja už nesėkmes, klaidas ar tyčinius dalykus.

Valdžioje sėdi žmonės, o daugumos žmonių tokia prigimtis, kad savos kaltės niekada nepripažins. Visada bus kaltas kaimynas, uošvienė ar žmona.

Bet tai būdinga ne tik Lietuvos Vyriausybei. Tai būdinga daugeliui vyriausybių. Tik gaila, kad būtent Lietuvoje dabar ieškoma priešų tarp savų", - reziumavo N.Medvedevas.

Redakcijos nuomonė nebūtinai sutampa su Nuomonių rubrikos tekstų autorių nuomone.

Sidebar placeholder