Vakarų Lietuvos įnašas į šalies žmonių sveikatos stiprinimą

Trys didžiausi Lietuvos miestai: Vilnius, Kaunas ir Klaipėda, drauge su savo apsuptimis, dalina šalį į Rytų, Vidurio ir Vakarų regionus. Rytų ir Vidurio Lietuvos žmones gali naudotis susiformavusiomis gilios tretinio lygmens sveikatos apsaugos paslaugų teikimo tradicijas. 

Taip yra todėl, kad Vilniaus ir Kauno universitetuose  jau seniai yra rengiami kvalifikuoti gydytojai ir kiti medicinos specialistai, atliekami moksliniai tyrimai, teikiamos sudėtingos medicininės paslaugos. 

Tuo tarpu Klaipėdoje, nors turime unikalias gamtines sąlygas padedančias  natūraliai sustiprinti žmonių sveikatą, dėl eilės istorinių  ir ekonominių aplinkybių, tretinio lygmens paslaugų teikimas vis dar formuojasi. Tačiau nežiūrint į tai, jau yra nueitas gan ilgas kelias ir nuveikta daug svarbių darbų.

 Pagal veikiančius šalyje įstatymus tretinio lygmens medicininės paslaugos gali būti teikiamos tik tose gydymo įstaigose, kur yra organizuotas medicinos darbuotojų akademinio rengimo ir mokslinių tiriamųjų darbų procesas. 

Nors atkūrus Lietuvos nepriklausomybę Klaipėdoje  iš veikiančių kitų šalies universitetų filialų  jau buvo įkurtas Klaipėdos universitetas, tačiau jame biomedicininiai moksliniai tyrimai nebuvo atliekami ir  sveikatos priežiūros specialistai nebuvo rengiami.  

Tai stabdė kvalifikuotų medicininių paslaugų teikimą gyventojams, nes, remiantis nurodytu įstatymu ir kitais norminiais aktais, šiame regione nebuvo galimybės užtikrinti Klaipėdos gydymo įstaigoms reikalingą naują medicininę aparatūrą su parengtais suteikti tretinio lygmens medicinines paslaugas  specialistais. 

Daugiau nei  prieš 30 metų  atvykęs dirbti  kardiologu į Klaipėdos jūrininkų ligoninę tuometinio vyriausiojo gydytojo  Jono Sąlygos kvietimu, gan aštriai susidūriau su šiomis problemomis. Situacija paskatino ieškoti išeities. 

Prisiminęs, kad savo kišenėje, greta gydytojo kardiologo licenzijos, turiu habilituoto medicinos mokslų daktaro ir Kauno medicinos universiteto profesoriaus diplomus, kreipiausi į tuometinį Klaipėdos universiteto Rektorių profesorių Stasį Vaitiekūną su pasiūlymu organizuoti universitete medicinos fakultetą. 

Rektorius mane palaikė ir pasiūlė  į talką pasikviesti tuometinės Klaipėdos miesto didžiausios ligoninės vyriausiąjį gydytoją profesorių Vinsą Janušonį ir KU Psichologijos katedros vedėja prof. Mindaugą Rūgevičių. 

Pradėjus konkrečius fakulteto organizavimo darbus pamatėme, kad medicinos studijas suorganizuoti  dar tik besikuriančiame, prieš keletą metų Klaipėdoje įsikūrusiame universitete nebus taip paprasta. 

Trūko ne tik anatomijos, citologijos, histologijos, fiziologijos ir kt.  medicinos studijos reikalingų bazinių laboratorijų, nebuvo parengtų dėstytojų  ir  kitų specialistų.  

Tai rodė, kad šių problemų įveikti mums nepavyks. Ir jau tada, kai visai nusiminėme, nes ėmė įkyriai skverbtis į galvą mintis, kad gražiai idėjai  virsti kūnu bus nelemta, netikėtai atėjo pagalba.  

Mums padėti pasišovė tuo metu talkinantis atgimstančios Lietuvos Sveikatos apsaugos ministerijoje Švedijos Karolinskos universiteto profesorius dr. Edvardas Varnauskas. 

Tai buvo pirmasis švedų kardiologijos profesorius, didelį autoritetą turintis pasaulyje lietuvių kilmės mokslininkas bei gydytojas. 

Jis mums patarė pasekti Švedijos pavyzdžiu ir pasirinkti tuo metu dar tik užgimstančias Vakarų Europoje sveikatos mokslų studijas. 

Prof. E. Varnauskas supažindino mane su Švedijos Lichopingo universiteto Sveikatos mokslų fakulteto dekanu prof. Nills Areskug. Pastarojo parama, palaikymas ir patarimai tapo pagrindine priežastimi, kuri įgalino mus parengti KU Sveikatos mokslų studijų nuostatus ir juos sėkmingai aprobuoti 1998 metais, birželio mėnesį KU Senate. 

Skandinavų pavyzdžių organizuojant sveikatos mokslų studijas netikėtai teko susidurti su nemenku iššūkiu pagrindžiant tuo metu šalies sveikatos apsaugos sistemoje naudojamų  sveikatos, sveikatos stiprinimo,  ligų, jų atsiradimo priežasčių ir ligų gydymo  sąvokų turinius.  

Šioje vietoje mums vėl nusišypsojo sėkmė, nes į mano rankas pakliuvo žinomo Mažosios Lietuvos  filosofo, rašytojo ir publicisto Vilhelmo Storostos Vydūno knyga „Sveikata. Jaunimas. Grožė“.  

Šioje 1932 metais Tilžėje išleistoje knygoje Vydūnas labai aiškiai išdėstė sveikatos tausojimo ir sustiprinimo ideologijos pagrindus. 

Tuo aplenkdamas Pasaulinę sveikatos apsaugos organizaciją, kuri Alma Atos konferencijoje tik 1978 m. apibrėžė  sveikatos sąvoką ir nurodė visuomenės sveikatos išsaugojimo prioritetus prieš ligų gydymą.  

Vydūno veikalų studijos paskatino mus sukurti savitą, orientuotą į sveikatos tausojimą ir sustiprinimą, sveikatos specialistų parengimo koncepciją. 

Pirmuosius studentus į parengtą ir aprobuotą  Visuomenės sveikatos bakalauro studijų programa į SvMF pakvietėme 1999 metais. Toliau į mūsų fakultetą iš KU Pedagogikos fakulteto įsijungė Socialinio darbo bei  Rekreacijos  ir turizmo studijų programos. 

Jungtinių Amerikos valstijų Čikagos Ilinojaus Slaugos mokyklos, Suomijos Turkų universiteto Sveikatos universiteto Slaugos katedros kolegos labai prisidėjo ruošiant ir realizuojant Slaugos mokslų bakalauro ir  magistro  studijų programas. 

Padedant prof. Benediktui Švitrai  pradėjome medicininių technologijų specialistų rengimą. 

Ilgai įrodinėjome ir aiškinome SAM ir LR Seimo Sveikatos reikalų komiteto sprendimų priėmėjams apie Papildomosios ir alternatyviosios medicinos specialistų su universitetiniu išsilavinimu reikalingumą ir naudą šalies sveikatos apsaugos sistemoje. Ilgas ir kruopštus darbas buvo rezultatyvus ir šiandieną KU SvMF yra vienvaldis lyderis tarp šalies aukštųjų mokyklų rengiantis ir tobulinantis  tokios pakraipos specialistus.  

Atskiras KU SvMF raidos puslapis atsivertė LR Seimui ir SAM priėmus sprendimą sujungti keturias svarbiausias Vakarų Lietuvos gydymo įstaigas su Klaipėdos universitetu į vieningą Klaipėdos universiteto ligoninę. 

Šis žingsnis - labai svarbus ketinimas ir galimybė  Vakarų Lietuvoje paleisti trečiąjį mūsų šalyje akademinį sveikatos studijų, biomedicininių mokslinių tyrimų ir tretinio lygmens  kvalifikuotų sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo gyventojams variklį.

 Šios trys sritys veikdamos kartu gali sėkmingai viena kitą papildyti ir praplėsti bei atidaryti visai naujus, inovatyvius sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo horizontus. 

Per daugiau nei 25-metus nueitas ilgas ir nelengvas kelias, siekiant įtvirtinti KU Sveikatos mokslų fakultetą šalies sveikatos apsaugos sistemoje, kad Vakarų ir visos  Lietuvos  žmones galėtų gauti daugiau ir geresnės kvalifikacijos sveikatos priežiūros paslaugų.

KU SvMF vienintelis Lietuvoje siūlo papildomosios ir alternatyviosios sveikatos priežiūros studijų programas. Jų atsiradimą fakultete iniciavo KU prof. habil. dr. Algimantas  KIRKUTIS, įkvėptas Mažosios Lietuvos filosofo, rašytojo, visuomenės veikėjo Vilhelmo Storostos Vydūno skleidžiamos sveikatos filosofijos.