Pagal šią programą yra apmokomi viso Amerikai lojalaus pasaulio žurnalistai, nevyriausybinių organizacijų atstovai ir aktyvistai.
https://techcamp.america.gov/about/
Štai pavyzdys, kaip tai vyksta:
Toks tūlas Ukrainos žurnalistas A. Bondarenko nuvyksta į JAV pasimokyti TechCamp programoje.
Grįžęs įkuria privačią organizaciją Texty, kurios tikslas – sudaryti Kremliaus įtakoje esančių amerikiečių sąrašus.
Į juos papuola visi, kas nepritaria pagalbos Ukrainai teikimui.
Čia ir buvęs JAV prezidentas D. Trumpas ir daugybė kitų JAV politikų – Senato ir Kongreso narių.
Čia ir JAV universitetų profesoriai, įvairių laidų vedėjai, čia ir pulkininkas Douglas MacGregor, išdrįsęs suabejoti Ukrainos pergale bei lingvistas Noam Chomsky.
Čia ir Cato institutas ir kandidatas į JAV prezidentus R. Kennedy.
Čia ir pacifistinės organizacijos, tokios, kaip Codepink ir Rage againts the war mashine.
Žodžiu – visa „puokštė“.
Ir kas vyksta toliau?
Ogi JAV valstybės departamento įtakoje esanti „nepriklausoma“ žiniasklaida, ką nors rašydama apie aukščiau minėtus asmenis, tiesiog prideda etiketę: „ organizacijos Texty duomenimis Kremliaus įtakoje esantis N. Chomsky, D. Trumpas ir t.t. padarė ar pasakė tą ar aną“.
Taip sakant pagal šį primityvų mechanizmą lašas po lašo į žmonių galvas ir įkišama plokštelė, kuri nestabdomai transliuoja melodiją, kad „tas ar anas yra vatnikas“.
https://www.theamericanconservative.com/state-department.../
Dabar dar labiau suprantu, kodėl Gruzija priėmė apsaugos nuo užsienio įtakos įstatymą ir kodėl tas įstatymas taip nepatiko Europai ir ypač mūsų UR ministrui G. Lansbergiui – anas net lėkė į Gruziją daryti valdžios perversmo.
Pagal minėtą įstatymą visos šalies žiniasklaidos priemonės ir nevyriausybinės organizacijos privalės deklaruoti iš užsienio gaunamą paramą, jei ji siekia daugiau nei 20 proc viso biudžeto.
Tokiu atveju toks tūlas žurnalistas, kaip A. Bondarenko, prieš sudarinėdamas priešų sąrašus, privalėtų viešai pripažinti: „va taip ir anaip, bet taip jau nutiko, kad mokiausi už JAV Valstybės departamento pinigus“.
Tada bent jau būtų aišku, kas ir kokią muziką užsako.
O dabar – galai į vandenį, kurio paviršiuje nežinia iš kur vis išplaukiančios „vatnikų“ etiketės.
Pirmą kartą šis įrašas paskelbtas jo autoriaus asmeninėje Facebook paskyroje
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą