Vidmantas Valiušaitis: Suomiai politiškai nesidavė paverčiami "liaudies demokratija" - komunistiniu režimu

Šią vasarą pirmąsyk aplankiau Suomiją, ligi tol niekad nebuvau buvęs. 

Graži šalis, daug kuo panaši į Lietuvą, nors yra ir reikšmingų skirtumų.

 Didžiausias tas, kad jie išvengė 50-ties metų sovietinio jungo, palikusio pas mus savo ženklus: didžiulius populiacijos nuostolius, kraštovaizdžio perkeitimą, architektūrinės darnos suardymą, pagaliau - poveikį žmonių galvosenai ir elgsenai. 

Vis dėlto suomiai turėjo savų sunkumų. 

Du karai su rusais - Žiemos karas (1939-1940) ir Tęstinis karas (1941-1944) - irgi paliko žaizdas: maža tauta patyrė palyginti didelių karo aukų, sugriovimų, prarado apie 10 proc. teritorijos, kelis dešimtmečius turėjo mokėti sovietams reparacijas. 

Nepaisant to, kad sovietų jie buvo užpulti! Tačiau svarbiausią dalyką - nepriklausomybę - suomiai apgynė!

Ir nors suomiai kariavo, žmonių nuostoliai jų buvo mažesni. 

Žiemos kare suomių žuvo apie 25 tūkst., panašiai tiek, kiek lietuvių žuvo pokario partizaninio pasipriešinimo kovose. 

Tačiau šimtais tūkstančių jie nebuvo tremiami, nuvarinėjami nuo žemės, varomi į kolchozus, nebuvo atiminėjama nuosavybė. 

Jie buvo "finliandizuoti", t.y. turėjo prisilaikyti Sovietų Sąjungos politikos orbitoje, "neišsišokti", taikstytis su sovietų jiems primestu "jaunesniojo partnerio" statusu, tačiau politiškai nesidavė paverčiami "liaudies demokratija" - komunistiniu režimu, - kas atsitiko sovietų užimtoms Vidurio Europos šalims - Čekoslovakijai, Lenkijai, Vengrijai ir kitoms. 

Nekalbant jau apie Baltijos valstybes, paverstas sovietinėmis respublikomis.

Demografija tiksliausiai atspinti okupacijų ir socialinių lūžių pasekmes. 

1940 m. Suomija turėjo 3,7 mln gyvenojų, Lietuva - 3 mln. Šiandien Suomijoje gyvena 5,6 mln, Lietuvoje 2,7 mln. žmonių.

Eläköön Suomi! Tegyvuoja Suomija!