Vidas Rachlevičius iš Londono: Nieko panašaus nėra tekę matyti kurioje nors kitoje šalyje

(1)

Londono Fleet street yra visiškai unikali vieta – Šv. Brigitos bažnyčia (St Bride's Church). Tai yra žurnalistų bažnyčia. Nieko panašaus man nėra tekę girdėti ar matyti kurioje nors kitoje šalyje. 

Ten nėra nei kairiųjų, nei dešiniųjų, nei didelių, nei mažų, nei rimtų, nei bulvarinių – visi visiškai lygūs. 

Prisėdęs ant ąžuolinio suolo pagalvoju apie Lietuvą. 
 
Mes taip ir neišmokome nei saugoti, nei gerbti, nei sugyventi, nei civilizuotai diskutuoti, nei bendrauti. Mus kursto tik rietis, skaldyti ir griauti, ir daugelis tam pasiduoda. 
 
Nereikia išsamių istorinių studijų, kad suvoktum, jog visi pykčiai, nesantaikos, skirstymai į gerus ir blogus prasideda ten, kur įsikiša savų interesų turintys politikai. 
 
Kovų už Nepriklausomybę laikais visa spauda buvo kaip vienas kumštis. Vieni laikraščiai ėjo priekyje, kiti šiek tiek atsilikę, bet kryptis buvo viena ir aiški. 
 
Dramatiškomis Sausio dienomis visi iš redakcijų išvyti žurnalistai būrėsi po vienu stogu – Žurnalistų sąjungos pastate, kuris buvo Vilniaus gatvėje. 
 
Vienu automobiliu skirtingų redakcijų žmonės važinėjome ir stebėjome sovietų kariuomenės judėjimą, reagavome į žmonių pranešimus. 
 
Kiek vėliau viskas pasikeitė. 
 
Vieniems buvo priklijuotos raudonųjų etiketės, atsirado „teisingi“ ir blogi laikraščiai, politikų pakurstyta susikūrė alternatyvi Lietuvos žurnalistų draugija, kurios tikslas buvo „teisingai ir objektyviai informuoti visuomenę“. 
 
Tarsi visa kita spauda ir žurnalistai buvo Lietuvos priešai. 
 
Vėliau ta draugija numirė natūralia mirtimi, tačiau „skaldyk ir valdyk“ principas niekur nedingo ir prieš keletą metų „teisingos“ žurnalistikos idėja vėl buvo prikelta iš numirusių. 
 
Susikūrė Žurnalistų profesionalų asociacija. 
 
Plačiąja prasme, tai visiškai nieko nelementi ir negyvybinga keliolikos politiškai indoktrinuotų žurnalistų struktūra, kuri įdomi tik jiems patiems. Tačiau faktas lieka faktu ir jis įeis į bendrą tautos skaldymo istoriją. 
 
Liūdniausia tai, kad Lietuvoje su smegenų plovimu ir žmonių pjudymu nueita taip toli, kad horizonte nematyti nei civilizuotos visuomenės, nei vieningos profesinės žurnalistų bendruomenės kontūrų.
Pirmą kartą šis įrašas paskelbtas jo autoriaus asmeninėje Facebook paskyroje
Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder